Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. išteisinta dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiosios G. G. E. R. pareikštas civilinis ieškinys atmestas BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Minėtu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistos R. R. bei S. V., tačiau dėl jų apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. R. buvo kaltinta ir išteisinta dėl kaltinimo, jog 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.50 val., būdama prie (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su S. V. ir R. R., R. R. sugriebus pro šalį einančiai nukentėjusiajai G. G. už plaukų, sudavus ne mažiau 5 (penkių) smūgių į veidą, po to pargriovus ją ant žemės, ji (E. R.) tuo pat metu sudavė ne mažiau 5 (penkių) smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas: R. R. atėmus rankose buvusią nukentėjusiosios piniginę 10 eurų vertės, kurioje buvo 50 eurų kupiūra, o S. V. pagrobus ant žemės nukritusį G. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung JS“ su 4GB atminties ir SIM kortelėmis 266 eurų vertės, ir pasišalinus iš įvykio vietos, kartu su kaltinamosiomis S. V. ir R. R. nubėgdama į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę; tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą nukentėjusiosios G. G. atžvilgiu, bendrais veiksmais su kaltinamąja R. R. padarydama nukentėjusiajai nubrozdinimą kaktos kairėje, kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokų vidiniame kampe bei apatiniame voke, kraujosruvą tarp norsies ir viršutinės lūpos, pažeidimą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, dvi kraujosruvas dešinio žasto priekiniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, nubrozdinimą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimą kairio kelio priekinėje dalyje, pereinančią į blauzdos sritį, nubrozdinimą dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimais dešinės čiurnos bei pėdos išorinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, užvaldė svetimą G. G. priklausantį turtą, padarydama 326 eurų turtinę žalą. Šias savo veiksmais buvo kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl E. R. padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamoji E. R. 2016 m. rugpjūčio 5 d. padarė plėšimą G. G. atžvilgiu.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuriuo E. R. išteisinta, ir priimti jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. E. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priteisti nukentėjusiajai G. G. solidariai iš kaltinamųjų R. R., S. V. ir E. R. 66 (šešiasdešimt šešis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, jį grindė išteisintosios E. R. parodymais, kuriuose ji neprisipažino padariusi plėšimą G. G. atžvilgiu, neteisingai įvertino surinktų įrodymų visetą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Nukentėjusioji G. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, nurodydama, kad visos trys kaltinamosios jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę, kurioje buvo 50 eurų. Nukentėjusioji parodė, kad E. R. sudavė jai smūgius, paėmė ant žemės nukritusį telefoną. E. R., kaip jos atžvilgiu naudojusią smurtą, nukentėjusioji atpažino asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu. Tai, kad E. R. mušė nukentėjusiąją G. G., patvirtino ir nuteistoji R. R., apklausos metu parodžiusi, kad E. R. stumdėsi, tampėsi su nukentėjusiąja, sudavė jai smūgius, paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojas A. M. parodė, kad išgirdęs pagalbos šauksmą, pasižiūrėjęs per langą, šalia nukentėjusiosios matė visas 3 kaltinamąsias, viena iš jų mušė nukentėjusiąją, kitos stovėjo šalia.Skunde pažymima, jog vien tas faktas, kad E. R. grąžino piniginę ir telefoną nukentėjusiajai, negali būti pagrindas tikėti jos versija, kad ji konflikte nedalyvavo ir nukentėjusiosios nemušė, juolab, kad nuteistoji R. R. parodė, jog daiktus jos nusprendė grąžinti tik dėl to, kad bijojo galimų pasekmių. Išreiškė nuomonę, jog E. R. parodymai yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai ir laikytini jos gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas išnagrinėjęs bylos aplinkybes, neteisingai įvertindamas nukentėjusiosios G. G. parodymus bei nevertindamas nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių kitų duomenų, netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, kas lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo, išteisintosios E. R. atžvilgiu, priėmimą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė R.N.Kamantauskienė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji E. R. ir jos gynėja advokatė R.Budrytė bei nuteistoji S. V. ir jos gynėja advokatė S.Pilkauskaitė prašė skundą atmesti. Nuteistosios R. R. gynėja advokatė S.Kupčiūnienė dėl skundo pozicijos neišsakė.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, kadangi teismas skyrė mažesnę bausmę nei buvo prašoma apeliaciniame skunde.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria E. R. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir prašo minėtą nuosprendžio dalį pakeisti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį – E. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei paskirtąją bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad vien jau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog E. R. neturėjo jokio motyvo ir priežasties daryti nusikaltimą – tuoj po įvykio grąžino piniginę ir telefoną, kuriuos atėmė iš R. R., bei konstatavo, kad neįrodyta, kad kaltinamoji E. R. 2016 m. rugpjūčio 5 d. padarė plėšimą G. G. atžvilgiu.BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad E. R. padarė šią nusikalstamą veiką. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu (BPK 326 straipsnio 4 dalis).Pagal teismų suformuotą praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. R. neprisipažino padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad buvo įvykio vietoje, sutiko S. V. ir R. R.. R. R. prikibo prie nukentėjusiosios, keikėsi, priekaištavo, kad trumpas jos sijonas, sakė „duok du eurus“. Nukentėjusioji pasakė, kad neturi. R. R. pasakė „aš ją dabar nupi... nuo vaizdo“. R. R. bėgo paskui nukentėjusiąją, parvertė ją ant žemės. R. R. su nukentėjusiąją mušėsi. Jos mušėsi, o ji (E. R.) kalbėjosi su kaimyne, nei vieno smūgio nukentėjusiajai nesudavė, pati matė, kad R. R. ištraukė piniginę ir telefoną, tada ji pradėjo R. R. vytis. R. R. ją pačią apdraskė, nes nenorėjo atiduoti telefono, ir sakė telefoną pasiliksianti sau. Nunešė nukentėjusiajai piniginę ir telefoną tuoj po įvykio, atėmusi daiktus iš R. R.. S. V. nieko nepadarė, ji girta buvo, tik keikėsi. R. R. vijosi, kad ji taip nesielgtų, ši taip pat girta buvo, o ji, E. R., visai blaivi. R. R. sako netiesą ją kaltindama, kad ji paėmė telefoną. R. R. ištraukė iš nukentėjusiosios pažasties piniginę, o telefoną gal nuo žemės pakėlė, jos gulėjo ant žemės, tampė už plaukų nukentėjusiąją, keikėsi, abi kaltino viena kitą visokiais dalykais. S. V. seniai pažįsta.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokią E. R. versiją paneigia šie įrodymai:

14.E. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1dalį, kadangi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina visų šios nusikalstamos veikos požymių buvimą E. R. veikoje.

15. BK 180 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešinti pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas turto užvaldymo tikslu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš nukentėjusiosios įvykio metu, panaudojus smurtą, buvo paimta piniginė su pinigais ir mobiliojo ryšio telefonas. Tačiau viena iš trijų kaltinamųjų - išteisintoji E. R. - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką.

15.1.Taigi, priešingai E. R. parodymams, nukentėjusioji G. G. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad prie jos priėjo trys moterys, kurios paprašė pinigų, o to nepadarius, R. R. naudojo smurtą ir sudavė į veidą, tampė už plaukų, E. R. taip pat jos atžvilgiu smurtavo, tik S. V. nesiėmė aktyvių veiksmų. Netikėti nukentėjusiosios parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi jos parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, taip pat juos patvirtina ir ištirti bei įvertinti kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad nukentėjusioji kartu su policijos pareigūnais atėjus į S. V. butą apkaltino K. L. jos sumušimu ir dalyvavimu plėšime, ko neneigia ir pati nukentėjusioji, neduoda pagrindo abejoti jos parodymų objektyvumu nustatant jos atžvilgiu smurtą naudojusius asmenis, juolab, jog nukentėjusioji pagal nuotrauką atpažino E. R. kaip moterį, jai sudavusią smūgius į įvairias kūno vietas, vėliau atnešusią piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji dėl patirto streso netiksliai prisimena įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada Nr. G 2049/16(02), kurioje konstatuoti kūno nubrozdinimai bei kraujosruvos, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 33-34); apylinkės teismo posėdžio metu duoti kaltinamosios R. R. parodymai, kurie neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jog ji griebė nukentėjusiąją už plaukų ir pargriovė ant žemės. E. R. irgi stumdėsi bei naudojo smurtą, tačiau nukentėjusiąją pargriovė ji (1 t., b.l. 175); S. V. parodymai, atitinkantys jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, kad R. R. pradėjo vytis nukentėjusiąją, o E. R. nuėjo iš paskos. Ji iš lėto nuėjo link jų, o kai priėjo arčiau, matė kaip jos visos tampėsi (1 t., b.l. 175); liudytojo A. M. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog įvykio naktį išgirdo triukšmą, pamatė nukentėjusiąją, nes ji iš jo namo, pamatė kai prie jos ateina moteris ir trenkia, užsimojo ir atėmė telefoną, kitos dvi stovėjo visai arti - per metrą, tada jis išėjo ir pamatė verkiančią nukentėjusiąją (2 t., b.l. 13); liudytojos G. G. teisiamojo posėdžio pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurios liudytoja patvirtino teisme, jog ta šviesių plaukų moteris (E. R.) iš pradžių aiškino, kad ji apsistumdė su G, nes G jai griebė už plaukų, o po to pradėjo aiškinti, kad iš viso muštynėse nedalyvavo, tik pamačiusi įvykį atėmė pavogtus daiktus (1 t, b.l. 36, 186-187).

15.2.Taigi, vertinant šių proceso dalyvių duotus ir ištirtus parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. R. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, o jos versija, jog įvykio, kai R. R. užpuolė nukentėjusiąją, metu ši kalbėjosi su kaimyne, ir R. R. puolė vytis tik tuomet, kai ji ištraukė iš nukentėjusiosios telefoną ir piniginę bei neigė nukentėjusiosios atžvilgiu naudojusi smurtinius veiksmus, paneigia ne tik nukentėjusiosios parodymai, tačiau taip pat nuteistųjų R. R. ir S. V. parodymai, liudytojo A. M. parodymai. Pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamosios, kuri neprisipažįsta padarius nusikalstamą veiką, paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Kaltinamoji nei apklausiama ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nėra prisaikdinama bei įspėjama už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos BPK nuostatos jos neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

15.3.Teisėjų kolegija kritiškai vertina liudytojos K. K. parodymus apie tai, jog išgirdusi triukšmą, ji atidarė langą, ir kad tuo metu prie jos priėjo E. R., kuri paaiškino, jog vyksta muštynės, nes pačios liudytojos paaiškinimais, muštynės vyko už kampo, ne jos matomumo zonoje, t.y. atokiau, todėl teismui kyla abejonių, jog ji per uždarytą langą galėjo išgirsti triukšmą. Be to, pati S. V. patvirtino, jog R. R. nubėgus paskui nukentėjusiąją ir ji nuėjo lėtai link jų, kas taip pat paneigia liudytojos K. K. parodymus, jog kalbant su E. R., šalia stovėjo ir S. V. (1 t., b.l. 176). Dėl nurodytų priežasčių liudytojos K. K. parodymai laikytini prieštaraujančiais bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais laiko nepilnametės liudytojos G. R. parodymus paaiškinant, jog išgirdo šaukiant merginą, prašant pagalbos ir matė, jog kažkas mušėsi. Matė nuošaliau stovinčią kaimynę S. V., kuriai liepė nesikišti ir parvedė namo. Matė konfliktą tarp nukentėjusiosios ir R, kad jos mušėsi, tačiau E. R. įvykio vietoje nematė (2 t., b.l. 5-6). Tokius liudytojos parodymus paneigia A. M. parodymai apie tai, kad išgirdęs pagalbos šauksmą, šalia nukentėjusiosios jis matė tris kaltinamąsias. Jokios nepilnametės netoliese nebuvo - ji atsirado vėliau. Be to, kaip jau minėta, pačioje įvykio vietoje šalia nukentėjusiosios tvirtina buvusi ir pati S. V..

15.4. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580-895/2015). Vertinant analizuojamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, abejonių tuo, kad komentuojamo įvykio metu E. R. veiksmai apėmė fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją, siekiant užvaldyti turtą, nekyla. E. R. neigia, būtinąjį nusikaltimo požymį, siekį užvaldyti/pagrobti svetimą turtą, paaiškindama, jog ji pati buvo apdraskyta, kai siekė iš R. R. paimti nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną ir piniginę, tačiau ištirtų ir išanalizuotų faktinių bylos aplinkybių visuma, nepaneigia, kad kaltinamosios tiesioginė tyčia buvo akivaizdi, E. R. suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir taip veikti norėjo. E. R. elgesys –smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti E. R. tiesioginę tyčią ne tik suduoti smūgius G. G., bet ir pagrobti svetimą turtą – telefoną ir piniginę su pinigais.

16.Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis dėl E. R. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl civilinio ieškinio

17.G. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš R. R., E. R. ir S. V. priteisti jai turtinę 66 eurų ir neturtinę 2000 eurų žalą (1 t., b.l. 22). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas prašymą tenkino iš dalies - priteisė nukentėjusiajai G. G. solidariai iš kaltinamųjų R. R. ir S. V. 66 (šešiasdešimt šešis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

18.Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, tačiau prokurorė išreiškė prašymą priteisti nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų R. R., S. V. ir E. R. 66 (šešiasdešimt šešis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus ) eurų neturtinei žalai atlyginti.

19.Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad E. R. padarė nusikalstamą veiką, ji turi prievolę atlyginti nukentėjusiajai žalą BPK 115 straipsnio 1 dalies pagrindu. Žala nukentėjusiajai buvo padaryta bendrais neteisėtais, nusikalstamais trijų kaltinamųjų R. R., E. R. ir S. V. veiksmais, visos kaltinamosios privalo ją visiškai atlyginti, taikant jų atžvilgiu solidarinės atsakomybės formą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės skyrimo

20.Teisėjų kolegija, skirdama E. R. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgia į visas aukščiau išdėstytas veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padaryta veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta, padaryta turtinė žala nėra didelė. Padarant šią nusikalstamą veiką E. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat vertintina E. R. asmenybė. Viešojoje įstaigoje Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre nesilanko ir neregistruota (1 t., b.l. 126), tačiau Kauno apskrities priklausomybės ligų centro duomenimis, E. R. yra įrašyta į priežiūros / dispanserinę grupę nuo 1996 m. birželio 13 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (1 t., b.l. 127). Bylos duomenimis E. R. ne kartą bausta administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b.l. 113-122), praeityje buvo septynis kartus teista, vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai, kas parodo, jog ši veika nėra atsitiktinė, ji niekur nedirba, todėl neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ( 1 t., b.l. 106-110).

21.Taigi, kolegija įvertinusi aukščiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog E. R. pagal BK 180 straipsnio 1 dalyje skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmę paskirtą skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta dviejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuria E. R. išteisinta dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

E. R. pripažinti kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti E. R. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trims) metams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. R. suėmimo ir pasiuntimo vykdyti bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžius.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios G. G. E. R. pareikštas civilinis ieškinys atmestas BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio: priteisti nukentėjusiajai G. G. solidariai iš visų trijų kaltinamųjų - R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.