- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-748-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. G., Kauno
- Atsakovas
- UAB „Kauno aikštelė“
- Kategorijos
- 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š., trečiojo asmens V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15037-429/2011 pagal ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Kauno aikštelė“, tretieji asmenys Kauno m. savivaldybė, V. G., A. P., P. S. A., V. M., J. B., V. G., L. B., G. Ž., S.J., V. N., R. Č., A. P., A. J., L. S., A. S., R. Č., A. Š., E. V., V. D., A. S., V. Š., V. K., R. P., K. P., J. T., J. T., E. N., R. M., L. K., V. L., B. J., V. Ž., E. R., V. G. dėl bendrovės valdybos sprendimo panaikinimo ir pažeistų akcininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti UAB „Kauno aikštelė“ valdybos posėdžio 2008-11-28 nutarimą, kuriuo nutarta įpareigoti UAB „Kauno aikštelė“ direktorių V. Z. koreguoti balansą, iškeliant iš ilgalaikio turto apskaitos nuo 1994 m. Kauno m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, tai atliekant likutinio pelno sąskaita, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis yra UAB „Kauno aikštelė“ akcininkas, asmeninės nuosavybės teise valdantis 13,01 proc. paprastųjų vardinių akcijų. 2008-12-08 jam tapo žinoma, kad UAB ,,Kauno aikštelė“ valdyba 2008-11-28 posėdžio metu priėmė sprendimą (protokolas Nr. 06/08), kuriuo nutarė įpareigoti UAB „Kauno aikštelė“ direktorių V. Z. koreguoti balansą, iškeliant iš ilgalaikio turto apskaitos nuo 1994 m. Kauno m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, tai atliekant likutinio pelno sąskaita. Šis UAB „Kauno aikštelė“ valdybos sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be to, pažeidžia jo, kaip akcininko, turtines teises, nes bendrovei įvykdžius tokius veiksmus būtų sumažinta jo turimų akcijų vertė, dėl ko jis prarastų turto dalį. Turimi duomenys patvirtina, kad valstybinis turtas, tame tarpe ginčo pastatai, galiojusių teisės aktų ir Kauno miesto savivaldybės sprendimų pagrindu buvo perduoti valstybės įmonės „Aikštelė“ nuosavybėn. Vėliau VĮ „Aikštelė“ reorganizuojant į UAB, šie pastatai perėjo naujai įsteigtos bendrovės nuosavybėn, o savivaldybė už tai įgijo bendrovės akcijų ir tapo bendrovės akcininke. Todėl Kauno savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai atliko savivaldybės vardu įmonei „Aikštelė“ (šiuo metu UAB „Kauno aikštelė“) nuosavybės teise priklausančių pastatų teisinę registraciją, o UAB „Kauno aikštelė“ administracijos vadovas neturi būti saistomas bendrovės valdybos bei Kauno miesto savivaldybės, kaip didžiausio akcininko, siūlymais dėl bendrovės balanso ištaisymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. Š. valstybei 503,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o trečiajam asmeniui Kauno m. savivaldybei – 4 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas Kauno m. savivaldybės tarybos vardu 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v „Dėl VĮ „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo savivaldybės vardu“ pagrindu. Ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, įgydamas akcijas turėjo pats pasidomėti atsakovo ūkine finansine veikla ir išsiaiškinti, kieno vardu yra įregistruoti ginčo pastatai. Ieškovas taip pat neginčijo nurodyto Kauno m. savivaldybės tarybos potvarkio dėl nuosavybės įregistravimo Kauno m. savivaldybės tarybos vardu, nepateikė jokių įrodymų, kad valstybinis turtas buvo perduotas UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybėn ir kas sudarė bendrovės įstatinį kapitalą. Be to, tuo metu galiojusio CK nuostatos numatė privalomą nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją ir nuosavybės teisės atsiradimą siejo su įregistravimo momentu, o teisinė registracija į ginčo pastatus UAB „Kauno aikštelė“ vardu nebuvo atlikta. Tai, kad tam tikras turtas buvo apskaitomas bendrovės balanse, neįrodo, jog tas turtas yra valdomas nuosavybės teise, o visi nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas taip pat nenurodo, kokie teisės aktai pažeisti priimant ginčijamą valdybos posėdžio nutarimą. Teismas sprendė, kad UAB „Kauno aikštelė“ valdybos posėdžio 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimas (protokolo Nr. 06/08), kuriuo nuspręsta įpareigoti UAB „Kauno aikštelė“ direktorių V. Z. koreguoti balansą, iškeliant iš ilgalaikio turto apskaitos nuo 1994 m. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, tik ištaisė netikslumus bendrovės apskaitos dokumentuose ir nepažeidė galiojančių teisės aktų bei akcininkų turtinių ir neturtinių teisių.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Mano, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nevisapusiškai nustatė bylos teisingam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktus, pagal kuriuos VĮ ,,Aikštelė“ buvo reorganizuota į UAB ,,Kauno aikštelė“, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos vertinant nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įtaką nustatant, kam priklauso nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Apelianto nuomone, tai, jog nėra ginčijamas Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ teisėtumas (kadangi jis atitiko tuo metu galiojančius teisės aktus), nereiškia, kad ir šiuo metu Kauno miesto savivaldybės taryba turi nuosavybės teises į potvarkyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, nors jos nuosavybės teisė į nurodytą turtą ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre šio dokumento pagrindu. 1995 m. reorganizavus savivaldybės įmonę „Aikštelė“ į UAB „Kauno aikštelė” valstybinės įmonės įstatinio kapitalo dalis – valstybinis kapitalas, į kurio sudėtį įmonės buhalteriniame balanse nuo pat valstybinės įmonės „Aikštelė“ steigimo 1992 m. iki įmonės reorganizavimo į UAB buvo įtrauktas ir mokamų transporto stovėjimo aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas, buvo akcionuotas, t.y. iš Kauno miesto savivaldybės nuosavybės, kurią patikėjimo teise valdė savivaldybės įmonė „Aikštelė“, tapo UAB „Kauno aikštelės“ nuosavybe, o Kauno miesto savivaldybė tapo juridinio asmens 8776 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekis proporcingas akcionuoto valstybinio kapitalo daliai (70,2 proc.), savininke. Pagal Valstybinių įmonių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį įmonės turimas valstybinis kapitalas Lietuvos valstybės (vietos savivaldybės) biudžetui negrąžinamas, o duomenų, kad nuo valstybinės įmonės įsteigimo 1992 m. iki jos reorganizavimo į UAB valstybinis kapitalas būtų buvęs mažinamas, taip pat nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po įmonės reorganizavimo akcionavimo būdu buvo perduotas UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybėn. Priešingai, byloje esantys VĮ steigimo dokumentai, įstatai, perdavimo aktai, buhalteriniai balansai, patvirtina, kad mokamų transporto stovėjimo aikštelių nekilnojamasis turtas, kuris buvo valstybinės įmonės valstybinio kapitalo dalis, buvo akcionuotas ir tapo UAB ,,Kauno aikštelės“ nuosavybe. Nuo 1995 m. rugsėjo 27 d., kai VĮ „Aikštelė“ buvo reorganizuota į UAB „Kauno aikštelė“, Kauno m. valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkis Nr. 955-v nebėra Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į nurodytą turtą teisinis pagrindas. Nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas. VĮ „Aikštelė“ reorganizavus į UAB „Kauno aikštelė“ nebuvo numatytas terminas atlikti įgytų objektų teisinę registraciją, be to, net ir jį praleidus nebūtų pagrindo atimti nuosavybę. Nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgyjama nuo turto perdavimo momento, o ne nuo įregistravimo viešame registre momento. Turtas po valstybės įmonės reorganizavimo daugiau kaip 15 metų apskaitomas šio privataus juridinio asmens balanse. Apeliantas taip pat nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė, kuri už akcionuotą turtą įgijo 70,2 procentus akcijų, turi lemiamą įtaką formuojant valdymo organus ir priimant esminius sprendimus. Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybė įgijo ir akcijas, ir tuo pačiu metu išsaugojo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.
Tretysis asmuo V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog pertvarkant Kauno valstybinę įmonę „Aikštelė“ į UAB „Kauno aikštelė“, visas turtas, priklausęs Kauno valstybinei įmonei „Aikštelė“, buvo akcionuotas ir Kauno miesto savivaldybei buvo perduotos akcijos. UAB „Kauno aikštelė“ išleistų akcijų vertė atitiko balansinei turto vertei, t.y. to turto, kuris iš Kauno valstybinės „Autoserviso“ įmonės 1992-07-01 priėmimo - perdavimo aktu perduotas į savivaldybės valstybinės įmonės „Aikštelė“ balansą. Todėl Kauno miesto savivaldybė yra atsakovo UAB „Kauno aikštelė“ akcininkas, kuris turėjo pareigą apmokėti už įsigytas akcijas reorganizavimo dokumente numatyta tvarka ir pagrindais. Ginčijamu 2008-11-28 nutarimu (protokolo Nr. 06/08) UAB „Kauno aikštelė“ valdyba iš esmės nepripažįsta, jog pagal 1992-07-01 perdavimo - priėmimo aktus perduotas tuometinei Kauno valstybinei įmonei „Aikštelė“ turtas tapo Kauno valstybinės įmonės „Aikštelė“, o vėliau UAB „Kauno aikštelė“ turtu, apskaitytu įmonės balanse, už kurį, jį akcionavus, Kauno miesto savivaldybė gavo akcijas. Faktiškai UAB „Kauno aikštelė“ akcininkas Kauno miesto savivaldybė per savo deleguotus atstovus UAB „Kauno aikštelė“ valdyboje siekia „susigrąžinti“ savo turtinį įnašą į UAB „Kauno aikštelė“ ir tuo pačiu išlaikyti savo nuosavybėje 70,42 proc. visų bendrovės akcijų, už kurias liks neapmokėjus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik 1994-07-05 Kauno m. valdybos potvarkiu Nr. 955-v „Dėl VĮ „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo savivaldybės vardu“, o kitų byloje surinktų įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė. Teismas visiškai nevertino įrodymų, ieškovo prašymu išreikalautų iš VĮ Registrų centras, tokių kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos 2001 m. rašyti prašymai atlikti teisinę registraciją UAB „Kauno aikštelė“ vardu. Aplinkybę, kad buvo akcionuotas VĮ „Aikštelė“ turtas, patvirtina ir Kauno m. valdybos 1995-03-28 potvarkis 476-v.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Kauno aikštelė“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog 2008-11-26 UAB ,,Kauno aikštelė“ valdybos posėdyje balsų dauguma priimtas sprendimas įpareigoti įmonės direktorių koreguoti 2008 m. balansą, iškeliant iš ilgalaikio turto apskaitos Kauno m. savivaldybei nuo 1994 m. nuosavybės teise priklausančius pastatus, tai atliekant likutinio pelno sąskaita. Valdyba priimdama sprendimą rėmėsi tuo, kad bendrovės balanse apskaitomų pastatų teisinė registracija atlikta Kauno m. savivaldybės tarybos vardu.
Ieškovas A. Š. atsiliepimu į trečiojo asmens V. G. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti jame išdėstytais argumentais, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tretysis asmuo V. G. nepagrįstai nurodo, jog teismas vadovavosi tik 1994-07-05 Kauno m. valdybos potvarkiu, kadangi teismas vertino ne tik šį potvarkį, bet ir visus byloje pateiktus įrodymus. Taip pat nurodo, kad apeliantas A. Š. pats pripažįsta, kad Kauno miesto valdybos 1994-07-05 potvarkis Nr. 955-v ,,Dėl valstybinės įmonės ,,Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ buvo teisėtas pagrindas įregistruoti savivaldybės vardu antrosios - aštuntosios mašinų stovėjimo aikštelių plotą ir pastatus, šio potvarkio teisėtumo neginčija, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB ,,Kauno aikštelė“ nuosavybės atsiradimo pagrindą į ginčo statinius. Bendrovės akcininkas, manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip akcininko teisės, valdymo organams nesiimant veiksmų įregistruoti nekilnojamąjį turtą bendrovės vardu galėjo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo juos atlikti. Aplinkybė, kad ginčo turtas apskaitomas bendrovės balanse, neįrodo, kad tas turtas valdomas nuosavybės teise.
Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė materialines teisės normas.
Tretysis asmuo V. G. apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Kolegija sprendžia, kad prašymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Ieškovas A. Š. paduotu ieškiniu ginčijo UAB „Kauno aikštelė“ valdybos posėdžio 2008-11-28 nutarimą, kuriuo buvo nutarta įpareigoti UAB „Kauno aikštelė“ direktorių V. Z. koreguoti balansą, iškeliant iš ilgalaikio turto apskaitos nuo 1994 m. Kauno m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, tai atliekant likutinio pelno sąskaita. Šis nutarimas, ieškovo nuomone, pažeidžia jo, kaip akcininko, turtines teises, kadangi bendrovei įvykdžius tokius veiksmus būtų sumažinta jo turimų akcijų vertė, dėl ko jis prarastų turto dalį. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą (dalyką) grindė aplinkybėmis, susijusiomis su VĮ „Aikštelė“ reorganizavimu į UAB „Kauno aikštelė“ ir to reorganizavimo eigoje valstybinio turto – ginčo pastatų perdavimu naujai įsteigtos bendrovės nuosavybėn. Kadangi ginčo pastatai (transporto stovėjimo aikštelės) Nekilnojamo turto registre yra įregistruoti Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v pagrindu, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybė (t.1, b.l. 45-52), ieškovas ieškinyje nurodė, kad tokia teisinė registracija atlikta nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo šio Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ką pagrįstai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Ieškovas apeliaciniame skunde, priešingai nei ieškinyje, jau teigia, kad nurodytas Kauno miesto valdybos potvarkis atitiko tuo metu galiojančius teisės aktus, todėl yra teisėtas, tačiau mano, kad reorganizavus VĮ „Aikštelė“ į UAB „Kauno aikštelė“ nurodytas potvarkis nebėra Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į šį turtą teisinis pagrindas. Kitaip tariant, ieškovas teigia, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nuosavybės teises prarado valstybės įmonės „Aikštelė“ reorganizavimo eigoje, t.y. nuo 1995 m. rugsėjo 2 d., kai VĮ „Aikštelė“ buvo reorganizuota į UAB „Kauno aikštelė“. Tačiau pagal tuo metu galiojusią LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai registruojami, juos privalėjo registruoti visi savininkai priėmus pastatą naudoti ar pasikeitus savininkui (Instrukcijos 1, 2, 4, 6 punktai); registruojant nurodytus pastatus, savininkai turėjo pateikti registro įstaigai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (Instrukcijos 8-10 punktai). Šiomis poįstatyminėmis teisės normomis iš esmės yra realizuota tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 149 straipsnyje įtvirtinta įstatyminė nuostata dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo momento. Kadangi UAB „Kauno aikštelė“ nesikreipė dėl duomenų apie daiktinės teisės turėtoją pakeitimo ir registro įmonei nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, nėra jokio pagrindo teigti, kad yra įvykęs nuosavybės teisių perėmimas. Kilus ginčui dėl nuosavybės teisių, pirmiausia turėjo būti reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, todėl ieškovo nurodytos su nuosavybės teisių perleidimu susijusios aplinkybės negalėjo būti šios bylos dalyku. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo vertinti ieškovo pateiktus įrodymus dėl, jo nuomone, reorganizavimo eigoje įvykusio nuosavybės teisių perėmimo, kadangi tai reikštų ieškinio ribų viršijimą, nes tik ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis).
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, kadangi tai jau yra suformuota kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t.y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; ir kt.). Tokiu būdu įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Tačiau kaip jau nurodyta, kylant ginčui dėl nuosavybės teisių, šis ginčas turi būti išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka, o toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas ir negalėjo būti išnagrinėtas.
Kadangi ieškovas ginčijamo valdybos nutarimo neteisėtumui pagrįsti kitokių pagrindų, išskyrus ginčijamų nuosavybės teisių įrodinėjimą, nebuvo nurodęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą. Pažymėtina, kad ieškovas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokato, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo išaiškinti ieškovui teisę reikšti tam tikrus reikalavimus (CPK 158 straipsnio 3 dalis).
Trečiojo asmens V. G. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais ieškovo nurodytais argumentais, todėl kolegija atskirai dėl jų nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. Š. (a.k,. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. G. (duomenys neskelbtini) valstybei po 26,32 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.