- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- I-46-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01905-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti pretendentų į laisvas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokolinį sprendimą Nr. 5-PI-370 ir skelbti naują atranką.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras paskelbė atranką Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK) viršininko pareigoms užimti. Atrankai vykdyti Lietuvos policijos generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-677 sudarė komisiją, jos pirmininku buvo paskirtas Lietuvos policijos generalinis komisaras L. P., viena iš komisijos narių – L. S., Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė. Atranka Policijos departamente įvyko 2016 m. rugpjūčio 29 d. Atrankoje dalyvavo pareiškėjas ir dar trys kandidatai. Iš karto po atrankos buvo supažindintas su Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolu ir pamatė, kad vertinimo suvestinėje lentelėje profesinių sąjungų atstovė jo tinkamumą eiti Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas įvertino ketvertu, t. y. visiškai kitaip, nei likusieji komisijos nariai (visi kiti įvertino aštuonetu ar devynetu). Vadovaujantis Statuto 19 straipsnio nuostatomis, atrankos metu turi būti įvertinamas pretendentų profesionalumas, tarnybinė veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė, einant konkrečias pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti. Akivaizdu, kad profesinių sąjungų atstovė nesivadovavo įstatymo nustatytais kriterijais, pareiškėjo tinkamumą eiti pareigas įvertino neobjektyviai ir dėl to pasikeitė komisijos priimto protokolinio sprendimo rezultatai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių AVPK veikia 4 profsąjungos, todėl vadovaujantis Statuto 19 straipsnio 3 dalimi, būtent jos bendru sutarimu turėjo skirti bendrą atstovą į atrankos komisijos narius, tačiau tai padaryta nebuvo, generalinio komisaro įsakymu į komisijos narius buvo paskirta Policijos departamente veikiančių profesinių sąjungų atstovė. Būtent dėl atrankos metu padarytų procedūrinių pažeidimų atrankos rezultatai negali būti laikomi teisėtais.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 20–22) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnų atrankos į laisvas pareigūno pareigas teisinius pagrindus nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatyta tokia atrankos vykdymo tvarka: atrankai vykdyti atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma atrankos komisija, atrankos komisijos posėdyje turi dalyvauti visi jos nariai; kai dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisijos posėdis gali įvykti, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Atrankos komisijos posėdis protokoluojamas, o eigai fiksuoti daromas garso įrašas. Atranka vykdoma žodžiu organizuojant pokalbį pretendentams, pokalbio metu kiekvienas atrankos komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Kiekvienas atrankos komisijos narys pretendentus pagal Taisyklių 42 punkte nustatytus kriterijus vertina individuliai nuo 1 iki 10 balų, įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, atrankos komisijos nariai pildo pretendentų individualaus vertinimo lentelę. Vadovaujantis šiais teisės aktais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-677 iš Policijos departamento, Šiaulių ir Vilniaus apskrities VPK ir profesinės sąjungos atstovo buvo sudaryta atrankos komisija. Atrankos dieną komisijos posėdyje negalėjo dalyvauti komisijos pirmininko pavaduotojas, tačiau ši aplinkybė nesudarė pagrindo stabdyti atranką. Atranka, atsižvelgiant į 2016 m. rugpjūčio 30 d. Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolą Nr. 5-P1-370 bei atrankos garso įrašą, vertintina kaip atitinkanti nurodytus reikalavimus. Nei Statute, nei Taisyklėse nėra nurodyti konkretūs atrankos dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai, kiekvieno komisijos nario individualus pretendento vertinimas atsispindi užpildytoje pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelėje. Komisijos nariams yra suteikta gana plati vertinimo laisvė, o atskirų komisijos narių nuomonės ir vertinimai neprivalo sutapti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti komisijos narės objektyvumu, arba įtarti ją tam tikru suinteresuotumu, vertinant pareiškėją, todėl ginčijamas atrankos komisijos protokolinis sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, o pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atrankos komisijos protokolas atitinka Statuto ir Taisyklių reikalavimus, yra užpildytas tinkamai, to neginčija ir pats pareiškėjas. Nei Statute, nei Taisyklėse nėra įtvirtintos komisijos pareigos pretendentų atsakymus vertinti vienodai, tai yra komisijos nario diskrecijos teisė, narys, vertindamas pretendentus, pateikia savo vertinimą, kuris susiformuoja pokalbio metu, remiantis vidiniu įsitikinimu. Komisijos narė L. S. pareiškėją įvertino 4 balais, toks vertinimas patenka į taisyklių 46 punkte numatytą vertinimo intervalą ir tai negali būti laikoma Taisyklių reikalavimų pažeidimu. Kiekvienas narys, vertindamas pretendentus, yra savarankiškas ir jo nesaisto tai, kokiais balais atskirą pretendentą vertina kiti komisijos nariai. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad komisijos narės vertinimas yra neadekvatus, nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti, kad komisijos narė, vertindama atsakymus, piktnaudžiavo jai suteikta vertinimo diskrecijos teise. Taisyklės nenumato išankstinio ar minimalaus balų skyrimo už kokias nors objektyvias ar subjektyvias pretendento savybes. Šiuo atveju buvo sudaryta nemaža komisija, jos veikloje dalyvavo ne 5 privalomi, o net 7 komisijos nariai. Pareiškėjo teiginiai dėl atrankos komisijos narės šališkumo vertintini kaip subjektyvus, emocijomis paremtas, objektyvios tikrovės neatitinkantis pareiškėjo suvokimas, nes nei vienas pareiškėjo argumentas dėl tariamo komisijos narės kerštavimo nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Iš atrankos protokolo matyti, kad komisijos narė L. S. labai individualiai vertino pretendentus, skirdama jiems 4, 5, 7 ir 10 balų, siekdama atrinkti tinkamiausią pretendentą užimti laisvas pareigūno pareigas, skirtingai nei kiti komisijos nariai, kurie net tris atrankoje dalyvavusius kandidatus vertino labai panašiais arba vienodais balais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. vykdytos atrankos į laisvas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas 2016 m. rugpjūčio 30 d. atrankos komisijos protokolinį sprendimą Nr. 5-P1-370, kuriuo atrankos į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas laimėtoju pripažintas D. V. (b. l. 4–5).
Policijos pareigūnų atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato Vidaus tarnybos statutas (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas Nr. IX-1538, redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01 iki 2017-01-01) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės.
Statuto 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Taisyklių 29 punkte nurodoma, kad atrankai vykdyti atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma atrankos komisija, pasibaigus dokumentų priėmimo laikui ir ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atrankos komisijos posėdžio dienos. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-677 (b. l. 25–26), vadovaudamasis Statuto 19 straipsniu ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių II skyriumi, sudarė pretendentų į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas atrankos, vyksiančios 2016 m. rugpjūčio 29 d., komisiją, komisijos pirmininku paskyrė policijos generalinį komisarą L. P., komisijos pirmininko pavaduotoju – policijos generalinio komisaro pavaduotoją D. M., nariais – Policijos departamento, Vilniaus AVPK ir Šiaulių AVPK pareigūnus bei Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos įgaliotą atstovą, sekretore – A. R., Policijos departamento vyriausiąją specialistę. Atrankos į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas komisijos posėdis įvyko 2016 m. rugpjūčio 29 d., taigi atrankos komisija sudaryta nesilaikant Taisyklių 29 punkte nurodyto trijų darbo dienų termino, nes 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo ketvirtadienis, o rugpjūčio 29 d. – pirmadienis.
Taisyklių 47 punktas numato, kad pasibaigus pokalbiui su atrankoje dalyvavusiais pretendentais, atrankos komisijos narių siūlomi motyvuoti vertinimai dėl kiekvieno pretendento tinkamumo turi būti fiksuojami darant skaitmeninį garso įrašą, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie atrankos protokolo ir saugomas atranką organizavusioje įstaigoje. Iš 2016 m. rugpjūčio 30 d. pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolo Nr. 5-PI-370 matosi, kad atrankos komisijos posėdis pradėtas 15.05 val., baigtas – 17.20 val., t. y. posėdis truko 2 val. 15 min., posėdyje dalyvavo keturi pretendentai (b. l. 27–29). Prie bylos pridėtas atrankos komisijos posėdžio garso įrašas (b. l. 66), kurio trukmė 1 val. 49 min., atrankos komisijos narių motyvuoti vertinimai nėra įrašyti, garso įraše užfiksuota tik komisijos narių pokalbiai su pretendentais ir komisijos sprendimas dėl atrankos laimėtojo, be to, klausant įrašą, neįmanoma atskirti, su kuriuo pretendentu vyksta pokalbis, nes to nėra pagarsinta, neaišku, kuris komisijos narys užduoda klausimą pretendentui. Atsakovas į bylą pateikė 2016 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-3548 (b. l. 63), kuriame nurodyta, kad atrankos komisijos siūlomi motyvuoti vertinimai dėl kiekvieno pretendento buvo fiksuojami darant skaitmeninį garso įrašą, tačiau įrašinėjant šią atrankos dalį, buvo neteisingai panaudotas įrašymo įrenginys, todėl komisijos vertinimų įrašyti nepavyko. Ši tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė nėra pažymėta nei posėdžio protokole, nors protokolas surašytas sekančią dieną po posėdžio, t. y. rugpjūčio 30 d., nei kaip nors kitaip užfiksuota, komisijos narių motyvuoti vertinimai dėl kiekvieno pretendento tinkamumo protokole neatsispindi, taigi atranka buvo vykdoma pažeidžiant Taisyklių 47 punkto reikalavimus.
Statuto 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu vidaus reikalų įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas; jeigu įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos į atrankos komisijos narius susitarimu skiria bendrą atstovą; jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas. Taisyklių 31 punktas numato, kad į atrankos komisijos narius turi būti paskirtas ir profesinės sąjungos atstovas Statuto 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakyme Nr. 5-V-677 nurodyta, kad pretendentų į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas atrankos komisijos nariu paskirtas įgaliotas atstovas Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos sutarimu (b. l. 25). Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė duomenis, kad Šiaulių AVPK 2016 m. rugpjūčio mėnesį veikė trys profesinės sąjungos: Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Šiaulių policijos darbuotojų profesinė sąjunga, taip pat nurodė, jog atrankos procedūrą į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas vykdė Policijos departamentas, todėl formuojant atrankos komisijos sudėtį buvo kviečiami dalyvauti Policijos departamente veikiančių profesinių sąjungų atstovai; Policijos departamente veikia 2009 m. birželio 3 d. bendradarbiavimo susitarime, sudarytame tarp Policijos departamento ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos bei Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos (pakeitusios pavadinimą į Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija), nurodytos profesinės sąjungos, todėl, sudarant atrankos komisiją, į Šiaulių AVPK veikiančių profesinių sąjungų skaičių nebuvo atsižvelgta (b. l. 68–70). Kadangi atranka buvo vykdoma Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigoms užimti, teisėjų kolegijos nuomone, į atrankos komisiją turėjo būti paskirtas bendras Šiaulių AVPK veikiančių profesinių sąjungų atstovas, jų susitarimu. Atsakovas teigia, kad profesinių sąjungų atstovavimą komisijoje patvirtina minėtas Bendradarbiavimo susitarimas, ir būtent šiame susitarime nurodyta, kad Lietuvos policijos profesinei sąjungai bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai atstovauja R. K., o Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai – L. S., kuri ir dalyvavo atrankos komisijos posėdyje, profesinės sąjungos dalyvavimą atrankoje suderina žodine forma; tačiau iš byloje esančio Bendradarbiavimo susitarimo (b. l. 82–85) matosi, jog R. K. ir L. S. atstovavo nurodytoms profesinėms sąjungoms pasirašant susitarimą su Policijos departamentu, šalys, pasirašydamos susitarimą, susitarė dėl bendradarbiavimo teikiant įvairaus pobūdžio informaciją, pasiūlymus, rengiant norminius teisės aktus, bendras priemones, taip pat dėl galimybės sudarymo profesinių sąjungų įgaliotiems atstovams dalyvauti komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su policijos įstaigų darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis garantijomis, posėdžiuose, kuriuose svarstomi policijos įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimai. Taigi nurodytas Bendradarbiavimo susitarimas nepatvirtina Policijos departamente veikiančių profesinių sąjungų susitarimo skirti bendrą atstovą į atrankos laisvoms pareigoms užimti komisijos narius taip, kaip tai reglamentuoja Statuto 19 straipsnio 3 dalis. Be to, nors Generalinio komisaro įsakyme dėl atrankos komisijos sudarymo nurodyta, kad į komisijos sudėtį įeina Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos sutarimu įgaliotas atstovas, tačiau 2016 m. rugpjūčio 30 d. Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokole Nr. 5-P1-370 nurodyta, kad komisijos nariu buvo L. S., kaip Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė, o ne kaip įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų bendru susitarimu paskirta įgaliota atstovė (b. l. 27–29). Taigi, išdėstytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atrankos į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas komisija buvo sudaryta pažeidžiant Statuto 19 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl profesinių sąjungų atstovavimo.
Taisyklių 45 punktas numato, kad pokalbis su kiekvienu pretendentu į laisvas pareigūno pareigas vykdomas individuliai, kitiems pretendentams nedalyvaujant, pretendentų eiliškumas nustatomas pagal abėcėlę, 43 punkte nurodyta, kad pokalbio metu kiekvienas atrankos komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams. Pagal Taisyklių 46 punktą, kiekvienas atrankos komisijos narys pretendentus pagal Taisyklių 42 punkte nustatytus kriterijus (pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą) vertina individuliai – nuo 1 iki 10 balų; įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigas, atrankos komisijos nariai pildo pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę, o 48 punkte nurodyta, kad atrankos komisijos sekretorius visų atrankos komisijos narių skirtus pretendentams balus įrašo į atrankos protokolo vertinimo suvestinę lentelę; kiekvienam pretendentui skirti balai sumuojami ir dalinami iš dalyvaujančių atrankos komisijos narių skaičiaus. Iš 2016 m. rugpjūčio 30 d. Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokole Nr. 5-P1-370 esančios vertinimo suvestinės lentelės bei individualaus vertinimo lentelių (b. l. 27–29, 30–37) matosi, kad šeši komisijos nariai pareiškėją N. P. įvertino 8-9 balais, o komisijos narė L. S. – 4 balais. Pareiškėjas teigia, kad profesinių sąjungų atstovė nesivadovavo įstatymo nustatytais kriterijais, jo tinkamumą užimti pareigas įvertino neobjektyviai ir dėl to pasikeitė komisijos priimto protokolinio sprendimo rezultatai. Tačiau šiam ginčui taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos dėl konkurso rezultatų vertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius, šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012, 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-115/2014). Pareiškėjas neginčija atrankos posėdžio metu jam pateiktų klausimų leistinumo, nenurodo, kad komisijos narė L. S. pateikė jam kitokį, nei kitiems pretendentams, klausimą, todėl, teismo nuomone, komisija, vertindama pretendentų atsakymus, turimos diskrecijos ribų neperžengė.
Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nustatytų Statuto bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių pažeidimų atrankos į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas rezultatai negali būti laikomi teisėtais, todėl skundžiamas atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas 2016 m. rugpjūčio 30 d. atrankos komisijos protokolinis sprendimas Nr. 5-P1-370 naikintinas, o atsakovas įpareigotinas skelbti naują atranką į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo N. P. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas 2016 m. rugpjūčio 30 d. atrankos komisijos protokolinį sprendimą Nr. 5-P1-370 ir įpareigoti atsakovą skelbti naują atranką į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK viršininko pareigas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.