Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. J., a.k.(duomenys neskelbtini), gim. .(duomenys neskelbtini), Latvijos pilietė, išsiskyrusi, nedirbanti (60 procentų neįgalumas), faktinė ir deklaruota gyv. vieta.(duomenys neskelbtini) sutinka gauti dokumentus el. paštu.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. nuo 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 18 val. 40 min., nuo įvažiavimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento, laikė turėdama su savimi žinomai netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. .(duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jos nuotrauka ir įrašyti jos anketiniai duomenys, iki kol 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 18 val. 45 min. Kalvarijos r. sav., Salaperaugio k., ribose, kelyje Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo pateikdama jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnui.

Kaltinamoji M. J. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad yra Latvijos Respublikos pilietė, nuo 1998 m. gyvena Vokietijoje, yra neįgali, nedirba, jos mėnesio pajamos yra apie 400 eurų. Gyvendama Vokietijoje maždaug prieš 5-8 metus pagal internete rastą skelbimą, kad įmonė padeda įgyti vairuotojo pažymėjimą, šiai įmonei nusiuntė savo nuotrauką, anketinius duomenis, sumokėjo 1500 Latvijos latų, ir jos nurodytu adresu buvo atsiųstas vairuotojo pažymėjimas. 2023-09-16, apie 18 val., šį netikrą dokumentą ji pateikė Lietuvos pasieniečiams, Lietuvoje anksčiau nėra pateikusi šio dokumento, pateikė pirmą kartą. Į Lietuvą (2023-09-16) atvyko iš Lenkijos, turėjo vykti į Latviją pas gydytojus dėl savo ligos. Tik įvažiavus į Lietuvą jos vairuotą automobilį patikrinimui sustabdė Lietuvos pasieniečiai, kuriems dokumentų tikrinimo metu pateikė Latvijoje įgytą vairuotojo pažymėjimą. Jį patikrinęs pasienio pareigūnas pasakė, kad toliau vykti negalės, kadangi jiems pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra klastotas. Tuomet pareigūnui ji prisipažino, kad jį įgijo už pinigus, nes ji suprato, kad buvo apgauta tos įmonės. Dėl padaryto nusikaltimo ji labai gailisi. Anksčiau nėra teista. Serga onkologine liga, jai taikoma chemoterapija, geria vaistus, ji nuolatos gydosi ligoninėje, gydymas yra brangus, gydymą apmoka medicininis draudimas. Sutinka jog šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo jai paskirtą piniginę baudą išdėstyti dalimis per maksimaliausią galimą terminą, tai yra 2 ar daugiau metų. Savo elektroninio pašto ji neturi, tačiau sutinka proceso dokumentus gauti sūnaus elektroninio pašto adresu: .(duomenys neskelbtini)Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, grindžiama byloje esančiais duomenimis:

Liudytojas M. L. parodė, kad vykdė nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože ir vadovaujantis patvirtintais rizikos profiliais Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperaugio k. ribose, kelyje Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, valstybės sienos ženklo ribose Nr. 140, atvykstant į Lietuvos Respubliką, dokumentų patikrinimui 2023-09-16, 18:45 val., sustabdė ,,BMW 318" markės automobilį Vokietijos Federacinės Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotoja dokumentų kontrolei pateikė Latvijos Respublikoje jos vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. .(duomenys neskelbtini). Po dokumentų patikrinimo paaiškėjo, kad automobilį vairuoja Latvijos Respublikos pilietė M. J.. Atidžiau apžiūrėjęs pateiktą vairuotojo pažymėjimą nustatė, kad dokumentas galimai yra visiška klastotė (imituotas mikrotekstas, nėra holograminių elementų, infraraudonuosiuose spinduliuose matosi elementai, kurie neturi matytis, imituota UV apsauga). Pasiteiravus vairuotojos, iš kur ji gavo vairuotojo pažymėjimą, pastaroji paaiškino, kad už 1500 Latvijos Respublikos latų įsigijo internetu, tačiau kokioje šalyje ir prieš kiek laiko įsigijo, nesakė.

2023-09-18 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos kontaktinio punkto ,,Šiauliai“ tarnybiniame pranešime ,,Dėl informacijos pateikimo" Nr. 166-1163 nurodyta, kad vadovaujantis 2023-09-18 raštu Nr. 3243 „Atsakymas į informacijos paklausimą“, gautu iš Latvijos Respublikos kontaktinio punkto budėtojo, informuoja kad Latvijos Respublikos pilietei M. J. (gim. .(duomenys neskelbtini)) nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas.

2023-09-16 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog Kalvarijos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas M. L. pateikė iš M. J. išimtą galimai netikrą dokumentą - jos vardu išduotą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. .(duomenys neskelbtini).

2023-09-18 apžiūros protokole užfiksuota, jog dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei B. P., turinčiai dokumentų tikrinimo ir tyrimo 2-ojo lygio specialisto kvalifikaciją, apžiūrėtas Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. .(duomenys neskelbtini) ir pateikta vienareikšmiška išvada, kad Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. .(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta M. J., gim. .(duomenys neskelbtini), asmens duomenys, yra netikras.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas sprendžia, jog kaltinamosios veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji M. J. nuo 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 18 val. 40 min., nuo įvažiavimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento, laikė turėdama su savimi žinomai netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. .(duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jos nuotrauka ir įrašyti jos anketiniai duomenys, iki kol 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 18 val. 45 min. Kalvarijos r. sav., Salaperaugio k., ribose, kelyje Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo pateikdama jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnui.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu, prašo baudos mokėjimą išdėstyti2 ir daugiau metų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji veikdama tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajai gali būti skiriamos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Kaltinamoji anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista, bausta administracine tvarka.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

Šioje byloje aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje, nenustatyta. Kaltinamoji ne pati atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, o prisipažino tik tada, kai pateikė pareigūnams netikrą dokumentą ir pareigūnai įtarė, kad dokumentas netikras ( BK 62 str. 1d. ). Pateiktoje bylos medžiagoje jokių duomenų taikyti ir BK 62 str. 2 d.. Tačiau kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė turtinės ar kitokios didelės žalos. Kaltinamoji serga sunkia liga, jai reikalingas pastovus gydymas, kuris gali būti taikomas tik specializuotoje gydymo įstaigoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į kaltinamosios padarytos veikos pobūdį ir nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, daroma išvada, kad BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai, neteistai, neturinčiais pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neįgaliai, netgi ir atidedant jų vykdymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina turtinio pobūdžio sankcija- bauda, artima minimaliai už apysunkį nusikaltimą.

Kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

nusprendžia:

M. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį skirti jai paskirti 102 (vieno šimto dviejų) minimalių gyvenimo lygių, kas atitinka 5100 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 68 ( šešiasdešimt aštuonių) minimalių gyvenimo lygių, kas atitinka 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2023-09-16 iki 2023-09-18 (2 paras),vieną sulaikymo parą prilyginant 2 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 64 (šešiasdešimt keturių) minimalių gyvenimo lygių, kas atitinka 3200 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, paskirtai baudai sumokėti nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriško sumokėjimo terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. .(duomenys neskelbtini), saugomą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinei.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.