Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-07-11 · Byla Nr. e2KT-71-407/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-11
Bylos Nr.
e2KT-71-407/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Suinteresuotas asmuo
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2KT-71-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00956-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

susipažinęs su suinteresuoto asmens A. D. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1490-577/2023 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1490-577/2023 nagrinėjimo. Pareiškime dėl nušalinimo suinteresuotas asmuo A. D. išreiškia nesutikimą su Vilniaus apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, teigia, kad Vilniaus apygardos teismas yra korumpuotas, todėl turėtų būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkinamas

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys, leidžiantys objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

5. Suinteresuotas asmuo A. D. kelia abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, nušalinimą, be kita ko, grįsdamas aplinkybėmis dėl anksčiau šio teismo teisėjų priimtų procesinių sprendimų A. D. atžvilgiu. Pažymėtina, kad kitose civilinėse bylose suinteresuoto asmens atžvilgiu priimti Vilniaus apygardos teismo teisėjų procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl nušalinimo, nes tokios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti galimybe nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2S-1490-577/2023. Suinteresuotas asmuo nepagrindė aplinkybės, kad visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai būtų priėmę procesinius sprendimus A. D. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2S-1490-577/2023 keliamais klausimais. Be to, sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).

Atsiliepimas

6. Suinteresuoto asmens pareiškime dėl nušalinimo nurodyta aplinkybė, kad civilinė byla negali būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, nes šis teismas, A. D. teigimu, yra korumpuotas, vertintina kaip nesudaranti pagrindo nušalinti visus šio teismo teisėjus. Suinteresuotas asmuo nenurodė jokių duomenų, sudarančių prielaidas teigti, kad visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai būtų suinteresuoti nagrinėjamos bylos rezultatu, joje sprendžiamais procesiniais klausimais ar vertintų civilinėje byloje sprendžiamus klausimus tendencingai. Todėl suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis kelia abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų galimybės nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis.

7. Taigi suinteresuotas asmuo A. D. nenurodė duomenų, pagrindžiančių abejones dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-1490-577/2023. Vien suinteresuoto asmens reiškiamos abejonės nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėjų. Dėl nurodytų priežasčių, A. D. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1490-577/2023 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens A. D. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1490-577/2023 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus teisėjas,

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis