Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. A. 2013-06-10 apie 7.29 val., prie AB „Swedbank“ bankui priklausančio bankomato, esančio Mindaugo g. 11, Vilniuje, pagrobė 1600 Lt, priklausančius J. N., kuriuos pastarasis, atlikęs pinigų gryninimo operaciją, paliko banko pinigų gavimo angoje. Šiais savo veiksmais S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis nurodė, jog įvykio dieną norėjo paimti brolio pensiją su brolio kortele. Šalia Mindaugo gatvėje esančios „Maximos“ bankomato nieko nebuvo, jis įdėjo kortelę į bankomatą ir, nuleidęs akis įvesti PIN kodą, pamatė, kad prie pinigų išėmimo skylės yra išlindę pinigai. Apsidairė, pažiūrėjo, kad aplinkui nieko nėra, šiek tiek pastovėjo, palaukė, o po to paėmė pinigus. Prieš jį prie bankomato niekas nestovėjo. Jis nematė, kad kas nors nueitų nuo bankomato. Paėmęs pinigus dar pasitikrino savo sąskaitą. Paskui nuėjo į „Maximos“ koridorių. Ten suskaičiavo pinigus – 1200 Lt. Išėjęs iš parduotuvės dar 3-5 minutes palaukė, parūkė, bet niekas pinigų neieškojo, todėl išėjo. Pinigus paėmė dėl sunkaus gyvenimo. Su broliu gyvena iš jo pašalpos. Jei būtų geresnė finansinė padėtis, tikrai tų pinigų nebūtų ėmęs. Supranta, kad paimti pinigai ne jo, tačiau visus pinigus išleido – atidavė skolas, už butą sumokėjo. Nukentėjusiajam negražino, nes nebeturi tų pinigų. Paėmė 1200 Lt – 6 kupiūras po 200 Lt.

Nukentėjusysis J. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamojo nepažįsta. Dienos neprisimena, bet gali būti 2013 birželio mėnesį, jie su draugu važiavo į medicininę komisiją, sustojo iš bankomato pasiimti pinigų. Jis įdėjo kortelę, suvedė PIN kodą, pažiūrėjo pinigų likutį ir nusiėmė 1600 Lt. Bankomatas iš pradžių jam kortelę grąžino, o pinigų nedavė. Pasitraukė nuo bankomato apie 2-3 metrus iki automobilio. Grįžo ir vėl patikrino sąskaitą – pinigų nėra. Neprisimena, ar suvedė neteisingą PIN kodą. Paskui dar kartą su draugu nuėjo patikrinti. Prie bankomato stovėjo dar apie pusvalandį, kol prisiskambino į AB „Swedbank“. Po to nuvažiavo į banką. Kaltinamąjį prie bankomato gal ir matė, bet neatpažįsta. Kol laukė, prie bankomato prieidavo žmonės. Vėliau AB „Swedbank“ parašė pareiškimą. Atsakyme buvo pranešta, kad pinigus bankomatas davė, bet jis juos paliko prie bankomato, liepė kreiptis į policiją. Jis negali pasakyti, kiek laiko prie bankomato laukė pinigų. Neįprastai ilgai teko laukti. Jo automobilis su neįgaliojo ženklu stovėjo visai šalia bankomato. Jis nebuvo pasitraukęs nuo automobilio. Nematė, kad kitas žmogus stoviniuotų. Prieš jį ir po jo prie bankomato stovėjo žmonės. Iš pradžių nesureikšmino, kad bankomatas nedavė pinigų. Dar garsiai prie žmonių nusistebėjo, kad nedavė pinigų. Draugas sakė, kad galbūt per didelę sumą nuiminėjo. Jam nėra buvę, kad pinigus iš bankomato vėluotų atiduoti. Prie bankomato niekas nekalbėjo, kad rasti pinigai. Prašo iš kaltinamojo priteisti 1600 Lt.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusįjį pažįsta, jis yra jo kaimynas. Datos tiksliai neprisimena, gali būti 2013-06-10, jis sėdėjo automobilyje kai jo draugas nusiiminėjo pinigus. Kaltinamojo prie bankomato nematė arba neatpažino, bet kažkoks vyras ten stovėjo. Prie bankomato nieko nebuvo, draugas nuėjo nusiimti pinigų. Jis pamatė, kad jis užtruko ilgiau. Paskui grįžo ir pasakė, kad pinigų nedavė, paprašė nueiti kartu pažiūrėti. Tuo metu prie bankomato buvo priėjęs vyras. Jie su draugu nuėjo prie bankomato, jis įdėjo kortelę, o draugas suvedė PIN kodą. Paspaudus sumą, bankomatas pranešė, kad nepakankamas likutis ir grąžino kortelę. Tada jie dar kartą taip pat įdėjo kortelę, pažiūrėjo paskutines operacijas. Jis kvitą paėmęs pamatė, kad pinigai nuimti prieš kelias minutes. Pasakė nukentėjusiajam, kad reikia paskambinti į AB „Swedbank“. Po 8 val., prisiskambinus, pasakė, kad 9.30 val. nukentėjusysis turi atvykti į banką. Nuo to laiko, kai draugas bandė nusiimti pinigus, iki kol jie kartu nuėjo prie bankomato, truko apie 1-2 minutes. Per tą laiką jis matė, kad prie bankomato buvo priėję kitas žmogus, jo atpažinti negalėtų. Po šio žmogaus bankomatu daugiau niekas nesinaudojo. Jų automobilis stovėjo priešais bankomatą, už 2 metrų.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu apklaustas kaip specialistas paaiškino, jog dirba AB „Swedbank“ paslaugų administratoriumi. Jo darbas susijęs su bankomatų daromų nuotraukų pateikimu bankui ir atitinkamoms institucijoms. Gali paaiškinti apie bankomatų veikimo principus. Bankomatas gali šiek tiek vėliau išduoti pinigus, nes gali sutrikti sistema ar įvykti kitas gedimas. Paprastai pinigai išduodami per kelias sekundes nuo banko kortelės atidavimo. Tiek laiko prireikia, kol pinigai paimami iš kasetės, keliauja per rėmelius ir pateikiami klientui. Kamera nefilmuoja, o atliekant finansines operacijas daromos nuotraukos. Pirmoje nuotraukoje, kur parašyta „Card in“, klientas įdeda kortelę į banomatą, „Card taken“ – klientas pasiima kortelę, „Cash out“ – klientui išduodami pinigai ir „Cash taken“ – klientas pasiima pinigus. Gali būti poros sekundžių nesutapimas bankomato darytose nuotraukose ir serveryje rodomame laike. Anksčiau minėti veiksmai pateiktose nuotraukose ir yra užfiksuoti. Po 7 sekundžių nuo kortelės atidavimo klientui, buvo išduoti pinigai. „Cash out“ nuotraukoje matosi, kad „išlindo“ pinigai. Jis negali pasakyti, kodėl nėra „ Card out“ nuotraukos, gali būti, kad bankomatas nenufotografavo. Po 7 sekundžių nuo kortelės išdavimo, prie bankomato matosi priėjęs kitas asmuo. Jei pinigų niekas per 15 sekundžių nepaima, jie grįžta atgal į bankomatą. Čia matosi, kad po 4 sekundžių pinigai buvo paimti. Po 8 sekundžių nuo pinigų paėmimo buvo įdėta kita kortelė, o dar po 20 sekundžių ji buvo išimta. Pinigai nuo šios kortelės nebuvo nuiminėjami, nes nėra tų operacijų nuotraukų. Toliau nuotraukose matosi, kaip įdedama nukentėjusiojo kortelė, prie bankomato stovi du asmenys. Jų banke nustatyta, kad pirma išduodama banko kortelė, po to pinigai. Taip yra todėl, kad žmonės dažniau pamiršta korteles bankomate, o ne pinigus. Jis negali pasakyti iš nuotraukos, kokią sumą paėmė raudonai apsirengęs vyras. Tai parodo bankomato „log‘ų“ (visų bankomato veiksmų registracijos) išrašas. Jei bankomate nebuvo nustatytas perteklius, turėjo būti išduota 1600 Lt suma. „Log‘uose“ turi matytis perteklius, išduotų pinigų kupiūros ir tikra informacija. Negaliu tvirtai teigti, kad bankomate nebuvo pinigų pertekliaus, nes pats informacijos penktadienį negalėjau peržiūrėti, bet jei kolegos suformulavo teismui tokį atsakymą, matyt, informaciją patikrino ir pinigų pertekliaus bankomate nenustatė. Iš „log‘ų“ matosi kupiūrų dydis. Bankomatas turėjo duoti 8 kupiūras po 200 Lt, nes jis visada prioritetą teikia stambiausioms kupiūroms. Jei jis būtų pritrūkęs stambių kupiūrų, galėtų duoti smulkesnėmis. Jis nėra tikras, ar kitas asmuo gali įdėti savo kortelę, jei pinigai dar nepaimti. Galėtų pratestuoti ir pateikti atsakymą. Raštą teismui rašė ne jis, todėl negali būti 100% tikras, ar bankomate nebuvo pertekliaus. Tarkim, jei žmogus kreipiasi į banką ir praneša, kad prieš metus jam bankomatas išdavė ne visą sumą, jie patikrina to bankomato „log‘us“. Jei bankomatas stovėjo visus metus nekeistas, pagal datą galima atsekti visą informaciją. Bankomatas „log‘us“ daro automatiškai. Inkasatorius nurodo, kad bus inkasuojama tam tikra įdedama suma, pvz. 1000 vnt. po 200 Lt. Kasetė, kurioje yra pinigai, yra užplombuota, inkasatoriai pinigų neliečia. Po to bankomatas išduoda čekius, kiek pinigų įdėta naujose kasetėse ir kiek pinigų liko senose kasetėse. Jie dirba su tokiomis programomis, kur bet kurio bankomato „log‘uose“ iškart mato, kiek pinigų yra kasetėse. Jis dar nėra susidūręs su situacija, kad „log‘ai“ rodytų neteisingą informaciją. Ant bankomato nėra užrašyta, kad per 15 sekundžių nepaimti pinigai grįžta į bankomatą. Taip pat nėra užrašyta, kad žmonės neturėtų imti bankomate paliktų pinigų. Negali pasakyti, ar yra ant bankomato nurodytas telefono numeris, kuriuo žmonės galėtų skambinti iškilus tam tikrų neaiškumų. Iš bankomato nuotraukų matyti, jog asmuo su raudonais rūbais, kuris paėmė grynus pinigus, ant kairės rankos turi tatuiruotę.

Kaltinamasis S. A., apžiūrėjęs banko atsiųstas bankomato darytas nuotraukas, nurodė, jog nuotraukoje užfiksuotas žmogus su raudonu rūbu yra ne jis. Jis buvo apsivilkęs ruda striuke. Maišelio neturėjo. Brolis taip pat tokių rūbų neturi. Pinigus paėmė jis, bet nuotraukoje pavaizduotas asmuo – ne jis. Ant kairės rankos jis turi tatuiruotę.

Pažymoje iš bako AB „Swedbank“ nurodytas operacijų, kurias 2013-06-10 J. N. atliko mokėjimo kortele „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate H374, sąrašas (24 b. l.).

Pažymoje iš bako AB „Swedbank“ nurodytas A. A. mokėjimo kortelės panaudojimo sąrašas (33, 34 b. l.).

Foto nuotraukose, kurias pateikė bankas AB „Swedbank“, užfiksuotas asmuo, kuris 2013-06-10 7.29 val. atliko operaciją bankomate H374 mokėjimo kortele, išduota A. A. vardu, iš karto po to, kai banko operaciją atliko J. N. (25-27 b. l.).

AB „Swedbank“ 2014-05-23 rašte Nr. S/6135 nurodyta, jog po J. N. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo bankomate Nr. H374, Mindaugo g. 11, Vilniuje, buvo naudota A. A. priklausanti kortelė Nr. 6763765004491504. Bankomate yra įrengta vidinė WEB fotokamera, kuri fiksuoja asmenį, atliekantį operaciją kortelės įdėjimo ir paėmimo momentu ir pinigų išdavimo bei paėmimo momentus. Nuotraukų titruose yra matomas operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija (kortelės įdėjimas (CARDIN) ir paėmimas (CARDOUT), pinigų išdavimas (CASHOUT), pinigų paėmimas (CASHTKN) ir mokėjimo kortelės numerio keturi paskutiniai skaičiai. Bankomate Nr. H374 nuo 2013-06-08 iki 2013-06-11 grynųjų pinigų perteklius nenustatytas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. A. slapta pagrobė J. N. priklausančius pinigus – 1600 Lt.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis patvirtino, jog jis paėmė iš bankomato ne jam priklausančius pinigus, tačiau tai buvo 1200 Lt, o ne 1600 Lt. Taip pat jis neigia, kad bankomato kamerų užfiksuotas asmuo vilkintis raudonais marškinėliais ir paimantis pinigus yra jis. Tokie kaltinamojo parodymai neatitinka tikrovės ir yra nepatikimi. Tai, jog būtent kaltinamasis yra užfiksuotas prie bankomato apsirengęs raudonais rūbais, leidžia spręsti bankomato kameros padaryta nuotrauka, kur matosi asmens tatuiruotė ant kairės rankos ir įkištos į bankomatą banko kortelės numerio paskutiniai skaitmenys, kurie atitinka kaltinamojo brolio A. A. mokėjimo kortelės paskutinius keturis skaitmenis. Šie duomenys leidžia nevienareikšmiškai daryti išvadą, jog prie bankomato, apsivilkęs raudonais marškinėliais, užfiksuotas būtent S. A.. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog jis paėmė pinigus, bet nemano, jog padarė vagystę, nes nežinojo kam tuos pinigus atiduoti, žmonių aplinkui nebuvo, t. y. jis teigia, jog neturėjo tyčios pasisavinti svetimus pinigus. Svetimas turtas BK 178 straipsnio prasme – daiktai, kurie pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimu turtu nėra laikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. neturintys savininko arba kurių savininkas nėra žinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė. S. A. pripažino supratęs, jog šie pinigai ne jo ir kažkam priklauso, t. y. – svetimi. Iš teismui pateiktų nukentėjusiojo, liudytojo parodymų ir bankomato darytų foto nuotraukų matyti, jog nukentėjusysis palikęs pinigus bankomate, netrukus prie bankomato vėl priėjo. Banko mokėjimo kortelę J. N. pasiėmė 7:29:01, pinigai išlindo 7:29:08, o tuo metu prie bankomato stovėjo jau kitas asmuo – apsirengęs raudonai ir su tatuiruote ant kairės rankos. 7:29:12 šis asmuo pinigus paėmė, 7:29:20 įdėjo į bankomatą savo brolio banko kortelę, 7:29:39 kortelę pasiėmė ir nuėjo nuo bankomato. 7:30:19 nukentėjusysis jau vėl įdėjo savo kortelę į bankomatą. T. y., nuo to momento, kai kaltinamasis ištraukė savo brolio kortelę iš bankomato ir nukentėjusysis į bankomatą įdėjo savo kortelę, praėjo 40 sekundžių. Tai, kokios banko kortelės buvo įdėtos į bankomatą, liudija ant bankomato kameros padarytų nuotraukų esantys paskutiniai keturi įdėtos kortelės skaitmenys. Šios aplinkybės prieštarauja S. A. parodymams, jog jis pamatęs pinigus išėmimo skylėje apsidairė, pažiūrėjo, kad aplinkui nieko nėra, šiek tiek pastovėjo, palaukė, o po to paėmė pinigus, nes pinigus jis paėmė praėjus 4 sekundėms po jų pasirodymo pinigų išdavimo skylėje. Iš specialisto apklausos matyti, jog pinigus bankomatas įtraukia atgal, jei jie nepaimami per 15 sekundžių nuo jų išdavimo. Be to, prieštaringi ir kiti S. A. parodymai, jog jis apie 5 minutes dairėsi ar nieks neieško pinigų, nes po 40 sekundžių nuo jo pasišalinimo nuo bankomato prie bankomato jau vėl stovėjo nukentėjusysis su liudytoju ir ten prabuvo mažiausiai nuo 7:30:19 iki 7:31.29. Neatitinka byloje esančių įrodymų ir tokie S. A. teiginiai, jog jis pirma įkišo savo kortelę ir tik paskui pamatė pinigus bankomato skylėje, nes iš nuotraukų matyti, jog pirmiausia jis paėmė pinigus, o tik paskui įdėjo banko kortelę į bankomatą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus, jog jų mašina stovėjo vos už kelių metrų nuo bankomato, jie niekur nuo bankomato nebuvo pasišalinę net iki 8 val., kuomet prisiskambino bankui, tačiau jokio asmens besidairančio prie bankomato jie nepastebėjo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, S. A. privalėjo matyti prie bankomato esančius nukentėjusiuosius ir liudytoją, jeigu, kaip jis pats nurodo, ketino pinigus gražinti pamiršusiems ir puikiai suprato, kad pinigai turi teisėtą savininką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad veiksmai, kai asmuo užvaldo ne bešeimininkį, bet laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą ir šiais veiksmais nutraukia teisėtą šio turto valdymą, atitinka vagystės požymius. Vagyste yra laikoma įstrigusio ir palikto automobilio ratų demontavimas ar nuvažiavimas dviračiu, paliktu be apsaugos priemonių gatvėje. Vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina (LAT nutartis 2K-41/2009). Akivaizdu, kad S. A. būdamas subrendęs, mokėdamas naudotis AB „Swedbank“ bankomatu, suvokė, jog bankomato pinigų išdavimo skylėje esantys 1600 Lt, tai laikinai be priežiūros palikti pinigai, kurių savininkas pasiges ir ieškos. Iš esmės S. A. nedėjo jokių pastangų, siekdamas sugrąžinti jam nepriklausančius pinigus jų savininkei, nelaukė asmenų sugrįžtančių, nesikreipė į apsaugos darbuotojus ar AB „Swedbank“. Šios aplinkybės rodo, kad S. A. tokiais savo veiksmais siekė užvaldyti svetimą turtą ir jį užvaldė. Taip jis įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią, tokią galimybę atimdamas iš nukentėjusiojo, ką ir padarė, netrukus tuos pinigus išleisdamas tame pačiame prekybos centre „Maxima“. Vertinant S. A. parodymus, jog jis paėmė tik 1200 Lt, teismas neturi pagrindo jais tikėti. AB „Swedbank“ pažymoje yra nurodyta, jog bankomate Nr. H374 nuo 2013-06-08 iki 2013-06-11 grynųjų pinigų perteklius nenustatytas, o tai reiškia, kad bankomatas yra išdavęs grynųjų pinigų būtent tiek, kiek yra jų nurašyta nuo klientų sąskaitų. Kaip matyti iš sąskaitos išrašo, nuo J. N. sąskaitos pagal pinigų išgryninimo operaciją buvo nurašytą 1600 Lt, todėl manyti, kad bankomatas išdavė 1200 Lt nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, S. A. parodymai yra vertintini kaip nepatikimi, nes teismo posėdžio metu jis akivaizdžiai sakė netiesą, kad bankomato kamera nufotografuotas asmuo raudonais marškinėliais su tatuiruote yra ne jis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog S. A., veikdamas tiesiogine tyčia, slapta pagrobė svetimą turtą – 1600 Lt, taip padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Žalos kaltinamasis neatlygino.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, nedirba), nukentėjusiojo neatsargų elgesį (pasiėmęs kortelę, pinigų nelaukė ir pasitraukė nuo bankomato), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog prokurorės prašoma skirti laisvė atėmimo bausmė pirmą kartą teisiamam asmeniui yra per pergriežta, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, žalos nukentėjusiajam kaltinamasis neatlygino. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimesnis galimos skirti bausmės dydžio vidurkiui.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. N. pareiškė 1600 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (b. l. 16). Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, kadangi pagrobta ir negražinta 1600 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nusikaltimu padarytą 1600 Lt žalą J. N..

S. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Patenkinti J. N. civilinį ieškinį ir priteisti iš S. A. 1600 Lt J. N. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.