Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei , Rūtai Baltušninkaitei, Laimai Grėbliūnienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, Virginijui Sokolovui, Tomui Stelioniui gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiosios įstatyminei atstovei L. M. T., O. M., kaltinamajam M. B., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , čigonas, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2005-03-21 už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 259str.1d. 25 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs, -

-kaltinamas, padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 150str. 4d.,149str.4d., 149str.4d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. B. 2009-01-02 - 2009-01-04 tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusiosios R. Š. gim. 1998-08-21 bejėgiška būkle dėl mažametystės, rankomis per apatines kelnaites liesdamas mažametės lytinius organus ir liepdamas jai ranka dirginti jo lytinį organą – varpą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra seksualiai prievartavo mažametę R. Š. ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4d.

Be to, kaltinamasis M. B. 2009-01-02 - 2009-01-04, tiksliau nenustatytu laiku ir 2009-08-01 – 2009-12-28 tiksliau nenustatytu laiku, jam priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, patalpose, pasinaudodamas nukentėjusiosios R. Š. gim. 1998-08-21 bejėgiška būkle dėl mažametystės, jai numovęs kelnes ir apatines kelnaites, pasiguldęs ant kušetės, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo, tai yra išžagino mažametę R. Š. ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str.4d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados

Kaltinamasis M. B. nepripažino nusikaltimų padarymo bei jų faktinių aplinkybių ir paaiškino: jis su žmona gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name yra trys kambariai: viename guli žmona A. K. B., kuri paraližuota, nevaikšto ir G. Š., kuri apie trejus metus slaugė žmoną. G. Š. turi dvi anūkes, O./5-6 m. amž./ ir R./10-11 m. amž./ Š., kurios dažnai lankosi pas močiutę, taip pat 1 ar 2 kartus yra pasilikusios nakvoti nakčiai. Kitame kambaryje, kuriame yra didelė ištraukiama sofa, mažesnė sofutė ir fotelis, miega jis. Trečias kambarys naudojamas kaip sandėlys. Močiutė G. Š. parsiveždavo abi mergaites, vyresnioji Rūta atbėgdavo viena iš Kartų namų, vaiko tėviškės namų, kur buvo globojama valstybės.

2009m. sausio mėn. vieną naktį nakvojo abi mergaitės.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) , esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, direktoriumi. 2009-08-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu R. Š. nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta VšĮ (duomenys neskelbtini) . 2009-10-08 Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacinio pobūdžio raštu buvo priimtas įsakymas, leidžiantis R. ir jos seseriai O. švenčių, atostogų ir išeiginėmis dienomis lankytis močiutės G. Š. namuose, esančiuose M. B. sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Būdavo atvejų, kad R. Š. be leidimo pasišalindavo iš globos namų, praleidinėjo pamokas, laiku negrįždavo į namus, teko ieškoti ir su policija. Iki 2009 metų gruodžio 28 dienos R. Š. noriai vykdavo savaitgaliais pas močiutę. 2009-12-28 R. Š. auklėtojai L. T. pareiškė, kad nenori važiuoti pas močiutę, nes prie jos ten kabinėjasi, kas kabinėjasi neįvardino, vengė apie tai kalbėti, nepasakojo kokiu būdu prie jos lindo. Pasiskundus R. Š. skausmu pilvo apačioje, 2010-02-04 R. Š. buvo pristatyta pas gydytoją-ginekologę. Apžiūrėjusi R. Š. gydytoja įtarė, kad mergaitė galimai turėjusi lytinius santykius ne vieną kartą. Tada buvo kreiptasi į prokuratūrą.

Liudytoja G. Š./apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai perskaityti LR BPK 276 str. tvarka, nes 2010-05-24 mirė-1t. b.l.126/ parodė, kad nuo 2007 m. gyvena ir dirba pas M. B. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prižiūri jo invalidę žmoną. R. Š. yra jos anūkė. 2009-08-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotai buvo apribota motinos I. Š. valdžia R. atžvilgiu. Iki 2009 m. rugsėjo mėnesio R. gyveno (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Kai R. gyveno (duomenys neskelbtini) , R. negalėdavo pasiimti parai, galėdavo pasiimti tik pagal prašymą kelioms valandoms. Kai R. pradėjo gyventi VšĮ(duomenys neskelbtini), liudytoja kreipėsi į Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrių su prašymu, kad švenčių, atostogų ir išeiginėmis dienomis galėtų pasiimti anūkes R. ir O.. 2009-10-08 jai buvo leista anūkes parsivežti pas M. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Vieną kartą, 2009-01, R. ir O. liko miegoti. Liudytoja miega kartu su B. žmona A. viename kambaryje, nes A. reikalinga priežiūra ir naktimis. O. pasakė miegosianti su ja, o R. žiūrėsianti televizorių pas dėdę „M.“ t.y. M. B., todėl paklojo R. lovą kambaryje pas M. B. atskirai . R. nuėjo gulti pas M.į lovą apsirengusi su maikute ir apsiavusi pėdukėmis, o džinsus ir batus padėjo ant pečiaus išdžiūti. Durys į virtuvę būna visada atidarytos. M. B. augina balandžius, todėl R. pati prašo M. eiti kartu su ja pas balandžius juos lesinti, pažiūrėti. Beveik kiekvieną kartą kai R. būdavo pas ją, ji kartu eidavo pas balandžius su M., tačiau jie užtrukdavo neilgai ,apie 10 min. Jos prašymu M. važiuodavo vienas ir R. nuveždavo į globos namus. 2010 m. vasario mėn. ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti anūkę, R. prasitarė, kad ją vedė pas gydytoją ir tikrino „putę“, ir gydytoja pasakė, kad pas ją ten viskas sudraskyta, kad tai padarė apie 60 metų vyras. R. pokalbyje tai paneigė. Grįžusi į automobilį, M. paprašė, kad jis anūkės paklaustų kas jai nutiko, nes pasirodė, kad anūkė kažką slepia. Po to iš M. sužinojo, jog anūkė jam pasakė, kad kai gyveno(duomenys neskelbtini) berniukas vardu M. prie upės Šešupės su ja santykiavo.

Liudytoja N. P., Vaikų teisių apsaugos tarnybos skyriaus vedėja, patvirtino, kad I. Š., vaikų R. ir O. motina, vaikais visiškai nesirūpino, neaugino, girtavo, atliko bausmę, vaikai atskirti nuo motinos, auginami valstybės, todėl šie pėdsakai liko vaikų psichikoje. Motina visiškai nusišalino nuo vaikų auklėjimo, gyvena amoraliai. Dėl seksualinio išnaudojimo ir prievartavimo, R. Š. išdėstė visas aplinkybes apklausoje, nemelavo.

Liudytojos B. P., V. R., M. A., soc. pagalbos centro darbuotojos , patvirtino, kad R. Š. bendravo su močiute G. Š., motina I. Š. vaikais nesirūpino, nebendravo, dėl ko R. turi bendravimo, elgesio problemų, trūksta mamos dėmesio, o liudytojai B. P. mergaitė pripažino, kad ji buvo nuskriausta, išprievartauta lovoje, ji bijojo apie tai pasakoti, nes močiutė nepatikėtų.

Įstatyminė atstovė O. M. patvirtino, kad R. Š. prasitarė, kad ją išprievartavo čigonas, jį sapnuoja, blogi prisiminimai veikia neigiamai. Mergaitei padaryta nepataisoma žala jos psichikai, reikalinga specialistų pagalba.

Liudytoja I. Š. pripažino, kad 2009m jai atimtos motinystės teisės į dukras R. ir A., mergaitės yra globos namuose. Kai G. Š. gyveno pas M. B., nuvykdavo ir ji, o po motinos mirties, kartu su sugyventiniu dirba jo ūkyje. Apie išprievartavimą R. jai nieko nesakė, o anksčiau yra minėjusi apie lytinius santykius su berniuku, bet tai nepasitvirtino.

Liudytojų R. B. ir S. B./kaltinamojo sūnaus/ parodymai neesminiai, nes šie liudytojai nežino konkrečių 2009m. aplinkybių apie R. Š. buvimą ir bendravimą M. B. namuose. Liudytojai tvirtino, kad žiemą balandžiai buvo laikomi tik šildomame pastate kieme.

Nukentėjusiosios R. Š., liudytojų parodymus patvirtina byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei papildyti rašytiniai įrodymai.

2010-02-05 protokolas - pareiškimas, kuriuo V. Š. pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką mažametės R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Fiksuota, kad 2010-02-04 po gydytojo ginekologo atliktos R. Š. apžiūros kilo įtarimai, kad R. Š. yra turėjusi lytinių santykių (1t.b.l.1-2), kas patvirtina tiek šio liudytojo, tiek liudytojos A. B. B. įtarimus apie tai, kad mergaitė gali būti seksualiai išnaudojama.

2010-02-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 123/10(09) patvirtina, kad nors R. Š. kūne sužalojimų nėra, ji yra mažametė, lytiškai nesubrendusi, tačiau yra turėjusi lytinių santykių, į ką nurodo seni, pilnai sugiję mergystės plėvės plyšimai. Kada paskutinį kartą ir kiek kartų turėjo lytinius santykius, nustatyti nėra galimybės . (1 t. b.l. 37).

2010-02-22 Marijampolės socialinės pagalbos centro raštas Nr.4-188 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-01-04 R. Š. buvo pasišalinusi iš (duomenys neskelbtini) Laikinos vaikų globos padalinio. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu R. Š. buvo močiutės G. Š. laikinoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.69).

2010-02-24 L. B. šeimos klinikos raštas Nr.415, kuriame nurodyta, kad R. Š. apendektomija atlikta 2009-08-08. (1t.b.l.72).Tai patvirtina M. B. parodymus apie tai, kad jis matė 2009-08 mėn. nukentėjusiosios R. Š. užklijuotą pilvo dalį. Taip pat tai neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios R. Š. parodymus apie tai, kad ją išprievartavo, kai buvo po apendicito operacijos ir jai skaudėjo.

2010-02-20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas name esantis kambarys, kuriame M. B. ir R. Š. miegojo. Apžiūrėtas ūkinis pastatas – antras aukštas bei antrame aukšte esanti kušetė (1 t. b.l. 14-21), kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų vietą.

2010-02-20 d. kratos protokolas patvirtina, kad atlikus kratą (duomenys neskelbtini)., ūkiniame pastate, antrame aukšte rastas ir paimtas porolonas nuo kušetės, apmušalo iškarpa (1t.b.l.27-30), ir 2010-04-27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 99/10(01), nustatyta, kad ant tyrimui pateikto apmušalo iškarpos yra sperminis skystis, ant porolono gabalo yra sperminio skysčio pėdsakai. (1 t. b.l. 33-34).

2010-03-22 d. daikto-lovos apžiūros protokolu apžiūrėta lova esanti kambaryje; fiksuota, kad išskleistos lovos ilgis – 1,90 m., plotis 1,38 m. M. B. parodymų patikrinimo metu nurodė, jog šioje lovoje jis kartu su nukentėjusiąja mažamete R. Š. miegojo (1 t. b.l. 22-24).

2009-08-20 teismo sprendimas patvirtina, kad R. Š. ir jos seseriai O. neribotai apribota motinos I. Š. motinos valdžia , priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis, nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta vaikų globos institucijoje/1t. b.l.4-8/, kas patvirtina, kad nukentėjusioji R. Š. gyvena globos namuose, yra socialiai pažeidžiama.

Išanalizavus nukentėjusiosios R. Š. detalius, logiškus ir pakankamai tikroviškus parodymus apie jos atžvilgiu atliktus kaltinamojo M. B. veiksmus, teismas neturi pagrindo jais suabejoti, nes jos parodymus apie faktines įvykio vietos, laiko, nusikalstamų veiksmų prieš ją aplinkybes patvirtina liudytojų L.M. T., V. Š., A.B. B., S. B., G. Š., iš dalies I. Š., paties kaltinamojo M. B. /apie įvykio vietą, laiką, 2009-01 miegojimo aplinkybes, apie matymą nukentėjusiosios pilvą po operacijos ir kt/parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

2010-06-21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-91 nustatyta, kad R. Š., atsižvelgiant į turimas žinias, byloje nagrinėjamo įvykio metu gana teisingai galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės. Atsižvelgiant į tai bei jai būdingas individualias psichologines ypatybes, ji negalėjo adekvačiai su ja atliktiems veiksmams priešintis. R. Š. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, laikas, dalyviai ir jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymus. R. Š. parodymuose bei tyrimo metu negauta tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog vartojamų žodžių ji nesupranta. R. Š. byloje nagrinėjamų įvykių apibūdinimas atitinka jos gyvenimišką patirtį, žodyną. Šiuo metu R. Š. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, protiniu atsilikimu, jai konstatuotinas laikinas psichikos sutrikimas-adaptacijos sutrikimas, vyraujant mišriam emocijų ir elgesio sutrikimui, kurio atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais – seksualine prievarta jos atžvilgiu. Dėl psichotraumuojančio įvykio poveikio R. Š. nerekomenduojama kviesti į teismo posėdžius” (1 t. b.l. 89-91).

Mažamečių nukentėjusiųjų parodymai byloje turi išskirtinę reikšmę, nes kiti įrodymai iš esmės yra išvestiniai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodymai vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatytus reikalavimus, kurie išdėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, kaip įrodymų šaltinis, nekelia abejonių dėl teisėtumo – mažametė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo apklausiama nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 186 str., 184 str. 3 d., 4 d., 5 d. nuostatų, jos parodymai užfiksuoti tinkamai. Teismas neturi abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo.

Lietuvos Respublikos BK 150 str. seksualinį prievartavimą apibrėžia kaip lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Baudžiamojo kodekso 150 str. 4 dalis numato kvalifikuotą seksualinį prievartavimą, t. y. atsakomybę už šių veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, jog lytinės aistros tenkinimas BK 150 str. prasme, yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais – dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir panašiai. Toks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei veikos padaromos: a) pavartojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį pavartoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Šio nutarimo 10 punkte yra išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Taip pat minėtame nutarime nurodyta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle.

Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjęs yra mažametis.

Nukentėjusioji R. Š. gimusi 1998-08-21 / 1t., b.l.49 /.Nusikaltimų prieš ją darymo metu, t.y. 2009-01 -2009-12, jai buvo 10-11 metų.

Kaltinamasis M. B. apie nukentėjusiosios amžių gerai žinojo/nurodė G. Š. anūkių amžių/. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų buvusi seksualinių santykių su kaltinamuoju iniciatorė.

Aptartų ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad 2009 -01 kaltinamasis tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4d.

Lytinis santykiavimas LR BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t.y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį.

Aukščiau išanalizuotų ir aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis M. B. 2009-01 bei 2009-08-12 mėn. lytiškai santykiavo su mažamete nukentėjusiąja pasinaudodamas jos bejėgiška dėl mažametystės būkle, todėl padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str.4d./du epizodai/.

Teismas sprendžia, kad šios veikos yra tęstiniai nusikaltimai, nes kaltinamasis turėjo vieningą tyčią – lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas / vieninga tyčia/, kuris apjungia keletą veiksmų. Atskirų kategorijų bylose, iš jų ir nusikaltimų seksualinei laisvei, tęstinėms nusikalstamoms veikoms gali būti taikomi papildomi reikalavimai, kaip antai, lytinės aistros tenkinimas su vienu nukentėjusiuoju/ Lietuvos Aukšč. Teismo nutartis Nr. 2K-670/2007/. Nusikaltimų daugiatas aptartas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-12-30 nutarimo 17p.3d., kurioje išaiškinta, kad jeigu asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo M. B. tapatūs nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios mažametės R. Š. atžvilgiu nebuvo vienas nuo kito labai nutolę laiko atžvilgiu ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie staigų ir vis naujos tyčios kilimą kiekvienu išžaginimo atveju.

Negali būti laikomas vienu tęstiniu nusikaltimu toks atvejis, kai asmuo, turėdamas vieningą sumanymą, padaro LR BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas veikas, t.y. lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju/Lietuvos Apel. Teismo byla Nr.1A-13/2012/.

Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra baigti nusikaltimai nuo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas baigė lytinį aktą ar patenkino lytinę aistrą.

Teismas reziumuoja, kad kaltinamasis M. B. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 150str.4d. ir 149 str.4d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., ir vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.

Teismas įvertina tai, kad M. B. padarė du labai sunkius tyčinius nusikaltimus – LR BK 11 str. 6d. Nusikaltimai padaryti dėl žemų paskatų, prieš mažametį, socialiai pažeidžiamą asmenį.

M. B. praeityje teistas/2t. b.l. 6-8/, teistumas išnykęs, administracine tvarka per metus nebaustas /2 t. b.l. 9-11, 18/, į psichiatro įskaitą neįrašytas/2 t. b.l. 15/, į narkologo įskaitą neįrašytas /2 t. b.l. 15/, charakterizuojamas teigiamai /2 t. b.l. 18/, yra senyvo amžiaus/gim. 1945m./, ligotas, jam nustatyti spec. nuolatinės priežiūros poreikiai, o teismui paskyrus ir atlikus medicininę ekspertizę nustatyta, kad jo sveikatos būklė neatitinka LR Vidaus reikalų ministerijos ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos 1995-01-02 įsakymu Nr. 969/576 patvirtinto „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašo“ kriterijų./3t. b.l. 91,106-107, 4t. b.l.5-7/Teismo posėdyje ekspertas Leonas Gogelis patvirtino, kad vertinimai dėl per sunkumo atlikti laisvės atėmimo bausmę dėl paralyžiaus buvo vertinama tik pagal dokumentus, dėl specialių poreikių nustatymo, formaliai, o nustatytos ligos sąrašo kriterijų neatitinka.

Atleidimas nuo bausmės dėl ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, tačiau ši teisė įgyvendinama tik įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę. Nustatytomis bendro pobūdžio ligomis kaltinamasis sirgo darydamas nusikalstamas veikas ir tai jam nesutrukdė. Teismo medicinos ekspertizės aktu kūno paralyžiaus priežastys nenustatytos. Toks susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti kaltinamąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos /Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-95/2010, 2K-69/2009, 2K-212/2011 /.

Dėl šių motyvų kaltinamajam taikyti LR BK 76 str. nuostatas teisinio pagrindo nėra.

M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį / du labai sunkūs nusikaltimai /, kaltės formą/tyčinės veikos/, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.

Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė /LR BK 62 str./ bei motyvuotai taikyti švelnesnę bausmę /LR BK 54 str.3d./ teisinių argumentų ir pagrindų byloje nėra.

Marijampolės rajono prokuroras, gindamas viešąjį interesą, mažametės R. Š. vardu pareiškė ieškinį 50 000Lt dydžio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.250 str.2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais/LR CK 6.250.str.1d./

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Konstatuotina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji R. Š. patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju neturtinės žalos pasekmės yra dvasinio pobūdžio. Bylos duomenimis patvirtinta, kad nukentėjusioji dėl prieš ją naudotos seksualinės prievartos patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą. Nustatydamas padarytų nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąją pasekmių sunkumą, teismas konstatuoja, kad liekamuosius vaikystėje, paauglystėje patirtos seksualinės prievartos reiškinius/padarinius nukentėjusioji gali jausti ir ateityje. Tokio pobūdžio vaikystėje patirta psichologinė trauma neigiamai įtakoja asmens psichologinį, socialinį vystymąsi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes-R. Š. diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, mišrus mokymosi gebėjimų raidos sutrikimas -1t. b.l. 51, stebima išreikšta tendencija emocinėms problemoms ir kt. -1t. b.l.70,74,eksperetizės aktas -1t. b.l. 89-91, 3t. b.l.12 , į asmens, padariusio žalą, kaltę –M. B. pripažintas kaltu dėl tyčinių nusikaltimų; į jo turtinę padėtį – registruoto turto turi, nedirba, darbinių pajamų neturi, yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, reikalingas priežiūros .Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios naudai pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 30 000Lt, bus pakankamas jos patirtai skriaudai atlyginti. Toks žalos dydis paprastai priteisiamas Lietuvos teisminėje praktikoje.

Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais dokumentais, todėl tenkintinas – LR BPK 115str.1d.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: 2010-08-18 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotos M. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą : 1) į ½ pastato – gyvenamojo namo, ½ pastato – viralinės, ½ pastatų – ūkinių pastatų (4 pastatai), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ; 2) į butą, esantį (duomenys neskelbtini). (2t.b.l.115-117) paliktinas civilinio ieškinio vykdymo užtikrinimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : porolonas ir lovos pamušalo iškarpa, paimti 2010-02-20(duomenys neskelbtini)., atliktos kratos metu, perduoti saugojimui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (1t.b.l.29-30) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297,298,301-305, 307 str., 115 str., LR BK 66 str.

nusprendžia:

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus ir nubausti:

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 150str.4d./2009-01/ – laisvės atėmimu 8 metams;

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 149str.4d./2009-01 – 2009-12/ – laisvės atėmimu 10 metų;

Vadovaujantis LR BK 63str. 1,4d. bausmės subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 12/dvylika/metų.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010-02-20 iki 2010-03-05 / 2t. b.l. 1, 55/.

Kardomosios priemonės- dokumentų paėmimo - nekeisti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, po to panaikinti/2t. b.l. 67-69/.

Priteisti iš M. B. 30 000/trisdešimt tūkstančių/ litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. Š. /Danske banko A/S Lietuvos filiale s-ta Nr. (duomenys neskelbtini) -1t. b.l. 65/.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti ieškinio vykdymo užtikrinimui/2t. b.l.118-122/.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : poroloną ir lovos pamušalo iškarpą, paimtus kratos metu, -sunaikinti (1t.b.l.29-30).

Šis nuosprendis per 20 dienų /nuteistojo- nuo nuosprendžio nuorašo gavimo/ gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.