Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-421-1102/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-25
Bylos Nr.: e2-421-1102/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26785-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: L. G.
Atsakovas: Z. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-421-1102/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26785-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,dalyvaujant ieškovei L. G., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei,atsakovui Z. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, rengiamame mišriu būdu (atsakovui dalyvaujant nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui Z. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretysis asmuo – bankas AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė L. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais atsakovui Z. P. (toliau – atsakovas), kuriais galutinai prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant žemės sklypą, su jame esančiu neįregistruotu mobiliu nameliu (karavanu), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat automobilį HYUNDAI i 10 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui automobilį CITROEN C3 valst. Nr.(duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2275 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, nustatant kad šią kompensaciją ieškovė įsipareigoja išmokėti atsakovui per 3 mėn. nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos; 4) sutartinius įsipareigojimus pagal atsakovo su AB „Swedbank“ banku sudarytą vartojimo kreditą Nr. 15-097788-GV po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui asmeniškai; 5) sutartinius įsipareigojimus pagal atsakovo su UAB „General Financing“ sudarytą vartojimo kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) SANDORIS Nr. 1 (su vėlesniais sutarties pakeitimais) po santuokos nutraukimo palikti vykdyti šalims solidariai; 6) po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes.

2. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose kėlė savarankišką turtinį reikalavimą, už kurį sumokėjo teismo nurodytą žyminį mokestį, kuriuo reiškė alternatyvius reikalavimus dėl turto padalijimo: 1) prašė jam priteisti sodo sklypą su jame esančiu kilnojamuoju nameliu, arba 2) prašė ieškovei priteisti žemės sklypą, su jame buvusiu senu neįregistruotu mobiliu nameliu, taip pat automobilius HYUNDAI i 10 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), CITROEN C3 valst. Nr.(duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti 2015 m. šalių įsigytą mobilų namelį (karavaną), arba 3) prašė, tuo atveju, jei visas turtas būtų priteistas ieškovei, jam priteisti piniginę kompensaciją, kuri lygi jo už turtą sumokėtoms sumoms, t. y. 12 500 Eur už mobilų namelį ir pusę sumos nuo sumokėtų 20 000 Lt (5792,40 Eur) lėšų už sodo sklypą.

3. Ieškovė savo poziciją patikslintame ieškinyje grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovė susituokė su atsakovu, nes tikėjosi, kad šalims pavyks sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje, tačiau šalims darnios šeimos sukurti nepavyko. Iki santuokos sudarymo pora sutarė gerai, tačiau po to atsakovo elgesys, kuomet jis išvyko dirbti į užsienį, labai pasikeitė. Atsakovas pradėjo ignoruoti ieškovę, nebeatsiliepti į jos skambučius, neatrašyti į trumpąsias žinutes. Pradžioje ieškovė nesuprato tokio atsakovo elgesio, tačiau šiai dienai ieškovei yra žinoma, kad atsakovas yra užmezgęs užsienyje santykius su kita moterimi. Ieškovei šis faktas yra labai yra skaudus, tačiau ieškovė sutinka šalių santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Ieškovė dirba, atsakovas, jos žiniomis taip pat, todėl išlaikymas nei vienam nepriteistinas. Pasisakydama dėl turto padalijimo būdo rėmėsi teismų praktika, akcentavo, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Todėl prašė žemės sklypą su kilnojamuoju nameliu priteisti natūra jai, o atsakovui iš jos mokėtiną piniginę kompensaciją. Paaiškino, kad abiejų sutuoktinių vardu pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4026 šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – sodą (žemės sklypą) (duomenys neskelbtini) rajone, kurio vidutinė rinkos vertė 3360 Eur, taip pat 2015 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 015 pagrindu įgijo neįregistruotą mobilų namelį (karavaną), kurio vidutinė rinkos vertė 9800 Eur. Santuokos metu ieškovės vardu buvo įgyti du keleiviniai automobiliai, iš kurių CITROEN C3, kurio vidutinė rinkos vertė 500 Eur, prašė priteisti atsakovui, o valdymo ir naudojimo teises į HYUNDAI i 10 palikti ieškovei. Apskaičiuojant ieškovės atsakovui mokėtiną kompensaciją, atsižvelgtina į tai, kad įsigyjant bendrą turtą, ieškovė panaudojo 4055 Eur (14 000 Lt) savo asmeninių lėšų, kurias gavo iš savo mamos dovanų notarinio dovanojimo sandorio pagrindu. Lėšos nameliui įsigyti buvo gautos paėmus paskolą iš UAB „General Financing“, taip pat šalys turėjo santaupų. Minėta paskola laikytina solidaria prievole, nes už ją buvo įsigytas mobilus namelis šeimos reikmėms. Atsakovas iš AB „Swedbank“ banko yra pasiėmęs vartojimo kreditą, kurį panaudojo savo poreikių tenkinimui, šeimai nieko pirkta nebuvo, todėl ši prievolė turi likti asmeniškai atsakovui (2021 m. gegužės 19 d. DOK-95743).

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime nurodė tokius argumentus ir aplinkybes: sodas buvo įsigytas už 35 000 Lt, tai buvo apleistas ir neprižiūrėtas žemės sklypas. Pinigus, 15 000 Lt, dovanojimo būdu šalys gavo būdami santuokoje, kitus 20 000 Lt atsakovas pasiskolino iš „Swedbank“ banko. Vagonėlis buvo įsigytas už 42 000 Lt (12 164 Eur), tokio dydžio paskola buvo paimta iš UAB „General Financing“. Abi paskolos buvo forminamos atsakovo vardu. Ieškovei sodas nerūpėjo, jame dirbo tik atsakovas, kuris augęs kaime, todėl sodas jam buvo hobis ir atgaiva. Atsakovas sunkiai dirbo naktimis vairuotoju, o sode praleisdavo visą savo laisvalaikį. Kadangi turėjo mokėti paskolas, o atlyginimas sumažėjo, išvažiavo į Airiją, kur gyveno jo dukra, kuri surado jam darbą. Su ieškove sutarė, kad sumokėjęs paskolas grįš ir pora tęs bendrą gyvenimą. Kol atsakovas mokėjo paskolas, ieškovė slaptai taupėsi naujam automobiliui, kuris kainavo 6 000 Eurų ir buvo įgytas santuokoje 2018 metais. Dabar šis automobilis Hunday perrašytas kito asmens vardu, nors ieškovė jį toliau vairuoja. Atsakovui nėra reikalingas automobilis Citroen, kurį iki šiol vairuoja ieškovės žentas. Atsakovas planavo grįžti namo sumokėjęs visas paskolas, kurių žmona nei cento nepadėjo apmokėti. Prieš dvejus metus atsakovas per Kalėdas pasveikino ieškovę su šventėm ir atgal gavo žinutę iš jos, rašytą jos draugo, kad tas vyras ją labai myli ir kad atsakovas ja daugiau nesirūptų. Tuo metu atsakovo dukra, auginanti mažametę dukrą, buvo sunkioj depresijos būsenoje ir atsakovas turėjo jai padėti, be to nebuvo išmokėtos paskolos, todėl negalėjo grįžti. Ne kartą žmonai siūlė atvažiuoti gyventi arba atostogoms, bet ji nesutiko. Po tos atsiustos žinutės nepraėjus nei pusei metų ji pareiškė norą skirtis. Iš viso atsakovas yra sumokėję 62 000 Lt (17 956,44 Eur) grąžindamas paskolas, dabar šio sodo reali pardavimo kaina yra maksimum 9000 Eur, o ieškovė jį nori palikti be nieko (2021 m. liepos 27 d. DOK-141237).

5. Ieškovė dublike pažymėjo, kad lėšos buvo dovanotos jai asmeniškai, o ne abiem sutuoktiniams, ieškovės mama dovanojo pinigus tik jai. Sodo pirkimas buvo bendras šeimos sprendimas. Sutinka su atsakovu, kad faktiškai visas turtas įgytas paėmus paskolas, kurios išmokėtos sutuoktiniams vedant bendrą ūkį iš bendrų šeimos lėšų. Tai, kad paskolos sutartys sudalytos tik atsakovo vardu nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turi daugiau teisių į bendrą šeimos turtą. Atsakovas iš gaunamo darbo užmokesčio mokėdavo paskolas, o ieškovė tenkino kitus šeimos poreikius, t. y. mokėjo šeimos gyvenamųjų patalpų mokesčius, pirko maistą, drabužius ir pan. Netiesa, kad ieškovė nesirūpino sodu, jie rūpinosi abu, o atsakovui išvykus, sodu rūpinasi ir jį tvarko, moka mokesčius viena ieškovė. Automobilis Hunday buvo parduotas bendru sutuoktinių sutarimu, nes šeimai trūko pinigų, gauti pinigai panaudoti būtiniesiems šalių poreikiams tenkinti. Jokios apgaulės ieškovė nėra panaudojusi, atsakovas jokio ginčo dėl automobilio perleidimo nėra inicijavęs, taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų, kad būtų nepritaręs automobilio pardavimui. Citroen automobilis yra užgyventas santuokos metu, juo naudojosi atsakovas, dabar automobilis stovi nenaudojamas. Dėl atsakovo išvykimo dirbti į užsienį nusprendė bendrai šeimoje, tačiau ieškovė tikėjosi, kad atsakovas kaip buvo sutarę uždirbęs lėšų grįš į Lietuvą ir sutuoktiniai toliau kartu gyvens. Tačiau laikas parodė, kad atsakovas išvykęs apgavo ieškovę, kadangi ne tik, kad nebegrįžo namo į šeimą, bet ir susirado kitą moterį. Atsakovas ilgai slėpė šiuos naujus santykius, tačiau vėliau ir pats pripažino turintis kitą moterį. Ieškovė sužinojusi apie tai, kad atsakovas ją apgaudinėją labai dėl to išgyveno. Ieškovė supratusi, kad šeimos išsaugoti jau nebepavyks bandė tartis su atsakovu santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas siekia „apjuodinti“ ieškovę teismo akyse, sudaryti klaidingą nuomonę. Jokių slaptų santaupų pas ieškovę nėra ir nebuvo. Jokio kito vyro ieškovė neturėjo ir dar šiuo metu neturi. Po atsakovo apgaulės ieškovei yra sunku pradėti naujus santykius, kadangi ji yra praradusi pasitikėjimą vyrais, jos įsitikinimai neleistų jai pradėti kitų santykių nenutraukus santuokos. Teismui teikiamos foto nuotraukos, kuriose matosi atsakovo ir jo meilužės santykių pasiviešinimas viešose tinklapiuose. Atsakovas jau seniai žada, kad grįš į Lietuvą, tačiau nepanašu, kad grįžtų. Sodo su mobiliu nameliu vertė nėra didelė, ieškovė dėl to nėra kalta, kad įsigytas turtas nuvertėjo (2021 m. rugpjūčio 4 d. DOK-146298).

6. Atsakovas triplike-priešieškinyje dėstė tokius argumentus ir reikalavimus: atsakovas yra pasiruošęs sumokėti ieškovei pusę sodo su nameliu vertės, kaip anksčiau šalys tarėsi. Sodas atsakovui yra reikalingas, todėl prašo jį palikti jam. Ūkinius darbus sode ir namuke dirbo atsakovas, ieškovė pavyzdžiui nemokėjo išleisti vandens, paruošti žiemai namuko, todėl atsakovas 2019 m. grįžęs į Lietuvą turėjo keisti visa klozetą dėl to. Atsakovas buvo pastatęs šiltnamį, o ieškovė jį nugriovė. Kaimynai galėtų paliudyti, kad ieškovei nereikalingas sodas. Būnant Lietuvoje atsakovas sode gyvendavo nuo pavasario iki rudens, augino agurkus, pomidorus, kitas daržoves ir gėles, o ieškovė atvažiuodavo tik pavalgyti šašlykų ir išgerti. Į Lietuvą grįžti sukliudė Covid 19 ribojimai. 2018 m. ir 2019 m. vasarą tvarkė sodą grįžęs. Sodo jam reikia, nes grįžęs į Lietuvą neturės kur apsistoti. Atsakovas buvo supratęs, kad 15000 Lt buvo tikslinė paskola sutuoktiniams įsigyti sodo sklypą. Nesutinka su ieškovės teiginiais dėl mokėjimų ir maisto pirkimo, jo lėšų būdavo daugiau išleidžiama šeimos poreikiams. Atsakovas ieškovei buvo sakęs, kad parduotų Citroen, o ne Hunday. Atsakovas Citron nesinaudojo, jis turėjo Ford Mondeo, kurį išvykdamas pardavė. Ieškovė turėjo slaptą sąskaitą PAREX banke, tai atsakovas sužinojo iš pažįstamų. Prasidėjus teismo procesui, ieškovė jam parašė žinutę, kad ji išmetė ir sunaikino visus atsakovo asmeninius daiktus (drabužius, elektros prietaisus, kompiuterį, dukros video kamerą), taip pat atsakovo tėvų, dukros vaikystės nuotraukų albumus, video įrašus, kurie atsakovui yra labai brangūs. Su kita moterimi atsakovas susipažino tik šalims nustojus kartu gyventi, po tos žinutės, kai atsakovas sužinojo, kad kažkas kitas jo žmona rūpinasi, atsakovui net pašlijo sveikata dėl streso (2021 m. rugsėjo 1 d. DOK-161938).

Šalies argumentai

7. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas jau ketverius metus gyvena užsienyje, abejotina, ar jis grįš. Nurodė, kad su atsakovu yra pažįstami 15 metų, vedę – 10 metų. Bandė su atsakovu kalbėtis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nepavyko gražiuoju susitarti. Sutiktų parduoti sodą su nameliu ir dalintis pinigus, tačiau jai atsakovas papildomai turi kompensuoti jos asmenines lėšas, kurias ji gavo dovanų, todėl ne per pusę atitektų pinigai, o jai didesnė dalis. Ieškovės mama gavo palikimą, tai turėjo lėšų jai padovanoti. Sodą su senu supuvusiu namuku pirko už 35 000 Lt. Dabar sodas su nauju nameliu gali kainuoti iki 12,5-13 tūkst. Eur. Hiundai pora pirko kartu, kaip šeima. Atsakovas už vartojimo kredito iš „Swedbank“ lėšas pirko automobilį, kurį paskui sudaužė.

Atsiliepimas

8. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad ginčo sodo sklype stovi du mobilūs nameliai: vienas – senas, kuris jau buvo įsigyjant sklypą, o kitas naujas, kurį šalys kartu pirko. Jam reikalingas naujas, galėtų nusikelti. Sodas nėra geroje vietoje, ten nuokalnė, smėlis, kaina nebūtų didesnė nei 10-11 tūkst. Eur. Kai gyveno Lietuvoje, dirbo Vilniaus paukštyne vairuotoju, tačiau bėgant laikui nebeužteko pajamų mokėti kreditus. Ieškovė jam sakydavo, kad jis turi ją išlaikyti, nes jis vyras. Jis dėl ieškovės paliko savo ankstesnę šeimą, paauglę dukrą. Sutiktų gauti 6-7 tūkst. Eur dydžio kompensaciją, tuomet galėtų palikti sodą su nameliais ieškovei. Kreditoriui UAB „General Financing“ jau baigė mokėti kreditą, mokėjo kai šalys jau gyveno skyriumi, tai jam turi būti kompensuotos tos sumos. Dėl automobilių paaiškino, kad šalims gyvenant kartu jis buvo lizingu įsigijęs automobilį KIA Sorento, patyrė avariją, apsivertė, tuomet įsigijo Ford Mondeo. Pažymėjo, kad sutuoktinė perleido Hiundai ir dabar juo naudojasi tik kaip valdytoja.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu teismas nustatė šalims terminą pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus. Šalys teikė dokumentus, atsikirtimus. Teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi sprendė, kad išklausius šalių parodymus, sudarius šalims galimybę papildyti bylos medžiagą papildomais įrodymais, suėjus teismo nustatytiems terminams, bylos nagrinėjimas iš esmės laikomas baigtu. Įvertinus šalyje susiklosčiusią pandeminę situaciją dėl COVID-19 protrūkio, sprendė, kad dar vienas žodinis posėdis byloje neberengtinas, šalims nustatė terminus prašymams dėl bylinėjimosi išlaidų, rašytinėms baigiamosioms kalboms ir rašytinėms replikoms pateikti. Šalys teikė nurodytus dokumentus.

Šalies argumentai

10. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalių įsigytas mobilus namelis yra pritaikytas konkrečiam sklypui, todėl jo nukėlimas negali būti svarstomas. Senas namelis yra supuvęs ir netinkamas naudoti – todėl šalys ir įsigijo naują. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas pasiimtų seną namelį. Tai, kad atsakovas nurodo, jog jis sutinka pasiimti namelį, o ieškovei palikti žemės sklypą, įrodo, jog atsakovas priešingai nei teigia, jis jam yra reikalingas ne dėl gyvenimo, o tiesiog dėl pardavimo. Ieškovė pastaruosius metus rūpinosi sodu ir nameliu, todėl jis jai yra brangus ir nori jį išsaugoti, todėl prašo teismo tenkinti jos ieškinio reikalavimus dėl turto padalinimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateikti teismui banko pavedimai, kurie yra senesnei datai, nei kad šalys pradėjo gyventi skyrium ir nusprendė nutraukti santuoką, negali įtakoti turto padalijimo. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad nuo 2020 metų rugsėjo mėn. kartu jau nebegyveno ir į šeimą negrįžo. Jei atsakovas siekia kompensacijos už bendrai įvykdytą prievolės dalį, ją galėtų sudaryti tik mokėjimai nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Atsakovas turėjo atitinkamai pareikšti reikalavimą ir šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis galėtų sumokėti kompensaciją, jei turtas būtų priteistas jam (2021 m. lapkričio 23 d. DOK-217517). Pastebėjo, kad nagrinėjant bylą pardavė keleivinį automobilį CITROEN C3 valst. Nr.(duomenys neskelbtini), nes ieškovė gavo įspėjimą dėl baudos skyrimo už neeksploatuojamą minėtą transporto priemonę, kuri stovi Kalvarijų g. 168, Vilnius. Transporto priemonė parduota už 150 Eur, pusę šios sumos ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui. Kitos santuokos metu ieškovės vardu įgytos transporto priemonės HYUNDAI i 10 valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimo teisė po santuokos nutraukimo paliktina ieškovei. Pastebėjo, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli: vienur jis nurodo, kad nekilnojamasis turtas būtų paliktas jam, kitur – kad žemės sklypas gali likti ieškovei, o jam turi būti priteistas sodo namelis. Ieškovė nesutinka su tokiais reikalavimais. Posėdžio metu šalys susitarė, kad sodo namelio ir žemės sklypo kaina yra 11500 Eur. Kadangi ginčo dėl turto vertės nėra, ieškovė palaiko savo prašymą ir nurodo, kad šiuo atveju tikslinga sodo namelį su žemės sklypu palikti jos naudai, kadangi ji visu laikotarpiu, kuomet šalys gyvena skyrium, rūpinasi juo, jį prižiūri, tvarko, moka mokesčius ir pan. Atsakovo pozicija dėl turto reikalingumo jam taip pat nėra nuosekli: vienur teigia, kad sodo namelis reikalingas gyvenimui, o posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jei sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, sodą su nameliu reikėtų parduoti. Užsienyje gyvena atsakovo dukra, anūkas, draugė, todėl mažai tikėtina, kad atsakovas grįš į Lietuvą. Tenkinti atsakovo prašymą, kad atsakovui būtų priskirtas namelis, o ieškovei žemės sklypas yra nepagrįstas, kadangi namelis yra susijęs su sklypu, jis yra pritaikytas būtent šiam žemės sklypui. Namelio nukėlimas ir transportavimas būtų komplikuotas. Nėra aišku, kada atsakovas grįžtų ir nusikeltų namelį. Palikti šį turtą abiem šalims po 1/2 dalį taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šalys yra konfliktiškose santykiuose, jos nebendrauja, todėl atsižvelgiant į tokio turto specifiką, t. y. sodo namelis yra nedalus, jo įregistruoti kaip atskiro turtinio vieneto nėra galimybės, žemės sklypas yra mažos apimties, todėl tikslinga dalinant šį turtą nukrypti nuo bendro turto principo natūra ir sodo namelį kartu su žemės sklypu palikti ieškovei, atitinkamai atsakovui išmokant kompensaciją. Ieškovės naudai turėtų būti priteista 4055 Eur, panaudotų namelio įsigijimui, nes šiuos pinigus gavo dovanų iš mamos asmeniškai. Pagal pateiktus ieškovės reikalavimus ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 5825 Eur tuo atveju jei teismas tenkintų jos reikalavimus pagal nurodyto turto padalijimo būdą. Šioje dalyje ieškovė yra išreiškusi reikalavimą, kad atlikus mokėtinų sumų įskaitymus, t. y. iš atsakovui priklausančius 5825 Eur kompensacijos sumos išskaičiuojant atsakovei mokėtina 4055 EUR kompensacijos susidaro situacija, kad ieškovė atsakovui turi sumokėti 1770 Eur. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad ieškovė atsakovui įsipareigoja išmokėti 1770 Eur sumą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos. Prievolių dalyje bylos nagrinėjimo metu yra susidariusi situacija, kad ginčo šalys turėjo kreditorius UAB „General Financing“ ir AB „Swedbank“. Kadangi šiai dienai yra likęs tik vienas kreditorinis įsipareigojimas AB „Swedbank“, spręstina tik dėl įsipareigojimų šiam kreditoriui, jie pripažintini atsakovo asmeniniais (2022 m. sausio 21 d. DOK-13629; 2022 m. sausio 26 d. DOK-16689).

Atsiliepimas

11. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad teikia įrodymus apie paskolų mokėjimą: būdamas Lietuvoje mokėjo iš „Swedbank“ sąskaitos, o nuo 2017 m. kovo mėn. – iš Airijos banko sąskaitos. Naują namuką nori pasilikti sau, nes už jį pats visą laiką mokėjo, atvykęs į Lietuvą greitu laiku jį persikeltų (2021 m. lapkričio 3 d. DOK-203147). Turtas turėtų būti padalintas per pusę. Ieškovė teigia, kad šiltnamis supuvo, todėl nugriovė, tai liudija, kad jai nerūpi sodas. Ieškovė atvažiuodavo tik pasideginti ir išgerti, kol atsakovas viskuo rūpindavosi, ir dabar iš giminių girdėjo, kad ieškovė sodą ketina atiduoti vienai iš savo dukrų. Nereikalauja nieko iš automobilių, nori tik naujo namuko. Atsakovui skaudu, kad jis vienas mokėjo visas paskolas, o dabar ieškovė nori viską iš jo atimti. Jei viskas liks ieškovei, tai norėtų atgauti viską, ką sumokėjo už naują namelį ir už sodo dalį, nes tai buvo atskiros paskolos. Grįžęs į Lietuvą ketintų įsigyti naują namelį. Netiesa, kad naujas namukas kainavo 9 800 Eur, iš tiesų jis atsakovui kainavo apie 12 500 Eur. Ieškovės mamos dovanoti pinigai buvo panaudoti sodo įsigijimui, o ne naujo namuko. Atsakovas 2013 metais įsigyjant sodą paėmė 20 000 Lt dydžio kreditą banke „Swedbank:, AB. Uždarbiauti vyko, nes negalėjo išsimokėti visos paskolos su lietuvišku atlyginimu. Ir santaupų ieškovė neturėjo, nedavė perkant, viskas buvo iš paskolų. Hyundai I10 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko su ieškove kartu, bet į jį nepretenduoja, tegul lieka ieškovei. Siūlė už sodą su statiniais sumokėti ieškovei 6 000 Eur, bet ieškovė atsisakė. Jei ieškovė sutinka jam sumokėti už namuką, už kurį jis išmokėjo 12 500 Eur, ir už sodo sklypą pusę sumos, kur sumokėjo 20 000 Lt, tada sutinka turtą palikti jai (2022 m. sausio 19 d. DOK-12158; 2022 m. vasario 17 d. DOK-29635).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

12. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės L. G., gim. 1964 m. kovo 15 d., ir atsakovo Z. P., gim. 1965 m. balandžio 21 d., santuoka sudaryta 2011 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), įrašo Nr. 3756. Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų; abu turi suaugusių vaikų iš ankstesnių santykių.

Dėl santuokos nutraukimo

13. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, kad apie ketverius metus šalys negyvena kartu, kad atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį, o ieškovė liko Lietuvoje, kad atsakovas šiuo metu galimai kuria santykius su kita moterimi, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, kad šalys neprašė nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti ir bylą nagrinėjant teisme neišreiškė ketinimo atkurti santykius, sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra galutinai iširusi ir nėra tikimybės, kad šalys vėl pradėtų gyventi kaip šeima. Nesant pareikštų reikalavimų santuoką nutraukti dėl vieno kurio nors sutuoktinio kaltės, teismas išsamiai neanalizuoja, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, nevertina kaltės masto ir (ar) laipsnio. Atsižvelgus į šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, siekio išsaugoti šeimą, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

15. Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarydamos santuoką pasiliko iki tol turėtas pavardes, šalių pavardės nekeičiamos.

Dėl tarpusavio išlaikymo

16. Ieškovė nurodė nereikalaujanti išlaikymo iš atsakovo. Atsakovas dėl tarpusavio išlaikymo nepasisakė. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, įvertinus tai, jog šalys yra darbingo amžiaus, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnis).

Dėl prievolių, kreditorių

17. CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė, kad šalys turi du kreditorius – banką „Swedbank“, AB ir UAB „General Financing“ (UAB GF bankas).

18. UAB GF bankas 2020 m. spalio 19 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimui prievolę pripažinti solidaria. Nurodė, kad Z. P. su Banku 2015 m. gegužės 22 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 dėl mobilaus namelio pirkimo išsimokėtinai iš vartojimo kredito tarpininko UAB „Antras namas“. Bendra vartojimo kredito suma – 9800,00 Eur, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 14 188,32 Eur. 2017 m. kovo 23 d. atlikti sutarties pakeitimai – sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 2, kuriuo pratęstas vartojimo kredito sutarties laikotarpis bei sumažintos mėnesinės įmokos. Taigi Atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. gegužės 15 d. grąžinti bendrą vartojimo kredito sumą – 9843,49 Eur, kas mėnesį mokėdamas po 200,98 Eur įmokas. Atsiliepimo pateikimo dieną skolos nėra, o skola, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs yra 1405,81 Eur (2020 m. spalio 19 d. DOK-202919). Taip pat UAB GF bankas 2021 m. birželio 2 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovas Z. P. pagal patikslintame ieškinyje nurodytą prievolę – su Banku 2017 m. kovo 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 visiškai atsiskaitė 2021 m. gegužės 12 d., įsipareigojimų neturi, todėl prašė pašalinti Banką iš bylos, kadangi bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Banko teisėms ir pareigoms. Šalims neturint įsipareigojimų buvusiam kreditoriui UAB GF bankui, sprendime nepasisakoma dėl ieškinyje nurodytos prievolės šiam kreditoriui.

19. Ieškovė į bylą pateikė atsakovo su banku „Swedbank“, AB sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. 15-097788-GV kopiją, iš kurios matyti, kad bankas atsakovui 2015 m. spalio 20 d. suteikė 2 700 Eur vartojimo kreditą automobiliui įsigyti, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2020 m. spalio 20 d. Prašė įsipareigojimus pagal šią sutartį pripažinti atsakovo asmeniniais. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jis 2013 metais iš to paties banko buvo gavęs 20 000 Lt dydžio paskolą, kurią panaudojo sodo sklypui su senu mobiliu namuku įsigyti, tačiau nepateikė į bylą 2013 m. sutarties kopijos. Atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimams po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prievoles vykdyti asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. spalio 20 d. vartojimo sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas yra suėjęs, kad kreditorius šioje byloje nereiškė savo nuomonės ar prieštaravimų patikslinto ieškinio reikalavimams, spręstina, kad atsakovo prievolės bankui „Swedbank“, AB galimai yra įvykdytos arba beveik įvykdytos. Teismas sprendžia, kad atsakovo vardu prisiimtų prievolių pripažinimas asmeninėmis nepažeis kreditoriaus interesų.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo

20. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl transporto priemonių

21. Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą buvo transporto priemonės CITROEN C3 valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė prašė automobilį priteisti atsakovui, atsakovas teigė, kad jam šis automobilis nereikalingas. Iš ieškovės paaiškinimų bei teismui pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 23 d. pardavė šią transporto priemonę už 150 Eur (2022 m. sausio 21 d. DOK-13629 priedai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė sutinkanti atsakovui kompensuoti pusę automobilio vertės, iš ieškovės atsakovui priteistina 75 Eur, t. y. pusė iš CITROEN C3 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pardavimo gautų lėšų.

22. Iš bylos dokumentų, Kelių transporto registro duomenų nustatyta, kad ieškovė yra transporto priemonės HYUNDAI i 10 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilis buvo įgytas gyvenant santuokoje, atsakovas nurodė jo vertę – 6000 Eur, ieškovė vertės nenurodė, ieškovo nurodomos sumos neginčijo. Atsakovas pirminiuose savo dokumentuose kėlė klausimą dėl šio automobilio perleidimo trečiajam asmeniui, kaip nesąžiningo ieškovės veiksmo, tačiau vėlesniuose dokumentuose nurodė, kad pretenzijų dėl šios transporto priemonės ieškovei neturi. Atsižvelgus į tai, kad abi šalys nagrinėjant bylą patvirtino, kad ir pats atsakovas būdamas santuokoje įsigydavo automobilius (KIA Sorento, Ford Mondeo), vertintina, kad abu sutuoktiniai būdami santuokoje išleido bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas lėšas savo naudojamiems automobiliams įsigyti. Galiausiai byloje nelikus ginčo dėl kompensavimo atsakovui už ieškovės trečiajam asmeniui perleistą automobilį HYUNDAI i 10, teismas nesprendžia kompensacijos, susijusios su šio automobilio įsigijimu ar perleidimu, priteisimo atsakovui iš ieškovės klausimo. Valdymo teisė paliktina ieškovei.

Dėl žemės sklypo su mobiliais nameliais padalijimo

23. Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl 2013 metais šalių įgyto 6,41 a ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4154-0220-0019, esančio Praktikos g. 4, Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (toliau – ir ginčo sklypas), su jame esančiu 2015 m. šalių įgytu mobiliu nameliu (karavanu), padalijimo. Žemės sklypo savininkais nekilnojamojo turto registre nurodomi abu sutuoktiniai, sklypas įgytas 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Su pirminiu ieškiniu pateikta pirkimo pardavimo sutarties Nr. 015 kopija liudija, kad 2015 m. gegužės 22 d. atsakovas Z. P. iš MB „Antras namas“ už 9800 Eur įsigijo naudotą mobilųjį namą Nr. 229 (2020 m. rugsėjo 18 d. CBP-26717 priedai).

24. Nagrinėjant bylą teisme šalys paaiškino, kad ginčo sklype stovi ir kitas, iš esmės sutrūnijęs mobilus namelis, kuris ginčo sklype buvo ir 2013 m., kuomet šalys pirko sklypą (sodą). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nekėlė reikalavimo dėl senesniojo mobilaus namelio padalijimo ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie jo egzistavimą, teismas sprendžia, kad senasis namelis nėra vertingas, negali būti atskirtas nuo ginčo žemės sklypo be žalos daiktui (nameliui) padarymo, ginčo sklype galimai atlieka tam tikro ūkinio statinio (sandėlio) funkciją, todėl laikytinas neatskiriamu ginčo sklypo priklausiniu ir dalintinas kartu su žemės sklypu.

25. Sprendžiant dėl turto padalijimo būdo pažymėtina, kad įstatymas nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausia atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti (ne natūra) padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jei nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę, tokiu atveju sutuoktinių turtas nedalytinas natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas nuo 2017 m. gyvena Airijoje, paskutinį kartą ginčo turtu rūpinosi 2019 m. vasarą, kuomet buvo grįžęs į Lietuvą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad sodo žemės sklypas su jame esančiu 2015 m. šalių įgytu mobiliu nameliu, šiuo metu labiau reikalingas ieškovei, kuri turi galimybę juo pasirūpinti, nes gyvena Lietuvoje. Tai, kad atsakovas anksčiau daug laiko leisdavo ginčo sklype, ten dirbo, poilsiavo, vasaromis gyveno, liudija tik buvusius įvykius, tačiau, įvertinus, kad atsakovo gyvenimas yra pasikeitęs, nesudaro pagrindo vertinti, kad priteisus šį turtą atsakovui, jis toliau tokia pačia apimtimi ir būdu naudosis turtu. Taip pat ir ta aplinkybė, kad atsakovas mokėjo kredito įmokas nereiškia, kad namelis šiuo metu labiau reikalingas atsakovui. Nors atsakovas išreiškė emocinį prisirišimą prie ginčo žemės sklypo ir ypač prie mobilaus namelio, tačiau fiziškai jis šiuo metu negalėtų turtu pasirūpinti ir realiai juo naudotis. Atsakovas taip pat nenurodė, kur jis nusikeltų mobilų namelį, jei dalijant turtą jam būtų priteistas tik namelis. Todėl ginčo sklypas su jame esančiu 2015 m. šalių įgytu mobiliu nameliu ir kitais ūkiniais priklausiniais priteistinas ieškovei.

27. Priteisus ginčo turtą ieškovei, atsakovui priteistina piniginė kompensaciją už ieškovei tenkančio ginčo turto natūra dalį. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui 2013 m. rugsėjo 9 d. notarine tvarka sudarytą pinigų dovanojimo sutartį, reg. Nr. 8605, iš kurios matyti, kad ieškovės motina M. T., gim. 1933 m. kovo 8 d., ieškovei padovanojo 14 000 Lt (4054,68 Eur), nurodydama, kad pinigai dovanojami žemės sklypo sodų bendrijoje „Praktika“ pirkimui. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad santuokos metu sutuoktiniui dovanotas turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kadangi tokio įrašo sutartyje nėra, vertintina, kad lėšos buvo dovanotos ieškovei asmeniškai. Įvertinus, kad dovanojimo sutartis sudaryta likus trim dienom iki ginčo žemės sklypo įsigijimo, taip pat atsižvelgus į šalių paaiškinimus, laikytina, jog yra įrodyta, kad dovanotos lėšos buvo panaudotos būtent žemės sklypo pirkimui. Aplinkybė, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie žemės pirkimo sudaro pagrindą nukrypti nuo turto lygių dalių principo.

29. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose prašė atsižvelgti į turto rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu, atkreipė dėmesį, kad 2021 m. spalio 22 d. vykusiame teismo posėdyje šalys iš esmės sutarė, kad ginčo turto (žemės sklypo su abiem nameliais) rinkos vertė šiuo metu yra apie 11 500 Eur. Atsakovas sprendžiant dėl kompensacijos apskaičiavimo prašė remtis jo kredito įstaigoms sumokėtomis sumomis. Iš UAB GF banko 2020 m. spalio 19 d. atsiliepimo matyti, kad Z. P. su Banku pagal 2015 m. gegužės 22 d. vartojimo kredito sutartį gauta bendra vartojimo kredito suma buvo 9800,00 Eur, o bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma sudarė 14 188,32 Eur. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad žemės sklypą 2013 metais šalys įsigijo už 35 000 Lt (10 136,70 Eur). Atsakovas nurodė tuomet iš banko „Swedbank“, AB pasiskolinęs 20 000 Lt. Remiantis VĮ Registrų centro 2022 m. sausio 1 d. datai nustatytomis vertėmis, žemės sklypo, unikalus Nr. 4154-0220-0019, esančio Praktikos g. 4, Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. vidutinė rinkos vertė yra 3540 Eur. Abi šalys sutiko, kad turtas yra galimai nuvertėjęs, lyginant su įsigijimo laikotarpiu.

30. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011 ir kt.). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bet kuriuo atveju sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).

31. Atsižvelgęs į tai, kas aukščiau šiame punkte išdėstyta, remdamasis tuo, kad ieškovė posėdžio metu teigė, jog turtą galima būtų parduoti už 12,5-13 tūkst. Eur, o atsakovas nurodė manantis, kad turto vertė yra apie 10-11 tūkst. Eur, ir galiausiai šalys sutarė, kad ginčo turto (sklypo su kilnojamais daiktais) bendra vertė yra apie 11 500 Eur, teismas sprendžia, kad dalijamo turto, esančio Vilniaus rajone, vertė yra būtent tokia. Taigi, ieškovei atitenka 11 500 Eur vertės ginčo turto kompleksas.

32. Atmestini atsakovo argumentai, kad jam turi būti kompensuojamos visos jo kredito įstaigoms sumokėtos lėšos, nes kaip jau nurodyta aukščiau, teismas nutraukdamas santuoką dalija turtą, atsižvelgdamas į jo rinkos vertę, kuri yra santuokos nutraukimo momentu, o ne kompensuoja šalių turėtas išlaidas visu santuokos laikotarpiu. Dėl tos pačios priežasties teismas kritiškai vertina ir ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo būtent 14 000 Lt (4054,68 Eur), t. y. 2013 metais dovanotą sumą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos įsigyti ginčo turtą prieš daugiau kaip 8 metus, kuomet rinkos kainos buvo kitos. Siekiant tinkamai apskaičiuoti, kokia dalimi nukryptina nuo lygių dalių principo, reikalinga įvertinti, kokią dalį viso turto komplekso savo asmeninėmis lėšomis įgijo ieškovė. Nustačius, kad sodo sklypas kainavo 10 136,70 Eur (35 000 Lt), o mobilus panaudotas namas – 9 800 Eur, matyti, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis įgyta viso ginčo turto dalis sudarė 4054,68 / (10 136,70 + 9 800) = 20,34 proc. Šiuo metu, kai ginčo turto komplekso vertė yra 11 500 Eur, ieškovės dalis sudaro 11 500 Eur x 20,34 proc. = 2 339,10 Eur. Būtent šia suma ir nukryptina nuo lygių dalių principo, nes būtent tokios vertės turto dalį ieškovė įgijo asmeninėmis lėšomis. Ieškovės atsakovui mokėtina kompensacija, įvertinus aptartą aplinkybę, sudarytų (11 500 – 2 339,10 ) / 2 = 4580,45 Eur.

33. Atsakovas kėlė klausimą dėl asmeninių lėšų, kurias jis sumokėjo grąžindamas paskolą, paimtą namelio įsigijimui, kuomet jau gyveno skyriumi nuo ieškovės, kompensavimo. Ieškovė savo procesiniuose reikalavimuose ginčijo tokį atsakovo klausimo kėlimą, teigė, kad toks reikalavimas neapmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl negali būti nagrinėjamas. Teismas pažymi, kad galutinai šalių mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas šiuo sprendimu. Byloje ieškovė yra sumokėjusi 225 Eur žyminio mokesčio, dalies žyminio mokesčio mokėjimas jai atidėtas, o atsakovas – visą tuo bylos nagrinėjimo momentu teismo apskaičiuotą 299 Eur žyminio mokesčio sumą, todėl laikytina, kad šalių lygiateisiškumo principas reikšti reikalavimus nebuvo pažeistas. Posėdžio metu teismas įpareigojo pagrįsti atsakovą savo teiginius įrodymais, atsakovas teikė mokėjimus pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti ir į juos atsikirsti. Vertintina, kad procesinės šalių teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų taip pat nebuvo pažeistos.

34. Šalims iš dalies skirtingai aiškinant kaltės ir santykių iširimo aplinkybes, laikytina, kad šalys neįrodė tikslaus momento, nuo kada jų šeiminiai santykiai galutinai iširo. Todėl teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės šalims taikytinos nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Laikytina, kad nuo šios datos šalys gyvena skyrium, jų pajamos yra asmeninės.

35. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad po 2020 m. rugsėjo 18 d. jis yra iš savo sąskaitos banke Bank of Ireland sumokėjo kreditoriui UAB GF bankui (mokėjimai pavadinimu „General“): 2020 m. spalio 12 d. – 200,89 Eur, 2020 m. lapkričio 20 d. – 201,00 Eur, 2020 m. gruodžio 14 d. – 202,00 Eur, 2021 m. sausio 21 d. – 206,00 Eur, 2021 m. vasario 12 d. – 200,89 Eur, 2021 m. kovo 9 d. – 200,89 Eur, 2021 m. balandžio 12 d. – 200,89 Eur, 2021 m. gegužės 11 d. – 195,44 Eur (2021 m. lapkričio 3 d. DOK-203147; el. bylos priedas, b. l. 42, 45, 46, 49, 50, 51, 55, 58), iš viso 200,89 + 201,00 + 202,00 + 206,00 + 200,89 + 200,89 + 200,89 + 195,44 = 1608 Eur. Kadangi iš asmeninių lėšų atsakovas mokėjo už prievolę, kurią ieškovė ieškinyje prašė pripažinti solidaria, iš ieškovės atsakovui priteistina pusės šios sumos dydžio kompensacija, t. y. 1608 / 2 = 804 Eur.

36. Galutinai įvertinus 21, 32 ir 35 punktuose nurodytas ieškovės mokėtinas sumas, iš viso atsakovui už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą iš ieškovės priteistina 75 + 4580,45 + 804 = 5459,45 Eur dydžio piniginė kompensacija. Įvertinus tai, kad ieškovė prašė nustatyti, kad ji kompensaciją atsakovui sumokės per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos, bei kad iš ieškovės atsakovui priteisiama didesnė suma nei ji prašė priteisti, nustatytina, kad atsakovė ieškovui turi sumokėti priteistą kompensaciją per 6 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo, pradėdama mokėti po 2 mėnesių po sprendimo įsiteisėjimo ir mokėdama po 1091,89 Eur kas mėnesį (5 mokėjimai) iki visos sumos sumokėjimo.

Dėl atsakovo asmeninių daiktų

37. Atsakovas nurodė, kad mobiliam namelyje (nameliuose) yra likę jo asmeniniai daiktai: drabužiai, elektros prietaisai, kompiuteris, video kamera, jo artimųjų nuotraukų albumai, video įrašai. Nuotraukos, video įrašai atsakovui ypač brangūs. Ieškovė dėl šių asmeninių daiktų nepasisakė, prieštaravimų nereiškė. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai yra jų asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalinami, atitenka juos naudojančiam sutuoktiniui. Todėl ieškovė įpareigotina turimus atsakovo asmeninio pobūdžio daiktus grąžinti (perduoti) jam ar jo įgaliotam asmeniui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Įvertinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur + (3360 + 9800 – 2275) x 0,03 x 0,75 = 320 Eur. Ieškovė yra sumokėjusi 225 Eur, todėl papildomai turi sumokėti 95 Eur žyminio mokesčio.

40. Atsakovas galutinai prašė priteisti jam 12 500 Eur už mobilų namelį ir pusę sumos nuo sumokėtų 20 000 Lt (5792,40 Eur) lėšų už sodo sklypą; už šiuos reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 346 Eur. Atsakovas sumokėjo 299 Eur, todėl papildomai turi sumokėti 47 Eur žyminio mokesčio.

41. Ieškinį dalyje dėl turto ir prievolių padalijimo būdo tenkinus pilnai, o dalyje dėl priteistinos kompensacijos – iš dalies (42 proc.), taip pat priešieškinį tenkinus iš dalies (35 proc.), laikytina, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti santykiu 60:40 proc. ieškovės naudai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje su ieškovės rašytine baigiamąja kalba pateikta ieškovės atstovės advokato padėjėjos darbo ataskaita, ieškovės mokėjimus liudijantys įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė patyrė 1850 Eur išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas (2022 m. sausio 21 d. DOK-13629). Ieškinį tenkinus nustatyta apimtimi, iš atsakovo ieškovei priteistina 1850 x 0,6 = 1110 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

42. Byloje patirta 5,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tarp šalių paskirstytinos: ieškovei – 2,11 Eur, atsakovui – 3,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

1. Nutraukti ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2011 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 3756, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos turimą pavardę „Galdikienė“, atsakovui palikti pavardę „Paškevičius“.

3. Priteisti ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. 4154-0220-0019, esantį Praktikos g. 4, Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav., su jame esančiu mobiliu nameliu (karavanu) Nr. 229, įgytu 2015 m. gegužės 22 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 015 pagrindu, taip pat kitais žemės sklypo ūkiniais priklausiniais.

4. Priteisti ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valdymo teisę į automobilį HYUNDAI i 10 valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 5459,45 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 45 ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, įvertinus šalių asmeninių lėšų panaudojimą. Nustatyti, kad kompensacija turi būti sumokėta per 6 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo, pradedant mokėti po 2 mėnesių po sprendimo įsiteisėjimo ir mokant kas mėnesį po 1091,89 Eur iki visos sumos sumokėjimo.

6. Įpareigoti ieškovę L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) darbo dienas po pareikalavimo grąžinti atsakovui Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), arba jo nurodytam asmeniui, ieškovės žinioje esančius Z. P. asmeninio pobūdžio daiktus, įskaitant kompiuterį, video kamerą, nuotraukų albumus, video įrašus. Šalys dėl daiktų perdavimo susitaria raštu, el. paštu ar žinutėmis.

7. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vienasmeniškai atsakys kreditoriui bankui „Swedbank“, AB, j. a. k. 112029651, pagal prisiimtas prievoles savo vardu.

8. Priteisti iš atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1110 Eur (tūkstantį šimtą dešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti šalims, kad nurodytas žyminio mokesčio sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė