Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui J. M. P. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą egzistavimo. Ieškovas nurodė investavęs į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą savo asmenines lėšas (7 820,44 Eur; 1 t., e. b. l. 6–37), kurias atsakovė, nutrūkus tarpusavio santykiams, atsisako grąžinti. Atsakovė, neginčydama išlaidų jos turtui pagerinti fakto, pažymėjo, kad ieškovo nurodytiems pirkimams buvo naudojamos atsakovės piniginės lėšos. Įvertinusi į bylą surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Vadovaujantis CPK 12–13 straipsniuose įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, šių prielaidų egzistavimą privalo įrodyti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo reiškiantis ieškovas.

13. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovei priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., e. b. l. 55–62). Šį turtą, kartu su dalimi žemės sklypo, atsakovė įsigijo 2015 m. liepos 9 d. už 53 580 Eur (1 t., e. b. l. 70–81). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad 41 142 Eur pardavėjui sumokės AB SEB bankas pagal su atsakove sudarytą kredito sutartį, o kitą kainos dalį – 12 438 Eur – atsakovė sumokėjo iki sutarties sudarymo. Į bylą taip pat pateikta 2015 m. liepos 10 d. kredito sutartis (1 t., e. b. l. 63–69), pagal kurią bankas suteikė atsakovei 41 142 Eur kreditą turtui pirkti ir 29 500 Eur kreditą statybų užbaigimui. Į bylą pateiktos nuotraukos (2 t., e. b. l. 58–60) atskleidžia, kad gyvenamosios patalpos buvo įrengtos ir apstatytos baldais bei įranga. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Ieškovas taip pat neginčija aplinkybės, kad atsakovė kredito sutarties pagrindu gavo lėšų gyvenamajai patalpai įsirengti, tačiau akcentuoja, jog šios lėšos buvo nepakankamos, todėl buvo naudojamos ir ieškovo lėšos. Savo lėšomis atliktų mokėjimų faktą ir dydį ieškovas grindžia į bylą pateikiamais mokėjimo dokumentais (1 t., e. b. l. 6–37).

14. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovei priklausanti gyvenamoji patalpa buvo įrengta atsakovės lėšomis, ieškovas ginčija nurodydamas, kad atsakovė neturėjo pakankamai lėšų. Įvertinusi šį argumentą teisėjų kolegija pažymi kelias reikšmingas aplinkybes:

5.1. Kaip minėta nutarties 13 pastraipoje, atsakovei buvo suteiktas 29 500 Eur kreditas statybų užbaigimui. Aplinkybės, kad gyvenamajai patalpai įrengti ir apstatyti buvo panaudota didesnė suma, ieškovas neįrodinėjo (CPK 12–13, 182 straipsniai).

5.2. Ieškovas akcentuoja aplinkybę, kad už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą atsakovė turėjo sumokėti gauto kredito būstui įsigyti sumą viršijančią 12 438 Eur kainos dalį, o santaupų atsakovė neturėjo. Įvertinusi į bylą pateiktą atsakovės banko sąskaitos išrašą (2 t., e. b. l. 13–32) teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. birželio 1 d. duomenimis atsakovė banko sąskaitoje turėjo 4 818,90 Eur sumą, kurios dalį (2 000 Eur) panaudojo 2015 m. birželio 12 d. sumokėdama avansinę įmoką už įsigyjamą turtą. Be to, atsakovei buvo pervedamas 1 000 Eur sumą per mėnesį viršijantis darbo užmokestis, kurio dalį ji taip pat turėjo galimybę panaudoti pradinei įmokai už įsigyjamą turtą finansuoti.

5.3. Įvertinusi ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė 2015 m. birželio 22 d. gavo 8 000 Eur iš UAB „Talmedis“, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės banko sąskaitoje (2 t., e. b. l. 13–32), atsižvelgiant į nutarties 14.2 pastraipoje nurodytą pradinį likutį ir iki 2015 m. birželio 22 d. įvykdytas operacijas, iki lėšų iš UAB „Talmedis“ gavimo buvo 3 238,93 Eur, 2015 m. liepos 1 d. atsakovė dar gavo 1 100 Eur darbo užmokesčio, o įmokai už įsigyjamą turtą 2015 m. liepos 7 d. buvo panaudota 6 962,56 Eur suma. Atsižvelgus į visas banko sąskaitos operacijas iki šio mokėjimo akivaizdu, kad sąskaitoje atsakovė turėjo 11 865,70 Eur sumą, t. y. turėjo galimybę įmokai už įsigyjamą turtą naudoti ne vien tik skolintas, bet ir asmenines lėšas. Suskaičiavus visas iki 2015 m. liepos 27 d. atliktas finansines operacijas matyti, kad iki 8 158 Eur sumos iš banko būsto įrengimui gavimo atsakovės banko sąskaitoje buvo 4 042,52 Eur suma, todėl spręsti, kad 2015 m. liepos 29 d. grąžindama 8 000 Eur skolą UAB „Talmedis“ atsakovė tam panaudojo visas būsto remontui iki tol iš banko gautas lėšas, nėra pagrindo.

5.4. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, jog bankas kredito lėšas atsakovei išmokėdavo po to, kai buvo pateikiami duomenys apie atliktus darbus. Dėl nurodytos priežasties spręsti, kad iki 2015 m. liepos 27 d., kai gavo pirmąją kredito dalį, ieškovė nebuvo investavusi lėšų į gyvenamosios patalpos remontą, jog visas iš UAB „Talmedis“ gautas lėšas panaudojo turto įsigijimui finansuoti, tai pat nėra pagrindo.

5.5. Kad lėšos iš UAB „Talmedis“ ir toliau buvo skolinamos ir galėjo būti naudojamos būsto įrengimui finansuoti, o vėliau, gavus kredito išmokas iš banko, grąžinamos, taip pat patvirtina atsakovės banko sąskaitos (2 t., e. b. l. 13–32) duomenys: 2015 m. rugpjūčio 12 d. atsakovei pervesta 1 500 Eur; ši suma grąžinta 2015 m. rugpjūčio 24 d., iš banko gavus eilinę įmoką; 2015 m. rugsėjo 21 d. atsakovei pervesta 6 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 28 d. – dar 1 000 Eur; 2016 m. sausio 2 d. atsakovė grąžino 2 000 Eur. Sąskaitos išrašas nepatvirtina 5 000 Eur sumos grąžinimo. Nors teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu (2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min. 25 sek. iki 20 min. 20 sek.) atsakovė nurodė, kad aptariama suma buvo panaudota ieškovo reikmėms, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Kita vertus, nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovė be iš banko gautų kredito sumų disponavo papildomomis lėšomis, t. y. turėjo galimybę finansuoti būsto įrengimą.

5.6. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina kredito lėšų naudojimą ne pagal paskirtį. Kaip matyti iš pateikto sąskaitos išrašo (2 t., e. b. l. 13–32) turinio, be pervedimų iš ir į UAB „Talmedis“ banko sąskaitą ir į trečiojo asmens banko sąskaitą, didžioji dalis lėšų buvo išgryninama, bankiniais pavedimais buvo mokamos neženklios sumos, neviršijančios atsakovės nurodytu laikotarpiu gauto darbo užmokesčio sumų. Įrodymų, kad išgrynintos lėšos nebuvo naudojamos būsto įrengimui, atsakovas neteikė.

15. Apibendrindama nutarties 14 pastraipoje nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos nuginčyti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė turėjo galimybę finansuoti būsto įrengimą savo lėšomis.

16. Ieškovui pateikus į bylą įrodymus, kad pirkimo dokumentai buvo išrašomi ir mokėjimai ieškinio sumai atliekami jo vardu, atsakovė nurodė ieškovui perdavusi iš banko sąskaitos išgrynintas sumas, taip pat laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. pervedusi į trečiojo asmens sąskaitą, kuria naudojosi ieškovas, 8 952 Eur (1 t., e. b. l. 82), iš kurių atsakovei 2016 m. lapkričio 7 d. grąžinta 700 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė grąžino skolą trečiajam asmeniui, o ieškovas prekių įsigijimams naudojo asmenines lėšas. Įvertinusi aptariamus argumentus teisėjų kolegija pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:

7.1. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, argumentas dėl atsakovę su trečiuoju asmeniu siejusių paskolos teisinių santykių buvo įvertintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 112–118) išnagrinėtoje civilinėje byloje, teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacinės instancijos teismo (2 t., e. b. l. 106–111). Šioje byloje atsakovė reikalavo, kad trečiasis asmuo grąžintų atsakovei 8 252 Eur sumą, kaip gautą be teisėto pagrindo. Trečiasis asmuo nuo pareikštų reikalavimų gynėsi įrodinėdama paskolos teisinių santykių egzistavimą. Teismai konstatavo, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog lėšos jai buvo pervedamos siekiant grąžinti skolą, tačiau atsakovės ieškinį atmetė nurodydami, jog pati atsakovė lėšas pervesdavo ieškovui, taip finansuodama būsto įrengimą. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėti pakartotinai nereikia.

7.2. Kartu teismas pažymi papildomas reikšmingas aplinkybes, susijusias su lėšų pervedimu į trečiojo asmens sąskaitą. Pirma, vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, paskolos sutartis, kurios suma viršija 3 000 Eur, ir sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, turi būti patvirtinta notaro. Šio reikalavimo nesilaikymas darytų sandorį negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo nurodė, kad buvo sudarytas žodinis sandoris. Antra, kaip teikdama paaiškinimus pripažino J. M. P. (2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 15 min. 00 sek. iki 1 val. 26 min. 20 sek.), lėšų atsakovei ji neperdavė, tik iš ieškovo ir atsakovės žinojo, kad atsakovei reikalingos lėšos būsto įsigijimui bei remontui. Trečiasis asmuo patvirtino 9 000 Eur sumą perdavusi ieškovui. Nesant duomenų apie lėšų perdavimą atsakovei, nėra pagrindo spręsti, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Trečia, kilus abejonių dėl to, ar trečiasis asmuo turėjo lėšų paskolai suteikti, į bylą buvo pateikti duomenys apie jos vykdomą ūkininkavimo veiklą ir jos vardu anksčiau sudarytus sandorius (2 t., e. b. l. 52–57, 67–70). Trečiasis asmuo nurodė, kad lėšas ji laiko ne banko sąskaitoje, todėl ir paskolino grynaisiais, tačiau nurodė reikalavusi iš atsakovės skolą grąžinti atliekant pavedimus į banko sąskaitą (2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 15 min. 00 sek. iki 1 val. 26 min. 20 sek.). Tokio savo elgesio priežasčių trečiasis asmuo negalėjo logiškai paaiškinti. Ši aplinkybė papildomai patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens pozicijos dėl paskolos atsakovei suteikimo nenuoseklumą ir neapibrėžtumą.

7.3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neįrodę paskolos santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens fakto, ieškovas ir trečiasis asmuo teikė nenuoseklius paaiškinimus ir dėl to, kaip buvo naudojamos atsakovės į trečiojo asmens sąskaitą pervestos lėšos. Trečiasis asmuo pripažino, kad banko sąskaita, į kurią lėšas pervedė atsakovė, naudojosi ir ieškovas, jog dalį pervestų lėšų ji leido ieškovui naudoti atsakovės būsto įrengimui (2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 15 min. 00 sek. iki 1 val. 26 min. 20 sek.). Naudojimosi bendra, tačiau trečiojo asmens vardu atidaryta, banko sąskaita faktą pripažino ir ieškovas (2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min. 25 sek. iki 20 min. 20 sek.). Kad trečiojo asmens sąskaitoje esančios lėšos buvo naudotos prekėms, skirtoms atsakovės būsto įrengimui įsigyti, patvirtina vienintelis ieškovo mokėjimas ne grynaisiais pinigais – 2015 m. rugsėjo 15 d. atliktas 39,25 Eur mokėjimas UAB „Lemora“ (1 t., e. b. l. 22; 2 t., e. b. l. 34–37).

7.4. Įvertinusi ieškovo nurodomą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas netyrė duomenų apie mokėjimų grynaisiais pinigais bei atsakovės ir trečiojo asmens sąskaitų išrašuose užfiksuotų operacijų datas, teisėjų kolegija pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. sausio 1 d. iš atsakovės sąskaitos buvo išgryninta apie 19 000 Eur, tuo pačiu laikotarpiu iš trečiojo asmens sąskaitos išgryninta daugiau nei 9 500 Eur, t. y. suma, didesnė tiek už atsakovės į šią sąskaitą pervestą lėšų sumą (8 952 Eur), tiek ir už ieškovo prašomą atlyginti jo išlaidų sumą. Antra, nutarties 14 pastraipoje aptartos aplinkybės, kad bankas išmokėdamas kredito lėšas kompensavo ieškovės turėtas išlaidas, jog būsto įrengimo darbai galėjo būti finansuojami tiek iš atsakovės sąskaitos išgrynintomis lėšomis, tiek ir pinigais, pervestais į trečiojo asmens banko sąskaitą, kad ieškovas ir trečiasis asmuo pripažino naudojęsi bendromis santaupomis ir ta pačia banko sąskaita, leidžia kaip labiausiai tikėtiną (CPK 185 straipsnis) vertinti atsakovės nurodomą poziciją, jog ji pervesdavo lėšas ieškovui, o ieškovas jas naudojo savo nuožiūra, t. y. prekėms įsigyti arba savo turėtoms išlaidoms už įsigytas prekes kompensuoti.

7.5. Nutarties 16.4 pastraipoje pateikta išvada nėra nesuderinama su ieškovo į bylą pateiktais įrodymais, kad jis disponavo piniginėmis lėšomis. Ieškovo pateikti duomenys apie 2008 m. turėtą sąskaitą kredito unijoje (2 t., e. b. l. 73) ar vykdytą ūkininkavimo veiklą (2 t., e. b. l. 51, 61–66, 71–72) nepatvirtina fakto, kad jis disponavo piniginėmis lėšomis 2015 m. Kad nurodytu laikotarpiu ieškovas nedeklaravo pajamų iš ūkinės veiklos, jis patvirtino teismo posėdžio metu (2018 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min. 45 sek. iki 30 min. 00 sek.). Kita vertus, į bylą pateikti duomenys apie gautą avansą už parduotą butą (2 t., e. b. l. 46–50) leidžia spręsti, kad ieškovas disponavo grynųjų pinigų suma. Duomenys apie ieškovo turtui taikytą areštą (1 t., e. b. l. 83–84) leidžia spręsti, kad ieškovo galimybės atlikti finansines operacijas savo vardu naudojantis banko sąskaita buvo ribotos, tačiau disponuodamas tiek savo lėšomis, tiek ir lėšomis, esančiomis trečiojo asmens banko sąskaitoje, ieškovas turėjo galimybę jas maišyti tarpusavyje ir naudoti įvairioms reikmėms, įskaitant ir medžiagų bei įrangos (baldų) atsakovės buto įrengimui įsigijimą.

7.6. Šią išvadą nuosekliai pagrindžia ir atsakovės paaiškinimai (2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 20 min. 50 sek. iki 1 val. 13 min. 40 sek.), kad būtent ieškovas ėmėsi iniciatyvos organizuoti gyvenamosios patalpos įrengimo darbus, išvijęs atsakovės surastus meistrus. Šios aplinkybės ieškovas neginčijo. Kadangi šalys nurodytu laikotarpiu artimai bendravo, atsakovė pervesdavo lėšas į trečiojo asmens sąskaitą, kad ieškovas galėtų vykdyti darbus, organizuoti reikalingų medžiagų ir įrangos įsigijimą. Vien faktas, kad ieškovas iniciavo sąskaitų išrašymą ir mokėjimus atlikdavo savo vardu, neleidžia spręsti, kad jis įsigijimams naudojo savo lėšas.

7.7. Kartu teismas pažymi, kad ieškovas, jeigu ir būtų ketinęs skolinti lėšas atsakovei, neįformindamas teisinio santykio CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka prarado galimybę apginti savo teises reikšdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo. Dėl nurodytos priežasties jo reiškiamas reikalavimas dėl žalos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu, atlyginimo priteisimo, vertintinas kaip dirbtinis siekis pasirinktu teisių gynimo būdu išvengti CK nustatytų ribojimų, kas, kaip nurodyta nutarties 12 pastraipoje, paneigia reiškiamo reikalavimo pagrįstumą.

7.8. Sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės pozicija pareiškiant ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose dėl trečiajam asmeniui pervestų lėšų priteisimo (1 t., e. b. l. 135–139) yra nesuderinama su atsakovės pozicija, jog perduotos lėšos buvo naudojamos jai priklausančios gyvenamosios patalpos remontui, teisėjų kolegija kartu pažymi, kad atsakovė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis grindė alternatyvias procesines pozicijas: šioje byloje įrodinėjo, kad jos pervestos lėšos buvo panaudotos jai priklausančio turto pagerinimams, o kitoje byloje tvirtino, kad nenustačius jos nurodomo lėšų panaudojimo tikslo, į trečiojo asmens sąskaitą pervestos lėšos atsakovei turi būti grąžintos. Būtent dėl taip formuluotos atsakovės procesinės pozicijos jos ieškinys ir buvo atmestas, teismams konstatavus, kad pati atsakovė pripažino lėšas pervedusi tam, jog ieškovas galėtų jas naudoti būsto įrengimui. Nepagrįsto materialinio teisinio reikalavimo pareiškimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia fakto, kad ieškovas neįrodė kito į trečiojo asmens sąskaitą pervestų lėšų naudojimo tikslo, kaip tik atsakovės būsto įrengimui reikalingų medžiagų ir įrangos įsigijimas.

17. Apibendrindama nutarties 16 pastraipoje nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti savo lėšų panaudojimo, kaip reikalavimo dėl neteisėto praturtėjimo patenkinimo sąlygos, egzistavimą.

18. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas – 363 Eur (2 t., e. b. l. 137), kurio suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus priteistino atlyginimo dydžio (CPK 93, 98 straipsniai). Iš ieškovo valstybei taip pat priteisimas teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese atlyginimas – 8,91 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,91 Eur (aštuonių eurų 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.