- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2-788-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00557-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „B.“, uždarajai akcinei bendrovei ,,S.“, UAB ,,Smart & Easy’’, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, „BNA Grupė“
- Trečiasis asmuo
- A. Z., Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės A. A. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir iš dalies patenkintas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą civilinėje byloje Nr. e2-2289-661/2021, pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „B.“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,S.“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. Z. ir Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,B.“ išduotą sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę; pripažinti 2021 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento); taikyti restituciją – grąžinti pardavėjos atsakovės UAB ,,B.“ nuosavybėn 2021 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu parduotą nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą su kavinės patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisę į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti UAB ,,B.“ grąžinti UAB ,,S.“ ginčijamo sandorio pagrindu sumokėtą lėšų sumą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 10 850 Eur – mokėjimo prašė atleisti arba, nusprendus neatleisti, mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, nes gaunamos pajamos yra tik 638,29 Eur per mėnesį. Ieškovė neturi turto, kuris nėra dalijamas šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje ir kurį galėtų greitai parduoti ir sumokėti žyminį mokestį. Visomis santuokos metu bendrai įgytomis piniginėmis lėšomis disponuoja ieškovės sutuoktinis A. Z., kurio veiksmais ir buvo įvykdytas ginčijamas, neteisėtas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris, pažeidęs ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi atidėjo ieškovei dalies žyminio mokesčio – 5 850 Eur – sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir nustatė ieškovei terminą sumokėti dalį žyminio mokesčio – 5 000 Eur.
4. Teismas nustatė, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 11 250 Eur. Ieškovė sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio ir nuo likusios dalies mokėjimo prašė atleisti arba mokėjimą atidėti. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Šiuos teiginius iš dalies patvirtina įrodymai – pažyma apie gaunamas pajamas, išrašai iš banko sąskaitų. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji gauna nuolatines pajamas – darbo užmokestį, be to, ji turi turto, kuris yra valdomas bendrąja jungtine nuosavybės teise su sutuoktiniu, tačiau šio turto padalijimo klausimas šiuo metu sprendžiamas ieškovės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo byloje ir ieškovė tik kol kas negali tuo turtu disponuoti. Nors ieškovė šiuo metu galbūt ir negali disponuoti dalimi savo turto, bet tai nereiškia, jog to negalės daryti ir ateityje. Teismas nusprendė, kad dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei be turto (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad ieškovė turi turto, įskaitant kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ir kuriuo išsprendus santuokos nutraukimo klausimą ji galės disponuoti, yra svarbi sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą. Ieškovė susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, todėl nėra pagrindo atidėti mokėjimą visos likusios žyminio mokesčio dalies – 10 850 Eur. Kadangi ieškovė gauna nuolatines pajamas, turi turto ir tik galbūt laikinai negali juo disponuoti, teismas nusprendė, kad ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ieškovei atidėtinas 5 850 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas bei nustatytinas terminas sumokėti 5 000 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o neatleidus, atidėti likusio žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Teismas be pagrindo teisiškai reikšminga laikė aplinkybę apie ieškovės ir A. Z. santuokos nutraukimo procese dalijamą santuokinį turtą, kuris šiuo atveju be sutuoktinio sutikimo negali būti parduotas, išnuomotas ar kt. Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2019 m. birželio. Procesas yra itin keblus, todėl nėra aišku, kada tiksliai bus priimtas galutinis teismo sprendimas, juolab kad šalys neranda kompromiso visais ginčijamais klausimais. Be to, didelė tikimybė, jog šalys, kurių pozicijos procese išsiskiria, nesutiks su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei pasinaudos teise skųsti sprendimą apeliacine tvarka, todėl, priešingai nei teigiama nutartyje, ieškovė neturi ir dar ganėtinai ilgą laiką neturės realios galimybės faktiškai įgyvendinti nuosavybės teises į jai teismo sprendimu atiteksiančią dalį santuokinio turto. Nėra aišku, kokios vertės santuokinio turto dalis bus priteista ieškovei, kadangi iki šios dienos sutuoktinis nesąžiningais veiksmais itin sparčiai mažina santuokinio turto vertę – tai įrodo ir ieškiniu ginčijamas sandoris, kuris sudarytas be ieškovės sutikimo, pažeidžiant jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises.
6.2. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus išsamius duomenis apie jos gaunamas pajamas, išrašus iš banko sąskaitų, nors jie patvirtina, jog ieškovė neturi santaupų – banko sąskaitose ieškovė disponuoja tik 1 533,97 Eur suma, kuri reikalinga ieškovės būtiniausiems poreikiams tenkinti ir sveikatos paslaugoms apmokėti. Ieškovės gaunamos darbo užmokesčio pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro tik 638,29 Eur, mokėtinas žyminis mokestis beveik 18 kartų viršija jos mėnesinį gaunamų pajamų dydį. Teismas padarė klaidingą faktinių duomenų vertinimą, teigdamas, jog ieškovės materialinė padėtis yra pakankama tam, jog ieškovė turėtų galimybę sumokėti 5 000 Eur dydžio žyminį mokestį, atidedant 5 850 Eur dalį žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
6.3. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį – pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją, ieškovei nebus priteistas ginčijamo sandorio vertės – 1 850 000 Eur, turtas, kadangi ieškovė reiškia reikalavimą kaip 625/1529 dalių žemės sklypo bendraturtė, gindama savo turtines ir neturtines teises, kurios pažeistos dėl NŽT ir ginčijamo sandorio šalių – UAB ,,B.“ vadovo ieškovės sutuoktinio ir pirkėjo UAB ,,S.“, neteisėto veikimo, todėl teismo atsisakymas iš dalies sumažinti ieškovei mokėtino žyminio mokesčio dydį yra nepagrįstas ir neteisingas atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, į ieškovės turtinę padėtį bei ignoruojant faktą, jog pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją, ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepagerės – ieškovei teismo sprendimu nepriteisiamas turtas ar suteikiama kitokia turtinė nauda, o bus atkurtos ieškovės teises naudotis bendrąja daline nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir iš dalies patenkintas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo
9. Ieškovė prašė atleisti ją nuo dalies (10 850 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės prašymo netenkino. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su minėta teismo nutarties dalimi.
10. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
11. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).
12. Už ieškovės pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 11 250 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis). 400 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ieškovė sumokėjo ir teismo prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies (10 850 Eur) mokėjimo. Ieškovė sunkią turtinę padėtį grindė pažyma apie gaunamas pajamas, išrašais iš banko sąskaitų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės.
13. Kaip matyti iš pažymos apie ieškovės gaunamas pajamas, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ieškovė gavo 2 553,17 Eur darbo užmokesčio (vidutiniškai 638,29 Eur per mėnesį). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų apie lėšas banko sąskaitose, ieškovė 2021 m. gegužės 18 d. turėjo dvi aktyvias banko sąskaitas, kuriose ieškovės disponuojamas likutis sudaro 1 533,97 Eur; nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. į vieną iš banko sąskaitų ieškovė gavo iš viso 18 482,04 Eur įplaukų ir turėjo 17 292,93 Eur išlaidų. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei kartu su sutuoktiniu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso 625/1529 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželį pradėta ir šiuo metu vis dar nagrinėjama ieškovės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo byla.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, ji gauna nuolatines pajamas – darbo užmokestį, į banko sąskaitą per trijų mėnesių laikotarpį gavo 18 482,04 Eur įplaukų ir turėjo 17 292,93 Eur išlaidų (didžioji dalis išlaidų teisinėms paslaugoms), turi turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu, tačiau šio turto padalijimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje ir ieškovė laikinai neturi galimybės turtu disponuoti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė šiuo metu galbūt ir negali disponuoti dalimi savo turto, tačiau tai galės daryti padalijus sutuoktinių turtą ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (10 850 Eur) sumokėjimas šiuo metu, tikėtina, būtų per didelė našta, tačiau ieškovės turtinės padėties pagerėjimo perspektyvos ateityje neleidžia ieškovės atleisti nuo dalies už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (10 850 Eur) mokėjimo. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės prašymo.
Dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo
15. Ieškovė, teismui nusprendus netenkinti jos prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, prašė atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį (10 850 Eur) sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas atidėjo ieškovei dalies žyminio mokesčio (5 850 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau įpareigojo ieškovę sumokėti 5 000 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nesutinka su šia teismo nutarties dalimi.
16. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
17. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. e2-603-943/2017). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
18. Šios nutarties 13-14 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog egzistuoja pagrindas atidėti ieškovei dalies už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi dėl ieškovės turtinės padėties pagerėjimo ateityje padalijus sutuoktinių turtą, ieškovė bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas atidėjo ieškovei 5 850 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šią dieną įpareigojimas sumokėti ir 5 000 Eur žyminio mokesčio dalį ieškovei būtų per didelė našta. Įvertinus ieškovės dabartinę turtinę padėtį ir aplinkybę, kad ieškovės turtinė padėtis ateityje pagerės, konstatuotina, kad yra pagrindas atidėti ieškovei 10 850 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, tačiau nepagrįstai atidėjo tik 5 850 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, keistina ir ieškovei atidėtinas visos ieškovės nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (10 850 Eur) sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį – atidėti ieškovei A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalies žyminio mokesčio už ieškinį – 10 850 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) – sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.