- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1-1022-800/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32056-22
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- D. G., A. G.
- Nukentėjusysis
- J. T., J. Č.
- Advokatai
- Ligita Buzūnaitė, Monika Šereikienė, Monika Šere
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei A. P., nukentėjusiojo J. T. atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, nukentėjusiojo J. Č. atstovei advokato padėjėjai Ligitai Buzūnaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini),nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis D. G. 2022 rugpjūčio 22 d. apie 17 val. 22 min. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) progimnazijos kieme, kitų asmenų akivaizdoje, veikdamas kartu su A. G. užpuolė nepilnamečius J. T., gim. (duomenys neskelbtini)., bei J. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., jis sudavė J. T. į galvą du smūgius ranka ir tris smūgius keliu, grubiai stumdė J. Č., grūmėsi su juo siekiant atimti telefoną, kuriuo J. Č. skambino pranešti apie užpuolimą, sudavė ranka vieną smūgį J. Č. į sprandą bei vieną smūgį į veidą, o A. G. J. T. ranka sudavus vieną smūgį į pilvą, stumdant J. Č. ir ranka sudavus jam vieną smūgį į krūtinę bei vieną smūgį į veidą, sukėlė nukentėjusiesiems J. T. ir J. Č. fizinį skausmą bei dėl nubrozdinimų krūtinės viduryje ir kaktos dešinėje, pereinant į smilkinį, nežymiai sutrikdė J. Č. sveikatą - taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavęs prie 10 vidurinės mokyklos bandė nukentėjusiuosius nukelti nuo stogelio. Kadangi jie nelipo tai susinervinęs patempė vyresniam už marškinėlių. Kai jie nulipo ant žemės atvažiavo jų tėvai. Kai jie nulipo nuo stogelio sudavė, bet neatsimena kam ir kaip sudavė. Gali būti kad sudavė du kartus į galvą. Kamerose yra viskas užfiksuota. Neatsimena, vieno ar abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo smurtą. Neatsimena, kada nukentėjusiajam J. sudavė smūgius į galvą. Gali būti, kad sudavė iš kojos kelis smūgius. Nematė kokius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko tėvas, nes stebėjo kad nieko neatsitiktų su broliu. Su civiliniu ieškiniu sutinka, jį atlygins. Negali pasakyti kokio stiprumo buvo suduoti smūgiai. Neatsimena ar J. veide pastebėjo mėlynes ar kraują. Nežino, ar nuo suduotų smūgių J. jautė skausmą, gal ir jautė.
Kaltinamasis A. G. 2022 rugpjūčio 22 d. apie 17 val. 22 min. viešoje vietoje - )duomenys neskelbtini) progimnazijos kieme, kitų asmenų akivaizdoje, veikdamas kartu su D. G. užpuolė nepilnamečius J. T., gim. (duomenys neskelbtini)., bei J. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., ir jis, J. T., ranka sudavė vieną smūgį į pilvą, stumdė J. Č., ranka sudavė jam vieną smūgį į krūtinę bei vieną smūgį į veidą, o D. G. sudavus J. T. į galvą du smūgius ranka ir tris smūgius keliu, grubiai stumdant J. Č., grumiantis su juo siekiant atimti telefoną, kuriuo J. Č. skambino pranešti apie užpuolimą, sudavus ranka vieną smūgį J. Č. į sprandą bei vieną smūgį į veidą, sukėlė nukentėjusiesiems J. T. ir J. Č. fizinį skausmą bei dėl nubrozdinimų krūtinės viduryje ir kaktos dešinėje, pereinant į smilkinį, nežymiai sutrikdė J. Č. sveikatą - taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas įvyko 2022 m. rugpjūčio 21 d. Buvo namuose pas mamą, kai grįžo vaikai ir pasiskundė, kad 5-6 vaikų gauja juos sumušė ir paėmė iš jų pinigus. Nuėję į darželį nieko nerado. Sekančią dieną nuėję prie 10 vidurinės mokyklos sutiko tuos vaikinus. Prie 10 vidurinės mokyklos atvyko su sūnumi T., kuris nukentėjo ir sūnumi D.. Įvykio metu buvo ir dabar T. yra 14 metų. Kai atvyko į įvykio vietą, ten buvo du nukentėjusieji ir šalia jų buvo apie 5 pašaliniai asmenys. Dar aikštelėje žaidė vaikai. Aikštelė nuo mokyklos buvo 100 metrų atstumu. Tai buvo paaugliai. Suprato, kad nukentėjusieji ir 5 pašaliniai asmenys yra paaugliai. Jiems buvo iki 16 metų. Nukentėjusieji abudu buvo ant mokyklos laiptinės stogelio. Atėjęs ragino juos nulipti nuo stogelio ir iškviesti mamą. Iš pradžių juos ragino žodžiais, o po to veiksmais ištiesdamas ranką ir rankos mostu rodydamas kad jie nuliptų. Nukentėjusieji nelipo nuo stogo, jie juokėsi ir tyčiojosi. Nematė, ką tuo metu veikė sūnus D..T. stovėjo užnugaryje išsigandęs, nes pamatė savo skriaudikus. Neatsimena, kaip jie nulipo nuo stogelio po vieną ar abu kartu. Sudavė J. vieną smūgį į galvą ir į pilvą kai bandė pabėgti. Iš jų veiksmų suprato, kad bando pabėgti. Gali būti kad J. stumdė ir jam sudavė, bet neatsimena kokiomis aplinkybėmis. Nematė kokius veiksmus nukentusiųjų atžvilgiu atliko D.. Nematė nei ką T. nei ką D. darė, nes žiūrėjo, kad nepabėgtų nukentėjusieji. Stovėjo prie kampo kad nukentėjusieji nepabėgtų. Nematė D. smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nematė, ką ten buvę vaikai darė. Savo veiksmus vertina blogai. Labai gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka, jį atlygins. Iki šiol neapmokėjo, nes laukė dokumentų iš prokuratūros dėl kitos bylos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų paaiškinimų, jų kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2022 m. rugpjūčio 22 d. užfiksuotas A. P. (Č.) pareiškimas policijos įstaigai apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), du nepažįstami asmenys sumušė du jos nepilnamečius vaikus J. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1).
Liudytoja A. P. (Č.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 17:25 val. ji buvo namuose Alytuje, kai jai paskambino jos sugyventinis M. P. ir pasakė, kad jam paskambino sūnus J. Č. ir pasakė, kad kažkas atsitiko su jos vaikais, kažkas juo užpuolė (duomenys neskelbtini). Ji bandė perskambinti sūnui J., bet vietoj jo, jo telefonu atsiliepė nepažįstamas vyriškis, kuris nerišliai, pakeltu tonu, agresyviai pasakė „atvažiuot, ar bus su policija“ kažkas tokio, pažodžiui nepasakys, nes viskas įvyko labai greitai. Ji greitai su M., automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos. Tarp mokyklos stadiono ir mokyklos, netoli vidinio kiemelio, pamatė būrį vaikų. Tarp jų buvo jos abu sūnūs J. T. ir J. Č.. Prie vaikų buvo nepažįstami vyriškiai. Jiems tik priėjus prie jų, vyresnis vyriškis pakeltu tonu, agresyviai nusiteikęs pradėjo jiems sakyti, kad jie sumušė vakar jo sūnų, sulaužė nosį. Jie (ji su M.) paklausė „tai jūs čia patys savo teismą darot“, nes savo vaikus rado apsiverkusius, matėsi ant veidų sumušimo žymės. J. nelabai ką galėjo pasakyti, nes buvo šoko būsenoje. Tada ji paklausė ten buvusių kitų vaikų, ar tie vyrai mušė jos sūnus. Vaikai patvirtino, kad tie vyrai spardė jos abudu vaikus. Ji dar bandė tam vyrui pasakyti, kad „jei buvo vakar kažkoks konfliktas, tai reikėjo kviesti policiją“, bet jis pradėjo kažką šaukti. Matydama, kad vyresnis vyras elgiasi neadekvačiai, paskambino policijai. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai. Kadangi matėsi ant vaikų sumušimo žymės, iš policijos ji su abiem sūnumis nuvyko į Alytaus ligoninės vaikų priėmimą, kur medikai apžiūrėję vaikus nustatė: J. galvos dešinės pusės paviršinį sužalojimą, sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą; J. - kairės blauzdos sumušimą. Būnant ligoninės priėmime ji kalbėjo su vaikais, koks vakar buvo įvykęs konfliktas. Sūnūs jai sakė, kad vakar jie sukonfliktavo su vienu berniuku - susistumdė, bet tikrai jo nemušė. Ji paklausė vaikų, kaip juos sumušė tie vyrai. J. sakė, kad nematė iš kur atėjo tie vyriškiai, todėl nespėjo pabėgti, jie tik priėjo ir pradėjo trankyt. J. sakė, kad jam vyresnis vyriškis pirmiausia ranka sudavė į plaučius, o tada jaunesnis vyriškis keliu kelis kartus spyrė į galvos sritį bei vieną kartą pataikė į kairę koją, kai J. sėdėjo ir bandė rankomis užsidengti veidą. J. sakė, kad pamatęs ateinant tuos vyriškius, užlipo ant stogelio virš durų. Jį nuo stogelio nusitempė vyresnis vyriškis ir pradėjo rankomis jį trankyti, sudavė į krūtinę, aptemo akyse, o tada pajuto smūgį į galvos sritį, bet kuris iš vyriškių jam sudavė, nematė. Ji pati matė ant jų sumušimus, todėl savo vaikais tiki, o be to tai patvirtino ir tuo metu buvę kiti vaikai, kurie viską matė (1 t., b. l. 2).
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. D. 2022 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 17.27 val. dirbant ekipaže su vyriausiuoju patruliu G. C., iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), kur prie gimnazijos suaugęs vyras muša nepilnametį vaiką. Atvykus nurodytu adresu, mokyklos vidiniame kieme pastebėtas būrys asmenų. Du iš asmenų, - vaikai J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), J. T., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai buvo sumušti, t. y. ant veidų matėsi sumušimo žymės, patinę bei paraudę skruostai, vaikai buvo apsiverkę, išsigandę. Įvykio vietoje taip pat buvo du vyriškiai, kuriuos nukentėjusieji nurodė kaip užpuolikus, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir jo sūnus D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vyriškiai elgėsi neramiai, šūkavo, reiškė pretenzijas jiems, kaip policijos pareigūnams, dėl blogai atliekamo darbo, aiškino, kad jie vaikų nemušė. Įvykio vietoje buvo nukentėjusiųjų J. Č. ir J. T. mama A. Č.. Įvykį matė ir patvirtino, kad sulaikytieji mušė nukentėjusiuosius, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. V., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19).
Nukentėjusysis J. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis su draugais sėdėjo už „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos ant laiptelių ir mato, kad ateina 2 vyrai ir vienas vaikas iki jų. Jie priėjo, o jis buvo ant mažo stogelio. Jie priėjo ir vyresnis vyras trenkė jo broliui į krūtinę, o vidutinio amžiaus vyras bandė jį nulupti nuo stogelio ir tas vyriausias vyras trenkė jam į krūtinę. Jis turėjo telefoną ir skambino patėviui, kad atbėgtų padėti. Tada vidutinio amžiaus vyras atėmė iš jo telefoną. Paskui jie atsisėdo. Mažiausio vaiko paklausė, kas jam ką darė. Tada vaikas pasakė, kad jo brolis. 17-metis vyras priėjo prie jo brolio ir pradėjo trankyti brolio galvą, po to trankė iš kelio. Visas brolio veidas buvo raudonas. Paskui atvažiavo tėvai. Tas vyriausias vyras sakė „akis už akį“. Paskui atvažiavo policija ir pasodino vyrus į mašiną. Paskui visi nuvažiavo į policiją. Neatsimena, kada viskas vyko, bet tai buvo šių metų vasarą. Tai buvo vidurys dienos. Jis tuo metu buvo ant stogelio ir matė, kad vyresnis vyras trenkė broliui į krūtinę. Neatsimena, ar jie prieš tai ką nors sakė. Vyras trenkė ranka - kumščiu broliui į krūtinę. Brolis tuo metu atrodė labai išsigandęs. Kai nulipo nuo stogelio, tada vyresnis vyras iš kumščio jam trenkė į krūtinę. Jis jautė baimę, skausmą. Tuo metu dėl adrenalino viskas buvo gerai, bet vėliau, kai prispaudė, skaudėjo krūtinę. Tas 17-metis vyras broliui kelis kartus trenkė iš rankos, o paskui iš kelio trenkė broliui į galvą, nes brolio galva buvo atremta į sieną, jis sėdėjo. Jis kumščiu 1-2 kartus trenkė broliui į galvą. Iš kelio trenkė 3-4 kartus, pataikė į ausį ir veidą. Brolio veidas buvo raudonas. Kai brolis gavo iš kelio, jo ausis labai paraudo ir veidas labai paraudo. Neatsimena ar brolis verkė. Po visko jis verkė iš baimės ir skausmo. Vyresnis vyras kartą trenkė į krūtinę jam ir kartą trenkė į krūtinę broliui. 17-metis vyras J. ranka ir keliu trankė galvą. Jis jį bandė nulupti nuo stogelio. Jam lipant nuo stogelio jam ant kaktos liko žymė, lyg kažkuo aštriu nudraskyta būtų, bet nežino, kaip ten nutiko, nes buvo užsimerkęs. Atrodo, kad jo tėvai pirmi iškvietė policiją. Tuo metu draugai nuėjo šalin. M. bandė filmuoti, bet vyrai liepė nefilmuoti. Viskas vyko dėl muštynių su jauniausiu vaiku ir jo pusbroliu. Muštynėse dalyvavo jis, jo brolis, tas vaikas ir jo pusbrolis. Tas muštynes pradėjo jis, nes jie pradėjo negražiai kalbėti apie jį ir jo tėvus. Įvykio metu pašalinių žmonių nebuvo, tik jo draugai ir tie vyrai. Tie vyrai buvo atėję su vaiku. Tas vaikas nieko nesakė, nieko nedarė. Jis norėjo likti ant stogelio, kad jo nesumuštų, bet tas jaunesnis pasiekė jį už šortų ir bandė jį nutempti, bet jis pasakė, kad pats nulips ir jis pats nulipo. Jis skambino patėviui, tada tas jaunesnis vyras paėmė telefoną ir padėjo ragelį - jam telefoną išlupo iš rankos. Jis jau buvo pusiau nulipęs nuo stogelio, kai matė, kad jam tas vyras kirs, tada jis užsimerkė. Jo galvoje buvo vienas nubrozdinimas. Nejautė, nepamena, kokiu metu galėjo atsirasti tas nubrozdinimas. Jis visą laiką buvo sąmoningas. Nežino ar brolis visą laiką buvo sąmoningas. Kai vyresnis vyras jam trenkė į krūtinę, iš karto nieko nejautė, bet vėliau, kai priliesdavo, labai skaudėjo ir buvo labai raudona. Po šio įvykio ant krūtinės buvo labai raudona ir ant galvos apibrozdinimas. Brolio galva buvo labai raudona ir žino, kad jam trenkė į krūtinę (1 t., b. l. 53-55).
Nukentėjusysis J. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jie su draugais buvo prie mokyklos, sėdėjo. Paskui atėjo tie vyrai ir pradėjo mušti. Senesnis vyras atėjo pirmas ir sakė kažką apie tuos vaikus, kur jie sumušė, trenkė jam, paskui bandė nuo stogo nuimti jo brolį, bet jam nepavyko. Tada atėjo jaunesnis ir bandė brolį nustumti nuo stogelio, o jį pasodino ant laiptų. Kai J. nustūmė nuo stogo ir J. pasodino. Tas senesnis vyras trenkė J.. Kai jis su broliu sėdėjo jie pradėjo klausinėti jų, kodėl jie taip padarė, kas dar buvo. Tada pradėjo juos daužyti. Paskui senesnis vyras liepė paskambinti mamai ir tėčiui, kad jie ateitų. Draugai paskambino policijai. Vėliau atvažiavo policija. Viskas vyko vasarą, neatsimena, kurį mėnesį ar dieną. Jie su draugais sėdėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos. Viską matė E., E. ir L.. Tie vyrai, kurie atėjo, yra tų sumuštų vaikų tėvai. Praėjus vienai ar dviem dienoms, o gal ir tą pačią dieną po tų vaikų mušimo tie vyrai atėjo. Vienam vyrui buvo 40 iki 30 metų, kitam 17 metų. Prieš pradėdami mušti vyrai jiems nieko nesakė. Tie vyrai pradėjo mušti jį ir brolį. Vaikai pasakė tėvams, kaip jis su broliu atrodo, todėl žinojo, kad juos reikia mušti. Senesnis vyras dešinės rankos kumščiu trenkė jam į plaučius (rodo, kur trenkė). Senesnis vyras J. taip pat trenkė į plaučius, daugiau neatsimena, ką jis darė. Jaunesnis vyras keliu jį trenkė prie sienos, pataikė į kairės pusės smilkinį. Neatsimena, kiek kartų trenkė, bet buvo daugiau nei 5 kartai. Jis tuo metu sėdėjo. Neatsimena, ką jaunesnis vyras darė J.. Kai senesnis vyras jam trenkė kumščiu, jam buvo sunku kvėpuoti. Po to kai trenkė jaunesnis vyras, jam skaudėjo galvą, pradėjo suktis. Jis nelabai verkė. Mažai verkė. Nežino, ar J. verkė. Netikrino, ar jam ant kūno buvo likę žymių. Jie buvo nuvykę pas gydytojus, bet neatsimena, ką jie nustatė. Viską, kas vyko, galėjo matyti „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos kamera. E., E., L. viską matė. Neatsimena, ką jie tuo metu darė. Nemano, kad pašaliniai žmonės galėjo viską matyti. Kai buvo atvykę tėvai, jie kalbėjo su tais vyrais, klausė, kodėl juos muša, bet neatsimena, ką vyrai sakė. Pora dienų prieš šį įvykį, jie mušė vaikus, nes tie vaikai kalbėjo blogus dalykus apie jų šeimą. Neatsimena, kokius tiksliai dalykus kalbėjo. Galvą skaudėjo dvi ar tris savaites. Plaučius, kur smūgiavo, skaudėjo apie savaitę. Daugiau niekur neskaudėjo. Jis nelabai tiksliai atsimena, kas ten vyko. Tie 2 vyrai E., E., L. nieko nesakė, nieko jiems nedarė. Žino, kad vienam vyrui 17 metų, nes jis policijai pasakė. Anksčiau tų vyrų nėra matęs (1 t., b. l. 81-82).
Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, buvo apie 19 val., jis su draugais sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos vidiniame kiemelyje. Buvo jis, E., L., J. ir J.. J. užsilipo ant mažo mokyklos stogelio, J. irgi bandė užsilipti. Visi pamatė, kad iš automobilio išlipo 2 suaugę vyrai ir ėjo link jų. Tie vyrai pradėjo rėkti ant J.ir J.. Ką vyrai rėkė, jis nepamena, bet jų rėkimas buvo agresyvus. Vienas iš vyrų bandė užlipti ant stogelio, kur buvo J. ir jį nukelti. Jis tų vyrų nepažįsta. Tie vyrai pradėjo mušti J.ir J.. Tiek jaunesnis, tiek vyresnis J. ir J. sudavė per veidus. Vyresnis vyras iš kojos spyrė J. į „saulės rezginį“. Daugiau nepamena, kur buvo suduoti smūgiai. Ką atsiminė, tą pasakė. Tie vyrai rėkdami aiškino, kad J. su J. sumušė jo sūnų ir kažkokį kitą vaiką. Tie vyrai iškvietė J. ir J. tėvus, o atvykus J. tėvams iškvietė policijos pareigūnus. J. su J. įvykio metu buvo pasodinti kampe. Matė, kad jie buvo išsigandę, tačiau nei J., nei J. neverkė. Jie visi, kurie matė įvykį, buvo šoko būsenoje. Jis pats asmeniškai išsigando. Po įvykio namuose jis dar tą įvykį, kaip buvo sumuštas J. ir J., prisimindavo, jam buvo šokas (1 t., b. l. 119-122).
Liudytoja E. M. paaiškino, kad tikslios dienos ir laiko nepamena, bet buvo po pietų, ji su draugais sėdėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos. Iš draugų buvo E. B., L. V., mergaitė E., jos pavardės nežino, dar buvo J. ir J.. Jie sėdėjo ir bendravo. Pamatė, kad ateina 2 suaugę vyrai ir mažas berniukas, kurį ji iš matymo žinojo, nes prieš dieną ar dvi dienas J. su J. mušėsi su tuo berniuku, todėl ji pažino. Tie vyrai šaukė ant J.ir J., kaltino juos, kad pavogė to berniuko daiktus ir sumušė. Tie vyrai J. pasiūlė kviesti savo tėvus arba spręsti lygiosiomis, kad J. būtų taip pačiai kaip tam berniukui. Prieš tai kaip J. su J. neatsakydavo arba tylėdavo, tie vyrai trenkdavo J. arba J.. Ji tiksliai nematė, į kurias vietas buvo trenkta tiek J., tiek J.. Daugiau mušė jaunesnis vyras, tačiau mušė ir vyresnis vyras. Daugiau suduotų smūgių buvo rankomis. Nei kiek kartų, nei kur suduoti smūgiai, ji neužfiksavo. J. su J., kai tie vyrai mušė, tiesiog sėdėjo, jiems nesipriešino. J. su J. buvo išsigandę, tačiau neverkė. Tie vyrai buvo agresyvūs, kadangi tik atėję iš karto puolė prie J. su J.. Prie jų tie vyrai nelindo, tačiau jai buvo labai baisu, ji išsigando. Po įvykio ji grįžusi namo dar apie įvykį galvojo, apie tai papasakojo mamai. Jai buvo po vyrų veiksmų šokas.
VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojo išrašuose nurodyta: J. Č. atvyko 2022 m. rugpjūčio 22 d., 19.14 val., skundžiasi galvos skausmu dešinėje frontalinėje srityje bei krūtinės skausmu krūtinkaulio projekcijoje; objektyviai - kaktikaulio dešinėje stebimas paviršinis odos sužalojimas krūtinės ląstoje palpuojant skausminga krūtinkaulio vidurinėje srityje; klinikinė diagnozė - galvos frontalinės pusės dešinėje paviršinis sužalojimas, krūtinės ląstos sumušimas (1 t., b. l. 69); J. T. atvyko 2022 m. rugpjūčio 22 d., 18.56 val., skundžiasi kairės blauzdos - asmuo smogė vaikui į galvą, kojas; klinikinė diagnozė - kairės blauzdos sužalojimas, krūtinės ląstos sumušimas (1 t., b. l. 98)
Specialisto išvadoje Nr. G 1765/2022 (02) nurodyta: J. Č. nustatytas nubrozdinimas kaktos dešinėje, pereinantis į smilkinį, nubrozdinimas krūtinės viduryje; sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu; padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (1 t., b. l. 70-71).
Specialisto išvadoje Nr. G 1766/2022 (02) nurodyta: J. T. sužalojimų, susijusių su 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykiu, nėra (1 t., b. l. 96-97).
2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota: įvykio vieta yra Alytaus m., (duomenys neskelbtini) g. 2, mokyklos vidiniame kieme (1 t., b. l. 13-18).
Alytaus „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2022 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 2-230(1.5.) nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikta progimnazijos vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 28).
2022 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta Alytaus „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos pateikta vaizdo medžiaga - 7 min. 31 s. trukmės vaizdo įrašas. Apžiūrint nustatyta, kad jame vaizdo stebėjimo kameros užfiksavę įvykius 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuo 17.19.53 val. mokyklos kieme - prie kieme esančių vaikų prieina du vyrai ir puola mušti du vaikus, iš kurių vienas yra ant stogelio virš durų. Vyresnis vyras, vilkintis tamsiais marškinėliais, pirmas suduoda smūgį į krūtinę vienam iš vaikų, o vėliau suduoda smūgius ir kitam vaikui. Jaunesnis vyras, vilkintis baltais marškinėliais, užlipa ant stogelio ir grumiasi su ten esančiu vaiku, siekdamas atimti telefoną, grubiai jį stumia, suduoda smūgius rankomis jam į veidą bei sprandą, kitam vaikui rankomis ir keliu suduoda smūgius į galvą (1 t., b. l. 32-34).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji D. G. ir A. G. viešoje vietoje – Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos kieme kitų asmenų akivaizdoje šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, rodydami aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje tyčia sudavė nukentėjusiesiems smūgius į galvą, rankas, krūtinę, pilvą, stumdė nukentėjusiuosius. Tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismas konstatuoja, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. G. ir A. G. pripažinti kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikalstamo motyvus ir tikslą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamieji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. G. anksčiau teismo neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba ir šiuo metu nėra duomenų kad mokytųsi. A. G. dirbantis, 14 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, teistumas išnykęs.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovės prašė nepripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padarę nusikalstamą veiką, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jie kaltės nepripažino, todėl mano, kad gailėjimasis nebuvo nuoširdus.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininkų prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus.
Teismas nesutinka su prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovių pozicija, kad kaltinamųjų prisipažinimas po kaltinamojo akto pagarsinimo teisme negali būti vertinamas, kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Nors kaltinamieji kaltę pripažino tik teisme ir jų paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, jie sutiko paaiškinti įvykio aplinkybes. Tai kad abiejų kaltinamųjų parodymai nebuvo detalūs galima pateisinti pakankamai ilgu laiko tarpu po įvykio, o taip pat susijaudinimu atliekant nusikalstamus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patys nukentėjusieji negalėjo tiksliai nurodyti, kiek ir kokių smūgių jiems buvo suduota ir kokie veiksmai jų atžvilgiu buvo atliekami. Nors kaltinamieji savo veiksmų teisėtumą grindė jų artimųjų atžvilgiu iš vakaro pavartotu smurtu, tai negali būti laikoma pateisinama priežastimi smurtauti, tačiau jų neprisipažinimas ar kaltės neigimas sietinas su tuo, kad kaltinamųjų artimuosius sužaloję, šioje byloje esantys nukentėjusieji, nėra baudžiami. Iš į bylą pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas J. Č. ir J. T. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes abu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose yra lengvinanti atsakomybę aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Už veiksmus, numatytus BK 284 straipsnyje, yra baudžiama: viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Prokurorė prašė abiem kaltinamiesiems skirti 120 MGL dydžio baudas.
Parinkdamas bausmę kaltinamajam A. G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nėra galimybės skirti viešųjų darbų, nes tai nebus suderinama su jo darbu. Kaltinamajam neskirtina ir bauda, nes kaltinamojo materialinė padėtis nėra gera, tą faktą patvirtina tai, kad nėra apmokėtos ir administracine tvarka paskirtos baudos. Teismas, įvertinęs visas nustatytas kaltinamąjį A. G. charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 6 dalių nuostatomis, A. G. skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Parinkdamas bausmę kaltinamajam D. G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nurodė, jog ketina mokytis Vokietijoje. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ketina išvykti įgyventi su broliu ir mama, todėl nėra galimybės jam skirti viešųjų darbų Lietuvoje. Atsižvelgiant į D. G. pakankamai jauną amžių, į tai, kad jis nedirbantis ir neturi jokio turto, tačiau iš jo paties paaiškinimų yra galimybė gauti išmokas Vokietijoje, jam skirtina bauda.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji kaltę pripažino, o byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį 42,64 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 106-109). Nurodė, kad įvykio metu buvo sužaloti J. T. ir J. Č. ir dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir sudaro 42,64 Eurus.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys įrodytas, kaltinamieji civilinio ieškinio dydžio neginčija. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš D. G. ir A. G. solidariai priteistina civiliniam ieškovui 42,64 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Dėl valstybės patirtų išlaidų už nukentėjusiesiems teiktą antrinę teisinę pagalbą
Teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. APD-2022-13465 ir 2022 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-13561, kurios patvirtina, kad valstybė patyrė 288,00 Eur išlaidų advokato padėjėjai Ligitai Buzūnaitei teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. Č. ir 232,00 Eur išlaidų advokato padėjėjai Monikai Šereikienei teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. T. (2 t., b. l. 133-136, 138-142). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl šiuo atveju valstybės patirtos proceso išlaidos už advokato padėjėjų Ligitos Buzūnaitės ir Monikos Šereikienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems iš kaltinamųjų negali būti išieškotos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022). Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos išlaidos, susidariusios už advokatų padėjėjų suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems, iš kaltinamųjų nepriteistinos.
Kiti klausimai.
Kaltinamajam D. G. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios taikymo sąlygos pakeistos 2022 m. spalio 4 d. prokurorės nutarimu, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas (2 t., b. l. 34-51) panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1. t., b. l. 157-160) panaikinama pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktiniai įrodymai byloje – kompaktiniai diskai su įvykio vaizdo įrašu paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. G. galutinę bausmę – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad D. G. privalo paskirtą 3 000 Eur baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
D. G. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. G. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor banke, mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. G. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. G. ir A. G. solidariai civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai 42,64 Eur (keturiasdešimt du eurus 64 ct) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su įvykio vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti A. G., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.