Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio bei byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad draudėja V. B. sudarė Būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Turto sugadinimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo aplietas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir (duomenys neskelbtini) draudėjai išmokėjo 1 080 Eur išmoką ir įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos atlyginimą – atsakovę. Iš 2022-09-14 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklausė V. R.; vėliau – Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė nurodė, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po V. R. mirties jo įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl palikimą priėmė atsakovė – Lietuvos Respublika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, plėtodama kasacinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Vertindamas, ar priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas, yra svarbios, teismas vertina konkrečias byloje nustatytas termino praleidimo aplinkybes, nes įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti / apginti savo teises. Sprendžiant, ar konkrečios įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti (atnaujinti), būtina atsižvelgti į tokių terminų paskirtį, termino praleidimo teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Ieškovė pareiškė prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį toks reikalavimas turėjo būti pareikštas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė praleido terminą savo reikalavimui pareikšti. Ieškovė nurodo, kad V. R. yra miręs, todėl žalą, padarytą ieškovės apdraustam turtui, turi atlyginti jo įpėdiniai. Ieškovė reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį įgijo tik išmokėjusi draudimo išmoką. V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė domėjosi, ar po šio asmens mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, pateikė pretenziją atsakovei VĮ „Turto bankas“, kuri (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę apie tai, kad VĮ „Turto bankas“ inicijavo paveldėjimo bylos užvedimą.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės pateisina įstatymo reikalavimo pareikšti kreditorinį reikalavimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos nevykdymo ir šios bylos kontekste vertinamos kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistą terminą jai atnaujinti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neprieštarauja dėl termino atnaujino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo tenkintinas.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusi ieškovė privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Žala (vandens užliejimas) minėtam butui buvo padaryta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkas V. R. žalos padarymo metu buvo miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)). Po palikėjo V. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) butą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 080 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 080 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 080 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022-08-01, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 71 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 70,08 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 141,08 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 1 080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1080 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 141,08 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą, 8 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto vertės.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.