- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-2354-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01655-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- Ramirent Baltic AS
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.1Pastatų draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Datesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo pagal ieškovo Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Datesta“, dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (toliau – ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino dublike, prašydamas priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Datesta“ (toliau – atsakovė) 3 170,78 Eur skolą; 7 698,39 Eur žalos atlyginimą; 30,35 Eur delspinigių; 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad2021 m. kovo 2 d. tarp šalių buvo sudaryta Kliento sutartis Nr. 52577 (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovei išnuomojo įrangą, nurodytą priėmimo-perdavimo aktuose, o atsakovė įrangą priėmė bei įsipareigojo ją grąžinti ir sumokėti nuomos mokestį. Už įrangos nuomą atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos – faktūros. Ieškovas ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė prievolių nevykdė. Liko įsiskolinusi 3 170,78 Eur. Atsakovė privalo sumokėti ieškovui 0,02 proc. palūkanas (30,35 Eur) nuo nesumokėtos sumos. Atsakovė dalies jai perduotos įrangos negrąžino, pažeidė sutartį, kas lėmė ieškovo nuostolius – ieškovas nebeturi įrangos, negali jos toliau nuomoti. Įrangos vertė nurodyta įrangos perdavimo – priėmimo akte (sutarties 7.25 punktas).Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys: jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievolę, nuostolių ieškovas nebūtų patyręs.
Atsiliepimas
3. Atsakovė BUAB „Datesta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu iš dalies (dėl nuostolių atlyginimo ir 92,23 Eur nuomos mokesčio priteisimo) ir prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovės teigimu, atsakovė įrangos ieškovui negrąžino, nes įranga atsakovės valdymo metu dingo, galimai buvo pavogta, t. y. dingo dėl trečiųjų asmenų kaltės. Ieškovo pateikti duomenys neįrodo atsakovės didelio neatsargumo bei kaltės dėl trečiųjų asmenų padaryto nusikaltimo. Atsakovė elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Nuomininkė daiktą prarado ne dėl savo kaltės, todėl nėra pagrindo atsirasti jos civilinei atsakomybei. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti padarytus nuostolius. Įrangos negrąžinus, ieškovas 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašė atsakovei sąskaitas faktūras 402,88 Eur (sąskaita SF Nr. RAMI-615753) ir 10 684 Eur sumai (sąskaita SF Nr. RAMI-615511), iš viso 11 086,88 Eur. Atsakovė nesutinka su prarastos įrangos vertės dydžio suma vadovaujantis sutarties 7.25 punktu. Tiek 2022 m. liepos 11 d. pretenzijoje, tiek teismui pateiktame ieškinyje nurodytos atsakovės prarastos įrangos kainos neatitinka priėmimo-perdavimo akte nurodytų įrangos pakaitalų verčių. Už negrąžintą įrangą „Patalpa konteinerinė 20“, ieškovas reikalauja sumokėti 8520 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)), nors 2022 m. vasario 4 d. priėmimo – perdavimo akte SUT-398184 atitinkamo pakaitalo vertė šalių buvo nurodyta tik 5 760 Eur (su PVM). Tas pats ir dėl negrąžintos įrangos – „Stalas buitinis, 2000x600mm“ bei „Suolelis 2000x320 (buitinis)“. Ieškovas reikalauja atitinkamai 109,91 Eur (be PVM) ir 199,84 Eur (be PVM), nors 2022 m. vasario 4 d. priėmimo – perdavimo akte SUT-398184 šios įrangos pakaitalų vertės 95,57 Eur (su PVM) ir 86,89 Eur (su PVM). Ieškovui jau 2022 m. liepos 11 d. buvo žinoma, kad atsakovės išsinuomota įranga yra pavogta iš statybos objekto ir, kad atsakovė dėl šio įvykio kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Po to, kai išnuomota įranga buvo pavogta, neliko teisinio pagrindo vykdyti sutartinę prievolę, mokėti nuomos mokestį. Todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo toliau skaičiuoti nuomos mokestį. Ieškovas daugiau nei mėnesį laiko (t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.) už pavogtą įrangą atsakovei skaičiavo nuomos mokestį. Ieškovo reikalavimo dalis dėl 2022 m. rugpjūčio 15 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RAMI-610909 nurodyto 92,23 Eur nuomos mokesčio, yra nepagrįsta.
5. Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepime nėra užtikrinta dėl įrangos praradimo priežasties. Atlikus inventorizaciją, apklausus įmonėje dirbančius asmenis ir negavus atsakymo dėl įrangos buvimo vietos, atsakovei neturėtų kilti klausimų. 2022 m. liepos 11 d. ieškovas nuvyko į statybų aikštelę, esančią Kryžiokų sodų 10-oji g. 17, Vilniuje, dėl įrangos atsiėmimo, tačiau įrangos nerado. Nedelsiant buvo pasikreipta į atsakovę dėl įrangos buvimo vietos. Atsakovė telefonu atsakė, jog galimai įranga yra išvežta į kitą atsakovės statybų aikštelę. Ieškovas išsiuntė pretenziją dėl negrąžintos įrangos ir prašė kuo skubiau grąžinti įrangą. Atsakovė nenurodė, jog yra įvykdyta vagystė. Ieškovas geranoriškai laukė ir tikėjosi atgauti įrangą. Suteikus atsakovei protingą terminą įrangos grąžinimui, tačiau jos neatgavus – buvo nebeskaičiuojamas nuomos mokestis. Atsakovė nurodo, jog 2022 m. liepos 11 d. buvo žinoma apie įrangos praradimą, tačiau pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pateiktas tik 2022 m. liepos 29 d. Atsakovė pateikė tik 2022 m. liepos 29 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopiją, tačiau nepateikė nutarimo, kuriuo būtų pradėtas arba atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovui išnuomojus įrangą, būtent atsakovė tapo atsakinga už šios įrangos išsaugojimą. Atsakovė pažeidė šią pareigą, operatyviai nesiėmė veiksmų, siekiant išsaugoti įrangą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Vadovaujantis sutarties 7.22 ir 7.23 punktais, atsakovė turėjo per vieną darbo dieną pranešti ieškovui apie įrangos praradimą. O įrangos praradimo atveju, šalys sutartyje susitarė dėl nuostolių atlyginimo. Šalys nuomos sutartį sudarė 2021 m., o 2022 m. keitėsi įrangos pakaitalų kainos. Dėl šios apsirikimo klaidos, 2022 m. liepos 11 d. pretenzijoje buvo nurodytos atnaujintos 2022 m. pakaitalų kainos, o ne 2021 m. (kaip buvo nurodyta perdavimo – priėmimo aktuose). Nuostoliai už negrąžintą įrangą siekia 7698,39 Eur.
6. Atsakovė triplike prašo atmesti ieškinį. Nurodo, kad pagal atsakovės 2022 m. liepos 29 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29821-22, kuris sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Nustačius veiką padariusį asmenį ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas bus atnaujintas. Žala buvo padaryta už sutarties vykdymo ribų. Priėmimo – perdavimo akte SUT-427852 nurodytas įrangos nuomos laikotarpis buvo nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (atsakovės nepatvirtintas parašu), o pagal Priėmimo – perdavimo aktą SUT-398184 – 2022 m. vasario 2 d. – 2022 m. vasario 28 d. Suėjus nurodytiems terminams atsakovė išsinuomotos įrangos negrąžino, tačiau ir ieškovas jos grąžinti savalaikiai nereikalavo, todėl atsakovei naudojantis įranga neapibrėžtą terminą, sutartis tapo neterminuota, o užbaigus statybos objektą liko stovėti jame. Kai ieškovas 2022 m. liepos 11 d. atvyko į statybos aikštelę pasiimti įrangos, jam buvo žinoma, jog ši įranga jau kuris laikas atsakovės nebuvo naudojama, t. y. ieškovas buvo informuotas apie galimybę pasiimti įrangą kur kas ankščiau, nei tai susiruošė padaryti. Atsakovės bendrovės direktoriui nesant Lietuvoje, už įrangos pasiėmimą buvo atsakingas ieškovas (tokia buvo nusistovėjusi iki tol tarp šalių praktika dėl išnuomotos įrangos pristatymo-grąžinimo), kuris galimai leido tretiesiems asmenims paimti įrangą. Atsakovė atliko visus veiksmus, kurių būtų ėmęsis kiekvienas atidus ir rūpestingas žmogus analogiškoje situacijoje. Išnykus sutarties dalykui, pasibaigė ir sutartis, todėl daikto praradimo rizika tenka turto savininkui. Iš priėmimo-perdavimo aktų ir dublike pateiktos nuostolių detalizavimo lentelės matyti, kad nuostoliai bendrai sudaro 6 362,31 Eur, o ne 7 698,39 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį nenustatyta, kad teismo priteisti nuostoliai yra PVM objektas. Nuo teismo priteistinos sumos, t. y. 6 362,31 Eur, ieškovui neatsiranda prievolė sumokėti 1 336,09 Eur PVM mokestį, o pridėtinės vertės mokestis šiuo atveju negali būti vertinamas kaip ieškovo nuostolis. PVM mokestis mokamas pagal PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės nuostoliais galėtų būti tik įrangos vertė, susidedanti iš daikto kainos be PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, iš atsakovės BUAB „Datesta“, 3 078,55 Eur skolą, nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.; 7 698,39 Eur žalos atlyginimą; 26,27 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 803,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, iš atsakovės BUAB „Datesta“ 4 996,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 2 d. tarp šalių buvo sudaryta Kliento sutartis Nr. 52577, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti sąskaitose faktūrose ir priėmimo-perdavimo aktuose nurodytą įrangą, o atsakovė – įrangą priimti laikinai naudotis, grąžinti ir sumokėti nuomos mokestį. Viso už įrangos nuomą, įskaitant atsakovo mokėjimą, likusi neapmokėta suma yra 3 170,78 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šią sumą sumokėjusi ieškovui. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2022 m. liepos 11 d. pretenzija dėl negrąžintos įrangos. Nurodė, kad įrangos negrąžinus, bus išrašyta pirkimo-pardavimo sąskaita faktūra negrąžintos įrangos vertei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė grąžino nurodytą įrangą ieškovui.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal šalių sutarties priedą Nr. 2 (Sąskaitų mokėjimo tvarka ir terminai), nuomos mokestis mokamas avansu už visą nuomos laikotarpį, jeigu jis trumpesnis kaip vienas mėnuo arba už vieną mėnesį į priekį, jeigu nuomos laikotarpis yra ilgesnis kaip vienas mėnuo. Byloje nustatyta, kad priėmimo-perdavimo aktuose bei sąskaitose faktūrose nurodyta įranga buvo išnuomota atsakovei, kuri priėmė įrangą ir ja naudojosi. Iš sąskaitų faktūrų nustatyta, kad visų nurodytų įrenginių nuomos terminas yra pasibaigęs, o sąskaitos turėjo būti apmokėtos per vieną dieną nuo išrašymo. Atsakovė neginčijo fakto, kad nėra tinkamai atsiskaičiusi už įrangos nuomą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškovu visiškai atsiskaitė pagal sąskaitas faktūras. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 3 078,55 Eur už nesumokėtą nuomą pagal sąskaitas faktūras nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.
10. Teismas vertino, jog ieškovas įrodė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus vykdant sutartį – atsakovė neginčijo, jog tinkamai neapsaugojo statybų objekto (nebuvo įrengusi vaizdo stebėjimo kamerų, objekte nebuvo apsaugos darbuotojų, objektas nebuvo aptvertas), todėl įranga buvo prarasta; patirtą žalą (nuostolius) – ieškovas nurodė prarastą įrangą ir jos vertę; priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį – jeigu atsakovė būtų tinkamai apsaugojusi statybų objektą, nurodyta įranga nebūtų prarasta; neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę – atsakovė pagal šalių sutarties 7.22 ir 8.1 punktus yra atsakinga už įrangos praradimą (įskaitant praradimą dėl nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų) bei sunaikinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šalių sutartis ir minėti punktai yra nenuginčyti, todėl galioja abiem šalims.
11. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas įrangos grąžinti savalaikiai nereikalavo, todėl įranga buvo naudojamasi neterminuotai. Pagal šalių sutarties 7.18 punktą, būtent atsakovė privalėjo apie įrangos grąžinimą iš anksto informuoti ieškovą ir suderinti įrangos grąžinimo laiką. Ieškovui pagal sutartį nekyla pareiga sekti, kuriuo metu baigsis atsakovės statybos darbai. Nesutiko ir su atsakovės argumentu, kad ieškovas galimai išsivežė įrangą pats. Byloje nėra duomenų, kad dingusi įranga yra ieškovo žinioje. Kitu atsakovės vykdomų statybų adresu – (duomenys neskelbtini), įranga taip pat nebuvo rasta. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisė 7 698,39 Eur nuostolių už prarastą įrangą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnis).
12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog kad atsakovė pradelsė sumokėti sąskaitas faktūras, šią ieškinio dalį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 26,27 Eur palūkanas pagal sąskaitas faktūras Nr. RAMI-595777, RAMI-595886, RAMI-600226, RAMI-600381, RAMI-603714, RAMI-603819, RAMI-608009, RAMI-611099, RAMI-615511, RAMI-615753.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė BUAB „Datesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dalyje dėl 7698,39 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieškovui iš atsakovės ir atitinkamai sumažinti priteistų ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą.
14. Nurodo, kad atsakovė su ieškinyje nurodytais ir neva ieškinį pagrindžiančiais ieškovo argumentais nesutinka. Atsakovė tvirtina, kad ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą už pavogtą įrangą teisiškai nepagrįstas, nes neteisingai pritaikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios tarp nuomos sutarties šalių kilusius teisinius santykius, kvalifikuojant juos civilinės atsakomybės atsiradimo atsakovei, pavogus išnuomotą įrangą, kontekste. Įvardinta teisės kolizija ir sudaro, atsakovės nuomone, kilusio tarp įrangos nuomos sutarties šalių ginčo esmę.
15. Pažymi, kad nesutikdama su įvardintais ieškovo argumentais dėl žalos atlyginimo, ir tik iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atsakovė teigia, jog nusprendžiant, kad egzistuoja visos keturios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, tvirtina, kad CK 6.502 straipsniu padaryta šios teisės normos prasmės aiškinimo, o tuo pačiu ir pripažįstant įrangos praradimo aplinkybę absoliučiu teisiniu pagrindu civilinei atsakomybei taikyti atsakovei, loginė klaida.
16. Nurodo, jog ieškovas (jo atstovė teismo posėdyje) atkakliai laikėsi nuostatos, kas būtent tai, kad nebuvo užtikrinta statybos objekto tinkamas apsauga (tvora, sargyba), laikytina pagrindine įrangos praradimo priežastimi. Akivaizdu, kad tokia išvada padaryta tiesmukiškai vadovaujantis CK 6.502 straipsnio 1 dalimi, kuria, vienok, atsakovės atsakomybė numatyta tik tais atvejais, kai ji neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jos kaltės.
Atsiliepimas
17. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
18. Nurodo, kad ieškovas su apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, argumentais, motyvais bei atsakovės vertinimu nesutinka, mano, kad teismas, išsamiai išanalizavęs į civilinę bylą, pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus pateiktus teismo posėdžio metu, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris turi būti paliktas galioti ir neturi būti naikinamas ir (ar) keičiamas.
19. Ieškovo vertinimu, apeliacinis skundas teikiamas siekiant suklaidinti teismą ir iškreipti faktus, siekiant išvengti atsakomybės už netinkamą tarp šalių sudarytos sutarties vykdymą iš atsakovės pusės, taip pat bendrųjų atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo principų nepaisymu.
20. Pažymi, kad atsakovės nurodymas, kad įranga buvo galimai pavogta, negali jos atleisti nuo atsakomybės už įrangos praradimą. Akivaizdu, jog apeliantė siekia suklaidinti teismą bei išvengti prievolės įvykdymo. Kaip teisingai pasisakė pirmos instancijos teismas, ieškovas įrodė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.
21. Akcentuoja, kad atsakovė nurodo, jog jau 2022 m. liepos 11 d. buvo žinoma apie įrangos praradimą, tačiau pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pateiktas tik 2022 m. liepos 29 d., t. y. beveik tris savaites atsakovė nesiėmė jokių veiksmų. Kiekvienam protingam, sąmoningam asmeniui yra aišku, jog įrangos praradimo atveju, reikia nedelsiant kreiptis į atitinkamas institucijas, siekiant kuo greičiau išsiaiškinti bei bandyti susigrąžinti įrangą, kuri priklauso kitiems asmenims.
22. Pažymi, kad vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 7.22 ir 7.23 punktais, atsakovė turėjo per vieną darbo dieną pranešti ieškovui apie įrangos praradimą. Civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovas atvykęs į statybų objektą (duomenys neskelbtini) nustatė įrangos dingimo faktą. Tai 2022 m. liepos 29 d. pareiškime nurodė ir pati atsakovė. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą pranešė ieškovui apie įrangos dingimą. Nėra duomenų, kad atsakovė, pagal sutarties 7.27 punktą, pranešė ieškovui apie pasikeisiančią įrangos naudojimo vietą, nurodydama naują tikslų adresą. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė elgėsi atmestinai, nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, nesiėmė atitinkamų veiksmų, tinkamai nereagavo į susiklosčiusią situaciją, ko pasėkoje ieškovas patyrė nuostolius.
Šalies argumentai
23. Ieškovas kategoriškai nesutinka, jog atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės, nes neva nuostoliai atsirado dėl trečiųjų asmenų veiklos. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie svarūs argumentai, pagrindžiantys CK 6.253 straipsnio taikymo būtinumą, išskyrus formalaus jo atitikimo susiklosčiusiai situacijai, t. y., kad žala atsakovei buvo padaryta trečiųjų asmenų veiksmų, kurių numatyti iš anksto atsakovė negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 straipsniai).
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei nuostolių už negrąžintą įrangą atlyginimo iš atsakovės BUAB „Datesta“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad2021 m. kovo 2 d. tarp šalių buvo sudaryta kliento sutartis Nr. 52577, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti sąskaitose faktūrose ir priėmimo-perdavimo aktuose nurodytą įrangą, o atsakovė – įrangą priimti laikinai naudotis, grąžinti ir sumokėti nuomos mokestį. Priėmimo – perdavimo aktais Nr. SUT-427556, SUT-427852, SUT-428137, SUT-398184 ieškovas perdavė atsakovei įrangą, atsakovė įrangą priėmė. Atsakovė priėmimo – perdavimo aktuose savo parašu (arba elektroniniu parašu) patvirtino, kad gavo techniškai tvarkingą įrangą ir dėl jos pretenzijų nereiškė. Už įrangos nuomą atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros: 2022 m. gegužės 15 d. Nr. RAMI-588145, suma 351,21 Eur; 2022 m. gegužės 15 d. Nr. RAMI-588267, suma 92,23 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. Nr. RAMI-592477, suma 98,36 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. Nr. RAMI-592647, suma 374,58 Eur; 2022 m. birželio 15 d. Nr. RAMI-595777, suma 95,29 Eur; 2022 m. birželio 15 d. Nr. RAMI-595886, suma 352,44 Eur; 2022 m. birželio 30 d. Nr. RAMI-600226, suma 352,44 Eur; 2022 m. birželio 30 d. Nr. RAMI-600381, suma 95,29 Eur; 2022 m. liepos 15 d. Nr. RAMI-603714, suma 299,05 Eur; 2022 m. liepos 15 d. Nr. RAMI-603819, suma 92,23 Eur; 2022 m. liepos 31 d. Nr. RAMI-608009, suma 98,36 Eur; 2022 m. rugpjūčio 15 d. Nr. RAMI-610909, suma 92,23 Eur; 2022 m. rugpjūčio 15 d. Nr. RAMI-611099, suma 817,85 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iš dalies apmokėjo 2022 m. gegužės 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. RAMI-588145 ir liko skolinga pagal šią sąskaitą 310,43 Eur. Viso už įrangos nuomą, įskaitant atsakovės mokėjimą, likusi neapmokėta suma yra 3 170,78 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šią sumą sumokėjusi ieškovui.
29. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2022 m. liepos 11 d. pretenzija dėl negrąžintos įrangos, kurioje nurodė, kad ieškovui nėra grąžinta ši išnuomota įranga: jungiamoji apkaba tvoroms, kiekis 1, pakaitalo kaina 2,93 Eur, suma be PVM – 2,93 Eur; BL apsauginis turėklas 2,57, kiekis 20, pakaitalo kaina 15,99 Eur, suma be PVM – 319,80 Eur; universali apkaba 48/48, kiekis 1, pakaitalo kaina 10,23 Eur, suma be PVM – 10,23 Eur; patalpa konteinerinė 20, kiekis 1, pakaitalo kaina 8 520 Eur, suma be PVM – 8 520 Eur; stalas buitinis, 2000x600 mm, kiekis 1, pakaitalo kaina 109,91 Eur, suma be PVM – 109,91 Eur; suolelis 2000x320 (buitinis), kiekis 2, pakaitalo kaina 99,92 Eur; suma be PVM – 199,84 Eur. Prašoma nedelsiant, bet ne vėliau nei iki 2022 m. liepos 13 d. grąžinti įrangą ieškovui. Nurodyta, kad įrangos negrąžinus, bus išrašyta pirkimo-pardavimo sąskaita faktūra negrąžintos įrangos vertei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė grąžino nurodytą įrangą ieškovui.
30. Byloje nustatyta, kad ieškovas išrašė atsakovei2022 m. rugpjūčio 31 d.pirkimo-pardavimo sąskaitą faktūrą Nr.RAMI-615753, suma 402,88 Eur, bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sąskaitą faktūrą Nr. RAMI-615511, kurios suma 10 684 Eur. Byloje nėra duomenų, kad šios sąskaitos apmokėtos. Ieškovas dublike patikslino minėtoje pretenzijoje ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sąskaitoje faktūroje Nr. RAMI-615511 nurodytas šios įrangos vertes: patalpa konteinerinė 20, kiekis 1, pakaitalo kaina 5 760Eur, suma be PVM – 5 760Eur; stalas buitinis, 2000x600 mm, kiekis 1, pakaitalo kaina 95,57Eur, suma be PVM – 95,57Eur; suolelis 2000x320 (buitinis), kiekis 2, pakaitalo kaina 86,89Eur; suma be PVM – 173,78Eur. Viso ištaisyta suma be PVM pagal sąskaitas Nr. RAMI-615753 ir Nr. RAMI-615511 – 6 362,31 Eur. Su 21 proc. PVM ši suma būtų 7 698,39 Eur.
31. Ieškovas į bylą pateikė 2022 m. sausio 26 d. turto draudimo sutartį Nr. 3KOML2003974825-01. Teismo posėdyje nurodė, kad turtas, kuris buvo prarastas, nebuvo apdraustas draudimu, nes buvo už atsakovės teritorijos ribų.
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, nurodydamas, jog ieškovas įrodė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus vykdant sutartį – atsakovė neginčijo, jog tinkamai neapsaugojo statybų objekto (nebuvo įrengusi vaizdo stebėjimo kamerų, objekte nebuvo apsaugos darbuotojų, objektas nebuvo aptvertas), todėl įranga buvo prarasta; patirtą žalą (nuostolius) – ieškovas nurodė prarastą įrangą ir jos vertę; priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį – jeigu atsakovė būtų tinkamai apsaugojusi statybų objektą, nurodyta įranga nebūtų prarasta; neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę – atsakovė pagal šalių sutarties 7.22 ir 8.1 punktus yra atsakinga už įrangos praradimą (įskaitant praradimą dėl nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų) bei sunaikinimą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
33. CK6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK6.246 straipsnis) ir kaltei (CK6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK6.247 straipsnis).
34. CK 6.502 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės.
35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.502 straipsnio 1 dalimi, ji turėtų atsakyti už prarastą turtą, tik tuo atveju, jei ji neįrodytų, kad žala padaryta ne dėl jos kaltės. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodo, kad įranga galimai buvo pavogta trečiųjų asmenų, t. y. nuomininkė daiktą prarado ne dėl savo kaltės. Nurodo, jog atsakovė elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, t. y. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl nėra pagrindo atsirasti jos civilinei atsakomybei.
36. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaip nurodė ir pati apeliantė, apie dingusią įrangą buvo žinoma jau 2022 m. liepos 11 d., tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, apeliantė pateikė tik 2022 m. liepos 29 d., t. y. tik po 19 dienų.
37. Be to, pagal šalių sudarytos sutarties 7.22 ir 7.23punktus, atsakovė turėjo per vieną darbo dieną pranešti ieškovui apie įrangos praradimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog būtent ieškovas atvykęs į statybų objektą (duomenys neskelbtini) nustatė įrangos dingimo faktą. Šią aplinkybę 2022 m. liepos 29 d. pareiškime teisėsaugos institucijai nurodė ir pati atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė per vieną dieną ieškovui būtų pranešusi apie įrangos dingimą, kaip ir nėra duomenų, kad atsakovė ieškovui pagal sutarties 7.27punktą, pranešė apie pasikeisiančią įrangos naudojimo vietą, nurodydamas naują tikslų adresą.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nesielgė nei atidžiai, nei rūpestingai, o priešingai, nesiėmė atitinkamų veiksmų, tinkamai nereagavo į susiklosčiusią situaciją, ko pasėkoje ieškovas patyrė nuostolius dėl prarastos įrangos. Atsakovė, ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino ir pati, tinkamai neapsaugojo statybų objekto (nebuvo įrengusi vaizdo stebėjimo kamerų, objekte nebuvo apsaugos darbuotojų, objektas nebuvo aptvertas), kas galimai ir sąlygojo įrangos praradimą.
39. CK 6.253 straipsnio 4 dalis numato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiklos – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmų (veikimo, neveikimo), dėl kurių atsirado nuostolių. Apeliantės nuomone būtent vadovaujantis šio straipsnio norma, ji turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kad ji turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės, nes nuostoliai atsirado dėl trečiųjų asmenų veiklos, t. y. galimai pavogus įrangą. Pažymėtina, kad būtent atsakovė pagal šalių sutarties 7.22 ir 8.1 punktus yra atsakinga už įrangos praradimą (įskaitant praradimą dėl nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų) bei sunaikinimą. Atsižvelgus į šiuos sutarties punktus, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė šalių sutarties pažeidimu, darytina išvada, kad jai taikytina sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
41. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus vykdant sutartį – atsakovė neginčijo, jog tinkamai neapsaugojo statybų objekto (nebuvo įrengusi vaizdo stebėjimo kamerų, objekte nebuvo apsaugos darbuotojų, objektas nebuvo aptvertas), todėl įranga buvo prarasta; patirtą žalą (nuostolius) – ieškovas nurodė prarastą įrangą ir jos vertę; priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį – jeigu atsakovė būtų tinkamai apsaugojusi statybų objektą, nurodyta įranga nebūtų prarasta; neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę – atsakovė pagal šalių sutarties 7.22 ir 8.1 punktus yra atsakinga už įrangos praradimą (įskaitant praradimą dėl nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų) bei sunaikinimą.
42. Apeliantė nurodo, kad ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą už pavogtą įrangą teisiškai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, reglamentuojančias tarp nuomos sutarties šalių kilusius teisinius santykius, kvalifikuojant juos civilinės atsakomybės atsiradimo atsakovei, pavogus išnuomotą įrangą, kontekste. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso teisės normas ar pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų įvertintos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys tiek ieškovo ieškinio reikalavimus, tiek atsakovės atsiliepimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą, grindžiamas byloje esančiais įrodymais ir aktualiomis įstatymo nuostatomis.
Dėl bylos baigties.
43. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
46. Ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, pateikė prašymą priteisti jo naudai iš atsakovės 865,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos išlaidos priteistinos iš apeliacinį skundą padavusios atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
nutaria:
atsakovės BUAB „Datesta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės BUAB „Datesta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 865,15 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.