Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai J. V., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Gintei Gritei,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-07-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijoje atlikus įvykio aplinkybių patikrinimą, 2016-02-11 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., požymių (pagrobto turto vertė neviršijo 3 MGL dydžio sumos), ir nutarta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. (smulkusis svetimo turto pagrobimas).

2016-07-18 Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja Gintė Gritė priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, t. y. nenustačius pažeidimą padariusio asmens. Nutarime nurodoma, kad atlikus visus galimus tyrimo veiksmus, asmuo, pasisavinęs 100 Eur, kuriuos nukentėjusioji J. V. pamiršo pasiimti iš bankomato, nenustatytas. Nors policija gavo vaizdo įrašą, fiksuotą parduotuvės „Maxima“ Alytuje, Naujoji g. 90, vaizdo stebėjimo kameromis, iš kurio matyti, kaip 2016-01-22 apie 11.27 val. nukentėjusioji su sūnumi prieina prie bankomato ir po kelių akimirkų nueina, o netrukus pro bankomatą praeina nenustatytos tapatybės vyriškis, kuris prie parduotuvės durų apsisuka, grįžta prie bankomato, atsistoja veidu į bankomatą ir iškart vėl išeina pro parduotuvės duris, tačiau dėl vaizdo įrašo prastos kokybės nėra galimybės atpažinti šį asmenį, nes jo veidas matomas tik profiliu, nėra įžvelgiamų aiškių atpažinimo bruožų. Asmuo, galimai paėmęs pinigus iš bankomato, savo banko mokėjimo kortele finansinių operacijų neatliko. Bankomatų kamera nefilmuoja, nuotraukos daromos tik atliekant finansines operacijas, todėl „Swedbank“ bankomato kameromis nėra užfiksuotas asmuo, kuris galimai paėmė pinigus. Ta aplinkybė, kad nenustatytas pažeidimo subjektas, daro negalimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl priimtas sprendimas ją nutraukti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. V. skundą palaikė ir prašė teismo panaikinti policijos 2016-07-18 nutarimą. Nurodė, kad 2016-01-22 iš „Swedbank“, AB bankomato, esančio parduotuvėje „Maxima“, adresu Alytus, Naujoji g. 90, norėjo pasiimti 100 Eur. Įdėjo į bankomatą savo mokėjimo kortelę, įvedė PIN kodą, atliko operaciją, kad jai būtų išduota 100 Eur. Tuo metu šalia stovėjęs sūnus nukreipė jos dėmesį ir todėl kai bankomatas grąžino kortelę ji ją paėmė, o paimti pinigus pamiršo, jų pasigedo tik po trijų valandų. Patikrinusi internete banko sąskaitą ir pamačiusi, kad pinigai nuo jos sąskaitos nuimti, iškart nuvyko į banką. Ten jai paaiškino, kad bankomatas galėjo jos pamirštus pinigus įtraukti atgal, bet tai paaiškės tik po 10 dienų, nurodė laukti. Po 10 dienų paaiškėjo, kad pinigai į bankomatą nebuvo sugrąžinti, vadinasi, jie buvo kažkieno pavogti. Pareiškėja 2016-02-02 nuėjo į „Maxima“ parduotuvę ir jos prašymu apsaugos darbuotojai parodė 2016-01-22 vaizdo įrašus, kuriuose buvo fiksuota, kaip ji nueina nuo bankomato, tuo metu nepažįstamas vyras prieina prie bankomato ir pasiima pinigus, jokių operacijų neatlieka. Vaizdo įrašų apsaugos darbuotojai jai nedavė, jie aiškino, kad visą filmuotą medžiagą perduos policijai pagal pareikalavimą. Tą pačią dieną ji nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą dėl pinigų vagystės. Kitą dieną jai paskambino banko „Swedbank“ atstovė ir pasakė, kad jie taip pat turi vaizdo įrašą, ir nors įrašas nėra labai aiškus, tačiau bankas su policija bendradarbiaus. Parašiusi pareiškimą policijai, nukentėjusioji ramiai laukė, kol policija išsireikalaus vaizdo įrašus ir išsiaiškins pinigus pasisavinusį asmenį. Ji visiškai pasitikėjo policija ir jai nekilo mintis, kad reikia domėtis, kaip policija tiria jos pareiškimą. Nors policijos pareigūnams turi būti žinoma, kad vaizdo įrašai ilgai nesaugomi, tačiau juos policija sugebėjo gauti tik 2016-07-12, t. y. po pusės metų, ir tai nėra tas vaizdo įrašas, kurį jai rodė parduotuvės apsaugos darbuotojai. Tačiau net ir šio vaizdo įrašo policijos pareigūnai nepaviešino, nors nukentėjusiosios manymu yra galimybė atpažinti jos pinigus pavogusį vyriškį pagal jo kūno sudėjimą, vilkėtus drabužius. Į banką dėl bankomato vaizdo įrašo policijos pareigūnai iš viso nesikreipė. Nukentėjusioji nurodė, kad 100 Eur suma jai yra reikšminga, nes ji vieniša motina, sunku pragyventi, todėl ji norėtų, kad būtų išnaudotos visos, kad ir menkiausios galimybės išaiškinti pinigus paėmusį asmenį. Policijai paviešinus vaizdo įrašą, žmonės galimai atpažintų vagystę padariusį asmenį, todėl nukentėjusioji prašė grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą policijos komisariatui įvykio išsamiam tyrimui atlikti.

Teismo posėdyje dalyvavusi Alytaus apskrities VPK atstovė Gintė Gritė prašė palikti policijos nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Paaiškino, kad policijai nebuvo žinoma apie nukentėjusiosios nurodomą aiškesnį (informatyvesnį) vaizdo įrašą. Nukentėjusioji policijos pareigūnams nesakė apie tai, kad bankas gali turėti tyrimui reikšmingą informaciją, todėl ji ir nesikreipė į banką. Paviešinti turimą vaizdo įrašą nėra sudėtinga, tačiau to nedarė, nes nebuvo prasmės, kadangi vaizdo įraše nesimato įtariamojo asmens veido ir nėra jokių išskirtinių, individualių šio asmens požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ATPK 302 str. 1 d. 4 p. nustato, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, toks sprendimas paprastai priimamas išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, įrodymai turi būti palyginti tarpusavyje, o situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. V. 2016-01-22 apie 11.27 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Alytuje, Naujoji g. 90, „Swedbank“, AB bankomate norėjo pasiimti grynųjų pinigų – 100 eurų, tačiau atlikusi operacijas, ji pasiėmė tik bankomato grąžintą mokėjimo kortelę, o pinigus – 100 eurų paimti pamiršo. Kai po kurio laiko grįžo prie bankomato, pinigų neberado. 2016-02-02 nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl pinigų pagrobimo. Alytaus apskrities VPK atliko įvykio aplinkybių tyrimą ir 2016-07-18 priėmė nutarimą ATPK 250 str. 1 p. pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes nenustatytas pažeidimą padaręs asmuo. Nutarime nurodoma, kad iš parduotuvės „Maxima“ gautas vaizdo įrašas yra prastos kokybės, todėl nėra galimybės atpažinti asmenį, kuris buvo priėjęs prie bankomato ir galimai paėmė pinigus; šis asmuo matomas tik profiliu, nėra aiškių atpažinimo bruožų. Teismo posėdyje dalyvavusi Alytaus apskrities VPK atstovė patvirtino, kad policijoje peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo priimtas sprendimas jo neviešinti, nes jis yra neinformatyvus. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo įrašą, matyti, kad jame yra užfiksuotas vyriškis, kuris prieina prie bankomato, o po to greit nueina nuo jo. Nors vaizdo įrašas labai trumpas, tačiau kai kuriuos šio vyriškio išvaizdos požymius (ūgį, kūno sudėjimą, drabužius) įmanoma įžvelgti. Policijos pareigūnų padaryta išvada, kad vaizdo įrašas neinformatyvus, yra subjektyvi. Tik paviešinus vaizdo įrašą ir nepavykus gauti reikšmingos informacijos apie įraše užfiksuotą prie bankomato priėjusį vyriškį, galima būtų daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog nėra jokios realios galimybės nustatyti pažeidimą padariusį asmenį. Be to, 2016-07-14 vyresn. tyrėjos Gintės Gritės tarnybiniame pranešime ir 2016-07-18 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną padaryta išvada, kad „Swedbank“, AB, bankomato kameromis nėra užfiksuotas asmuo, galimai paėmęs pinigus, yra neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Policijos pareigūnai nesikreipė į „Swedbank“, AB, ir nesiaiškino, ar bankas turi vaizdo įrašą, reikšmingą tyrimui ir galintį padėti nustatyti prie bankomato priėjusį ir pinigus paėmusį asmenį. Pažymėtina, kad policijai tenka pareiga atlikti išsamų ir objektyvų įvykio aplinkybių tyrimą, nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti tik įrodymais pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju policijos pareigūnai neatliko visų galimų tyrimo veiksmų, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų pakankamumą ir priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Taigi, teismas, nustatęs, kad priimant 2016-07-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo visapusiškai ir objektyviai išaiškintos ir įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai), sprendžia, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 286 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-07-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 0116000056766 ir grąžinti bylą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.