Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S. (A. S.) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2022 m. spalio 30 d. turėdama 8 385,97 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo (duomenys neskelbtini) 2 949,05 Eur, kai lėšų likutis sudarė 633,92 Eur; 2023 m. sausio 26 d. turėdama 5 734,76 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo (duomenys neskelbtini) 4 811,71 Eur, kai lėšų likutis sudarė 10,41 Eur; 2023 m. kovo 10 d. turėdama 3 490,76 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo (duomenys neskelbtini) 1 035,09 Eur, kai lėšų likutis sudarė 2 808,06 Eur; 2023 m. birželio 9 d. turėdama 3 768,26 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo (duomenys neskelbtini) 2 172,74 Eur, kai lėšų likutis sudarė 2 157 Eur; 2023 m. birželio 10 d. turėdama 3 768,26 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 400 Eur, kai lėšų likutis sudarė 756,70 Eur; 2023 m. birželio 20 d. turėdama 4 054,74 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur, kai lėšų likutis sudarė 191,48 Eur; 2023 m. liepos 2 d. turėdama 2 851,54 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur, kai lėšų likutis sudarė 776,86 Eur; taip atsiskaitė pagal žemesnės eilės kreditorių (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Taip A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėdama susidariusią mokestinę nepriemoką atsiskaitė pagal žemesnės eilės kreditorių reikalavimus. Kitos išeities užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą neturėjo. Pagal bendrovės prievoles atsiskaitė ir iš asmeninių lėšų. Galvojo, kad valstybė palauks, pirmiausia reikia atsiskaityti su darbuotojais ir už kurą. Dėl savo elgesio gailisi, prašo skirti kuo mažesnę baudą ir leisti ją sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, be kita ko, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pagrindu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (3 punktas); penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 punktas).

Administracinėn atsakomybėn A. S. traukiamas už tai, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Iš Mokesčių mokėtojo registro duomenų ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2024 m. liepos 5 d. buvo A. S.

Iš Integruotos kliento informacijos – balanso duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką sudarė: 2022 m. spalio 27 d. – 9 589,37 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 8 385,97 Eur; 2023 m. sausio 26 d. – 5 734,76 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 3 490,76 Eur; 2023 m. birželio 9 d. – 3 768,26 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 3 768,26 Eur; 2023 m. birželio 20 d. – 4 054,74 Eur; 2023 m. liepos 2 d. – 2 851,54 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašai pagrindžia, kad bendrovė: 2022 m. spalio 27 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 743,22 Eur, o galutinis likutis sudarė 11 651,62 Eur; 2022 m. spalio 30 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) 2 949,05 Eur, o galutinis likutis sudarė 633,92 Eur; 2023 m. sausio 26 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) 4 811,71 Eur, o galutinis likutis sudarė 10,41 Eur; 2023 m. kovo 10 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) 1 035,09 Eur, o galutinis likutis sudarė 2 808,06 Eur; 2023 m. birželio 9 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini)2 172,74 Eur, o galutinis likutis sudarė 2 157 Eur; 2023 m. birželio 10 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 400 Eur, o galutinis likutis sudarė 756,70 Eur; 2023 m. birželio 20 d. sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur, o galutinis likutis sudarė 191,48 Eur; 2023 m. liepos 2 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur, o galutinis likutis sudarė 776,86 Eur.

Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus elektroninio laiško matyti, kad kasos bendrovė neturėjo.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 27 d. turėdama 9 589,37 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 743,22 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 11 651,62 Eur; 2022 m. spalio 30 d. turėdama 8 385,97 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo (duomenys neskelbtini) 2 949,05 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 633,92 Eur; 2023 m. sausio 26 d. turėdama 5 734,76 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo (duomenys neskelbtini) 4 811,71 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 10,41 Eur; 2023 m. kovo 10 d. turėdama 3 490,76 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo (duomenys neskelbtini) 1 035,09 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 2 808,06 Eur; 2023 m. birželio 9 d. turėdama 3 768,26 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo (duomenys neskelbtini) 2 172,74 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 2 157 Eur; 2023 m. birželio 10 d. turėdama 3 768,26 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 400 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 756,70 Eur; 2023 m. birželio 20 d. turėdama 4 054,74 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 191,48 Eur; 2023 m. liepos 2 d. turėdama 2 851,54 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 776,86 Eur. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamomis dienomis, išskyrus 2022 m. spalio 27 d., neturėjo pakankamai piniginių lėšų tam, kad būtų patenkinti tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tiek (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai, todėl patenkindama pastarųjų kreditorių, su kuriais turi būti atsiskaitoma penktąja eile, užuot Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, su kuria turi būti atsiskaitoma trečiąja eile, reikalavimus pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Tuo tarpu 2022 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 743,22 Eur, turėjo 11 651,62 Eur, kurių pakako tam, kad patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą 9 589,37 Eur dydžio reikalavimą, todėl jos teisių nepažeidė. Tai sudaro pagrindą šį kreditorių reikalavimų tenkinimo atvejį pašalinti iš A. S. pareikšto kaltinimo. Paminėtina ir tai, kad dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo, šiuo atveju – nuo 2024 m. sausio 24 d., kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke išrašus (ANK 39 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, 18 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, tam pagal bendrovės prievoles atsiskaitė ir iš asmeninių lėšų, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Teismo vertinimu, tai A. S. kaltės nepaneigia. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, jog teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023, 18 punktas). A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal jos finansinę apskaitą, turimas lėšas sąskaitose ir kt. žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kad jos turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, sąmoningai atsiskaitė su (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriomis turi būti atsiskaitoma žemesne eile, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

A. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su turtiniais interesais, kurio pavojingumo laipsnis yra ne didesnis, negu rūšinis, tiesiogine tyčia, A. S. paaiškinimai ir pateikti mokėjimo nurodymai pagrindžia, kad tai jis darė siekdamas užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumą, tam su bendrovės darbuotojais ir kitais kreditoriais atsiskaitinėjo ir iš asmeninių lėšų, taip pat skolino bendrovei pinigus. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis A. S. neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau pakartotinumo administraciniai nusižengimai nesudaro. A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus užtikrinta A. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

A. S. teismo posėdžio metu prašė išdėstyti baudos mokėjimą, nurodė, kad turi tris nepilnamečius vaikus, dirba vairuotoju, susitarė dėl 1 900 Eur per mėnesį dydžio atlyginimo, tačiau darbo sutartyje nustatytas minimalaus dydžio darbo užmokestis, darbo sutartis terminuota, todėl ieško atsarginio darbo, pateikė dokumentus dėl turimų skolinių įsipareigojimų: 117 742,78 Eur dydžio būsto kredito Pareigūnų kredito unijai, 3 302,73 Eur dydžio mokesčių ir baudų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 129 Eur dydžio privalomojo sveikatos draudimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat paskolų TF Bank ir Bigbank, nurodė, kad moka 1 100 Eur per mėnesį dydžio būsto kredito ir paskolų grąžinimo įmoką. Teismo vertinimu, tai rodo sudėtingą A. S. materialinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas lygiomis dalimis dešimties mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 500 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, A. S. (A. S.) paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dešimties mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos laikotarpiui, nustatant 150 Eur per mėnesį dydžio įmoką.

Išaiškinti A. S. (A. S.), kad jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliui. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1315-1223/2024. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.