- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- Ik-1709-602/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00872-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Palink“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Palink“
- Advokatai
- Šarūnas Nakutis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Palink" skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys - UAB „Palink“ darbuotojų profesinė sąjunga ir UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Palink“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (25)SD-3196 ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimą Nr. R1 0657-0377.
Nurodė, kad ginčijamas reikalavimas buvo pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi neįvertinus atstovavimo sąvokos esmės ir faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad Bendrovėje yra dvi veikiančios profesinės sąjungos. Kolektyvinė sutartis, kurioje būtų nustatyta Bendrovės darbuotojų darbo grafikų derinimo tvarka, nesudaryta. Pažymėjo, kad teisės aktai neapibrėžia ir nenustato tvarkos, kuria remiantis turėtų būti derinami darbo grafikai su darbuotojų atstovais. Nurodė, kad pagal Bendrovėje nustatytą tvarką darbo grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais bei kiekvienu darbuotoju individualiai, pastarajam pasirašant suderintame darbo grafike. Tokia tvarka egzistuoja daugelį metų ir profesinės sąjungos dėl to pretenzijų nereiškė. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendime Nr. I-3538-281/2008 yra pažymėjęs, jog grafikų derinimas turi būti vykdomas šalims geranoriškai bendradarbiaujant, atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką. Pareiškėjo teigimu, Bendrovėje egzistuojanti grafikų derinimo tvarka nepažeidžia DK 147 straipsnio 1 dalies, nes grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais, be to, derinama ir su kiekvienu darbuotoju individualiai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 59) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjui žinant, jog yra profesinės sąjungos, ir nesiimant veiksmų derinti darbo grafikus su jomis, pažeidžiama DK 147 straipsnio 1 dalis. Paaiškino, kad pareiškėjas yra gavęs įmonėje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkės I. J. prašymus derinti darbuotojų darbo grafikus ir pasiūlymą, kokiu būdu tai daryti. Nurodė, kad ginčijamas reikalavimas surašytas atsižvelgiant į buvusių darbuotojų skundus, kurie nurodė, kad kasdien dirbdavo viršvalandinį darbą, nes būdavo verčiami parduotuvės administracijos taip elgtis.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 60-62) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad įgyvendinant imperatyvias DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbdavio administracija darbo grafikus privalo tvirtinti suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, o suderinimo su darbuotojų atstovais tvarka (mechanizmas) gali būti nustatyta sutarus su darbuotojų atstovais, bendrovės kolektyvinėje sutartyje ar kitame bendrovės lokaliniame dokumente. Pabrėžė, kad darbdavys negali piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ir nesilaikyti teisės normų vien todėl, kad taiko kitokią, jokiuose teisės norminiuose aktuose nereglamentuotą darbo grafikų derinimo tvarką.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į skundą (b. l. 83-84) patvirtino, kad darbuotojų darbo grafikai derinami ir tvirtinami kaip nurodyta pareiškėjo skunde. Tokios tvarkos laikomasi ilgą laiką, ji atitinka darbuotojų interesus ir teisės aktų nuostatas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 85-88) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 19 kreipėsi į pareiškėją su prašymu derinti darbuotojų darbo grafikus su darbuotojų atstovais. Praėjus beveik 4 mėnesiams, negavus atsakymo, kreiptasi į Inspekcijos Vilniaus skyrių. 2010 m. vasario 17 d. pareiškėjas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog dėl Bendrovėje nusistovėjusios tvarkos grafikai derinami su anksčiau darbuotojų išrinktais atstovais bei su kiekvienu darbuotoju individualiai. Teigė, kad pateikė savo pasiūlymą dėl darbo grafikų derinimo su profesine sąjunga, bet pareiškėjas atsisakė tai atlikti. Pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 15 d. profesinė sąjunga, gavusi darbuotojų nusiskundimų dėl 2010 m. sausio 1 d. paskelbimo darbo diena, kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti darbo grafikus, o juos gavusi pakartotinai kreipėsi su klausimu dėl darbo grafiko derinimo su profesine sąjunga. Teigė, kad darbuotojai, neturėdami pasirinkimo, vienašališkai privalėjo vykdyti priimtą sprendimą dirbti 2010 m. sausio 1 d. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į pareiškėjo tinklo parduotuvių vadovus dėl nuolatinių darbuotojų teisių pažeidimų grafikų sudarymo srityje, tačiau atsakymo nesulaukė, o situacija nepagerėjo. Pabrėžė, kad darbuotojai savo parašu patvirtina susipažinimo, bet ne sutikimo su darbo grafiku faktą. Darė išvadą, kad darbuotojų galimybės nesutikti su darbo grafikais yra ribotos. Teigė, kad darbo grafikų derinimas su darbuotojų atstovais būtų kaip papildomas darbuotojų teisių ir interesų apsaugos mechanizmas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad Bendrovėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, tačiau veikia dvi profesinės sąjungos. Darė išvadą, kad tinkamu Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalies įvykdymu Bendrovėje gali būti laikoma darbo grafikų derinimas su įmonėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. Nustatė, kad darbuotojų darbo (pamainos) grafikai nebuvo tikrinamu laikotarpiu derinami ir šiuo metu nėra derinami su darbuotojų atstovais pagal DK 19 straipsnį. Darė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą ir privalėjo pagal savo kompetenciją konstatuoti DK 147 straipsnio 1 dalies imperatyvių nuostatų pažeidimą bei atlikti įstatyme nustatytus veiksmus – pareikalauti pašalinti pažeidimą.
Teismas pažymėjo, kad neturi reikšmės pareiškėjo motyvai, jog darbo grafikai buvo suderinti pagal Bendrovėje nusistovėjusią ilgametę tvarką – su darbuotojų išrinktu atstovu bei kiekvienu darbuotoju individualiai. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3538-281/2008 pabrėžta, jog, atsižvelgiant į tai, kad bendrovėje kolektyvinė sutartis su darbuotojais nesudaryta, darbdavys darbo (pamainų) grafikus privalėjo derinti su atitinkama profesine sąjunga. Pažymėjo, jog šioje byloje minėtas precedentas negali būti taikomas, nes yra skirtingos bylos aplinkybės, minėtoje byloje teismas nustatė, kad darbdavys siekė suderinti darbo grafikus su profesine sąjunga, tačiau to padaryti negalėjo ne dėl savo kaltės, o dėl pačios profesinės sąjungos netinkamo veikimo.
Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, procesinių dokumentų turinys, paaiškinimai patvirtina, jog grafikai nebuvo tikrinamu laikotarpiu derinami ir šiuo metu nėra derinami su darbuotojų atstovais. Pareiškėjas nepateikė Valstybinei darbo inspekcijai darbo grafikų, suderintų, pareiškėjo tvirtinimu, pareiškėjo įmonėje susiformavusia tvarka. Nurodė, kad Bendrovėje susiformavusia tvarka derinti planai yra pateikti tik už vėlesnį nei tikrinamas laikotarpį. Konstatavo, kad minėtą tvarką patvirtinantys dokumentai negali būti tinkamais rašytiniais įrodymais, nes jie surašyti po skundžiamo administracinio veiksmo atlikimo, dalis jų surašyta po skundo išnagrinėjimo ikiteismine tvarka, todėl negali patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių.
Pažymėjo, kad pareiškėjo minėta Bendrovėje nusistovėjusi tvarka galėtų būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu įmonėje būtų buvusi sudaryta kolektyvinė darbo sutartis ir joje būtų nustatyta minėta tvarka. Konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos tvarkos taikymas – darbo grafikų derinimas su darbdavio nustatyta tvarka išrinktu atstovu bei kiekvienu darbuotoju individualiai, nesudaro sąlygų užtikrinti darbuotojų interesų, tokie interesai nebuvo užtikrinti.
III.
Pareiškėjas UAB „Palink“ apeliaciniu skundu (b. l. 123-126) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pripažinti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (25)SD-3196 ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir nepagrįstais bei juos panaikinti.
Paaiškina, kad Bendrovėje yra dvi veikiančios profesinės sąjungos, su kuriomis Bendrovė šiuo metu veda kolektyvines derybas dėl Bendrovės kolektyvinės sutarties sudarymo, kurioje, be kitų klausimų, bus aptarta Bendrovės darbuotojų darbo grafikų derinimo tvarka. Nurodo, kad nei DK, nei kiti teisės aktai neapibrėžia ir nenustato tvarkos, kuria vadovaujantis turėtų būti derinami / keičiami suderinti Bendrovės darbuotojų darbo grafikai kartu su darbuotojų atstovais (Bendrovės atveju su dviem profesinėmis sąjungomis). Paaiškina, kad, atsižvelgiant į Bendrovės faktinę situaciją, esant labai dideliam padalinių ir darbuotojų skaičiui, pagal nusistovėjusią tvarką darbuotojų darbo grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais bei kiekvienu darbuotoju individualiai, pastarajam pasirašant suderintame darbo grafike. Atkreipia dėmesį, jog darbo grafikai tėra planinis dokumentas, todėl po tikrinamojo laikotarpio praėjus daugiau kaip trims mėnesiams Bendrovė neturėjo galimybės pateikti Bendrovės padalinio grafiko už tikrinamąjį laikotarpį. Atkreipia dėmesį, kad abi Bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos nusistovėjusią grafikų derinimo tvarką laikė tinkama ir į Bendrovę iki 2010 m. sausio 15 d. dėl darbuotojų grafikų derinimo tvarkos nesikreipė. Pažymi, jog, analizuojant DK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą teleologiniu metodu, darytina išvada, jog normos paskirtis yra apsaugoti darbuotojus nuo darbdavio, kaip stipresniosios darbo sutarties šalies, sąlygų diktato. Mano, jog Bendrovėje egzistuojanti darbo grafikų derinimo tvarka nepažeidžia minėtos normos tikslų, kadangi darbo grafikai yra suderinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais, be to, Bendrovė savo valia, siekdama didesnio darbuotojų interesų užtikrinimo, įdiegė papildomą darbuotojų darbo grafikų derinimo su kiekvienu darbuotoju individualiai instrumentą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį Nr. N403-1313/2006.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 132-135) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo DK 147 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnį ir daro išvadą, kad tuo atveju, jei įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra darbuotojų atstovai, bet nėra kolektyvinės sutarties, arba kolektyvinėje sutartyje nėra nustatyta kitokia darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo tvarka, darbdavys (administracija) privalo darbo (pamainų) grafikus tvirtinti suderinęs su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais. Teigia, kad darbdavys negali piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ir nesilaikyti imperatyvių teisės normų vien todėl, kad taiko kitokią, teisės aktuose nereglamentuotą darbo grafikų derinimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo Nr. R1 0657-0377 (b. l. 13-14), kuriuo UAB „Palink“ direktorei A. K. pateiktas reikalavimas pašalinti nustatytus pažeidimus nurodytais terminais, ir Inspekcijos 2010 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (25)SD-3/96, kuriuo minėtas reikalavimas pripažintas pagrįstu ir vykdytinu bei baigta administracinė procedūra dėl UAB „Palink“ generalinio direktoriaus M. H. 2010 m. sausio 15 d. prašymo tyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimas Nr. R1 0657-0377 surašytas Bendrovės direktorei A. K., nurodant Bendrovės adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Byloje esančių Bendrovės įstatų (b. l. 26-51) 1.2 punktas patvirtina, kad Bendrovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau iš Inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus 2010 m. vasario 18 d. išvados Nr. D-72 (b. l. 11-12) matyti, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius atliko reaguojamąjį inspektavimą, kurio pagrindu buvo surašytas ginčijamas reikalavimas, Bendrovės parduotuvėje „Ikiukas“ Nr. 807, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Šios aplinkybės kelia abejonių, ar pareiškėjo ginčijamas reikalavimas surašytas tinkamam subjektui. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nenustatė, koks yra patikrintos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinis statusas (juridinis asmuo ar struktūrinis juridinio asmens padalinys (filialas)), ar šiai parduotuvei reikalavimo pašalinti pažeidimus metu vadovavo Bendrovės direktorė A. K., ar buvo paskirtas atsakingas parduotuvės, kaip įmonės padalinio (filialo), vadovas. Todėl apygardos administracinio teismo išvada dėl skundžiamo reikalavimo teisėtumo prieita visapusiškai neištyrus svarbių administracinės bylos nagrinėjimui aplinkybių dėl subjekto, kuriam surašytas reikalavimas, tinkamumo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atkreiptinas bylą iš naujo nagrinėsiančio teismo dėmesys į tai, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas yra juridinis asmuo – UAB „Palink“, o fizinis asmuo A. K., kurios atžvilgiu surašytas ginčijamas reikalavimas, t. y. kuriai teismo priimtas sprendimas dėl šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo gali turėti teisinių pasekmių, nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą. Todėl administracinės bylos nagrinėjimo iš naujo metu nustačius subjekto, kurio atžvilgiu surašytas ginčijamas reikalavimas, tinkamumą, spręstinas klausimas dėl tokio fizinio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą, kaip asmens, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo skundžiamus sprendimus teisėtais neištyręs visų reikšmingų aplinkybių, neįvertinęs, ar pareiškėjo skundžiamas reikalavimas surašytas tinkamo subjekto atžvilgiu, neišsprendęs klausimo dėl fizinio asmens, kuriam surašytas ginčijamas reikalavimas ir kurio teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas įtraukimo į bylos nagrinėjimą, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Palink“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.