- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-310-316/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34342-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. Č.
- Advokatai
- Kęstutis Valys
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;
A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. Č. skirta bausmė – laivės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-09-07 20.20 val. iki 2022-09-08 16.25 val. ir nuo 2022-09-10 13.40 val. iki 2022-09-11 11.26 val.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Č. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: 2022 m. rugsėjo 7 d. apie 19.55 val., viešoje vietoje – parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: dėl menkavertės dingsties, kilus žodiniam konfliktui, sudavė galva vieną smūgį nukentėjusiajam M. Š. į veidą ir pastūmė rankomis, taip sukėlė nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą.
2. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą žmogui, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia spyrė koja vieną smūgį nukentėjusiajam S. J. į veidą, spyrė vieną kartą koja nukentėjusiajam S. J. į koją, tokiu būdu pervertė ant žemės, taip sukėlė nukentėjusiajam S. J. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo sušvelninti jam Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
3.1. Nurodo, kad jis prisipažino sudavęs M. Š., tačiau tai padarė netyčia, nes galva trenkdamas nukentėjusiajam į veido sritį jis neįvertino atstumo. Jis atsiprašė nukentėjusiojo. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Mano, kad labai ko nors blogo nukentėjusiajam nepadarė. Nukentėjusysis nebuvo sužalotas, medikų pagalbos jam nereikėjo. Apelianto nuomone, už šį nusikaltimą jam yra paskirta per griežta bausmė.
3.2. Dėl nukentėjusiajam S. J. sukelto fizinio skausmo, apeliantas nurodo, kad jis spyrė S. J., nes pamatė, jog iš jo draugo bando pavogti pinigus. Teismas skirdamas bausmę į šias jo nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Už šiuos jo veiksmus teismas jam skyrė per griežtą bausmę.
3.3. Teigia, kad jis jokių sunkių padarinių dėl savo veiksmų nukentėjusiesiems nesukėlė, nukentėjusiųjų jis atsiprašė, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tai, prašo jam skirti švelnesnę bausmę.
4. Teismo posėdyje nuteistojo A. Č. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. neginčija teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. padarė dvi tyčines nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aptartas aplinkybes bei tai, kad A. Č. būdamas teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė, ir toliau daro naujas analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas padarė, praėjus dviem savaitėms po bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką atlikimo, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam artimas straipsnių sankcijose numatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmes. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam A. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skyrė maksimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai jog nuteistojo nusikalstamais veiksmais nebuvo sukeltos itin sunkios pasekmės, jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. Č. paskirta maksimali, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu yra per griežta. Aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslams pasiekti pakanka A. Č. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri bendrintina su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje jas iš dalies sudedant ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu galutinė subendrinta bausmė, mažintina vienu trečdaliu.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo A. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta tinkamai įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad A. Č. būdamas pakankamai jaunas, ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė praėjus dviem savaitėms po bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką atlikimo, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė, ir toliau daro naujas analogiškas smurtines nusikalstamas veikas. Šios aptartos aplinkybės rodo, kad jam ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė, todėl akivaizdu, kad A. Č. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad A. Č. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir nėra per griežta. Švelninti bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
11. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistajam A. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį, skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2022 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Č. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 56,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
14. Pažymima, kad apeliacinis procesas pradėtas padavus nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl jam paskirtos per griežtos bausmės, A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, jokių pajamų ar turto neturi.
15. Taigi esant minėtoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo A. Č. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta A. Č. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
A. Č. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš nuteistojo A. Č. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.