Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-78-335/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-26Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-16Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
2-78-335/2017
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00968-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Ieškovas
D. T.
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
P. G.
Advokatai
Paulius Čelkis, Gitana Griškėnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-78-335/2017Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00968-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.3.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5. (S) (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 26 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei, Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovei D. T. ir jos atstovei advokato padėjėjai Gitanai Griškėnienei,atsakovo atstovui advokatui Pauliui Čelkiui,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui R. P., trečiasis asmuo P. G., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė D. T. (ankstesnė pavardė J.) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. P. jai priteisti 2 737,37 Eur žalos atlyginimą už iškirstą mišką, 840 Eur iškirsto miško atsodinimo darbams kompensuoti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 460 Eur išlaidų už jos užsakymu atliktus kadastrinius matavimus, 281,93 Eur išlaidų už atliktus matavimus iškirsto miško tūriui nustatyti bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji valdo iš savo močiutės nusipirktą 0,98 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio miškas sudarė 0,83 ha. Sklypas buvo pažymėtas riboženkliais. Į mišką važiuodavo retai, paskutinį kartą buvo prieš 10 metų. 2014 metų rudenį iš kaimyno D. P. sužinojo, kad yra neteisėtai iškirstas jos miškas. Nuvykusi į vietą pamatė, kad plynai išpjauta viena jo dalis – apie 40 arų ploto, išpjauti ir kaimynystėje esantys miškai. Vėliau paaiškėjo, kad jos miško dalį 37, 28 arų plote išpjovė atsakovas R. P., kuris šį faktą pripažino, tačiau žalą atlyginti atsisakė, nesutikdamas su atlygintinos žalos dydžiu. Bet siūlė jai atitinkamai išsipjauti jo miško, o kai ji nesutiko, pasiūlė atlyginti 350 Eur. Kai ir su tuo nesutiko, kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir buvo nustatyta, jog 2013 metų sausio mėnesį R. P., norėdamas išsikirsti medžius savo valdoje, su matininku P. G. nuvyko į vietą Videniškių girininkijos miško kvartale, kur atžymėjo sklypo ribas, uždažė kirstinus medžius ir atsakovas su paruoštu miškotvarkos projektu atliko plyną miško kirtimą. Bet paaiškėjo, kad jis dėl matininko klaidos išpjovė ir kaimyninių sklypų dalis, tame tarpe ir jos, ieškovės. Dėl apsisprendimo bylinėtis, nes su atsakovu nesutarė dėl žalos dydžio, privalėjusi užsakyti sklypo kadastrinius matavimus, kurių duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčyti. Tikslios žalos apskaičiavimo tikslu kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją Kaune (toliau - Asociacija), pagal kurios pateiktą suvestinę kirtavietėje pagal nukirstų medžių kelmus medienos tūris yra 53,285 m³ +(–)15 %, o vertė pagal bazines nenukirsto miško kainas sudaro 1393,26 Eur. Tuo tarpu ieškovė vadovaudamasi šiuo apskaičiavimu ir medienos rinkos kainomis, vertino, kad neteisėtu kirtimu jai padaryta didesnė – 2737,37 Eur žala ir dar miško atsodinimo būsimas išlaidas preliminariai vertino esant 840 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti (b. l. 59-62). Jame ir teismo posėdyje aiškino, kad ieškovės sklypo dalis 2013 m. buvo iškirsta dėl matininko P. G. kaltės, jam nerūpestingai atlikus pareigas žiemos metu, esant sniego dangai, netinkamai pažymėjus R. P. sklypo ribas ir atitinkamai kirstinus medžius. Vadovaujantis jo parengta santrauka dėl miško plyno kirtimo, 2013-03-15 atsakovui buvo išduotas leidimas kirsti mišką, kuriame nurodyti konkretūs leidžiamų iškirsti medžių kiekiai ir rūšys, iš viso apie 79,73 ktm. Todėl pasitelkus trečiuosius asmenis ir buvo atliktas pamatuotų medžių kirtimas – iš viso nupjauta apie 80 m³ medienos. Taigi taip neva atsitiko ne dėl atsakovo kaltės, kuri būtina civilinei atsakomybei atsirasti. Be to, ginčijo ieškinyje pateiktą žalos dydžio apskaičiavimą. Esą nėra pagrindo žalą skaičiuoti medienos rinkos verte, nes tam, kad nukirstus medžius būtų galima laikyti mediena, būtini finansiniai ištekliai medžių apdirbimui – medienos ruošai, transportavimui, pardavimui, o tokių išlaidų ieškovė nepatyrė, be to, ji neatsižvelgė į rinkos kainų pokyčius, neaišku ir kuo remdamasi visus jos sklype rastus kelmus ji priskyrė kaip iškirstiems medžiams, nenumatytiems leidime, būtent atsakovo vykdyto kirtimo metu, nes jie galėjo būti iškirsti ir anksčiau arba vėliau, pavyzdžiui, ankstesnių miško savininkų arba jau po atsakovo vykdyto kirtimo. Samprotavo, kad maksimalus iškirstų medžių skaičius ieškovės sklype galėjo siekti ne 106 (kaip traktuoja ieškovė), bet 76 medžius, kurių tūris sudarytų 38,0625 m³, o vertė remiantis Asociacijos pateiktu iškirstų medžių piniginiu įvertinimu pagal bazines nenukirsto miško kainas gali sudaryti 969,36 Eur. Todėl abejojo ieškovės sąžiningumu manydamas, kad ji neįrodė žalos dydžio pagrįstumo ir galimai, pasinaudojusi susidariusia situacija, siekia nepagrįstai praturtėti ir tuomet atsidurtų geresnėje padėtyje nei buvo. Taip pat prieštaravo dėl 5 % palūkanų ir išlaidų, susijusių su kadastriniais matavimais priteisimo.

Trečiasis asmuo P. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje 2013 m. buvo iškirsti medžiai ir jų kirtimą organizavo gretimo sklypo savininkas – atsakovas R. P., kuris ieškovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu to ir neneigė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui organizavus medžių kirtimą su jam išduotu leidimu, jie buvo iškirsti ieškovei priklausančioje valdoje. Aplinkybė, jog medžiai iškirsti dėl matininko P. G. klaidingai atliktų matavimų ir to pagrindu parengto miškotvarkos projekto, kas konstatuota Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. U. 2015-06-17 nutarimu apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą (b. l. 8-9), neatleidžia R. P. nuo civilinės atsakomybės už ieškovei padarytos žalos atlyginimą. Kaip matyti iš šio nutarimo, P. G. yra paaiškinęs, kad tuo metu buvo daug sniego, matomų riboženklių, taip pat sklypo geodezinių (kadastrinių) matavimų nebuvo. R. P. jam pateikė miško planą ir pagal jo nurodytas ribas jis sumatavo kirstinus medžius, jų skaičių ir tūrį pagal rūšis bei duomenis pateikė R. P.. Kai vėliau pradėjo domėtis šiuo reikalu, suprato, kad įvyko klaida ir buvo iškirsta kitų žmonių dalis miško.

Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu kaip sklypo savininkas, organizavęs kirtimą atsakovas nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, nes nebuvo pasirūpinęs savo sklypo kadastriniais matavimais, nustatančiais aiškias sklypo ribas, pats ikiteisminiame tyrime pripažino savo sklypo tikslių ribų nežinojęs ir pasikliovęs R. G., turėjusio kažkokį matavimo prietaisą, matavimais. Taigi jis vien formaliai pasinaudojo išduotu leidimu, asmeniškai neįsitikino, kad medžiai būtų kertami jo valdoje, neužtikrino riboženklių priežiūros ir dėl tokio nerūpestingumo jie buvo kertami ne tik D. T., bet ir A. Š. valdose. Todėl tarp atsakovo veiksmų, jo neatsargumu pasireiškusios kaltės ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys ir jis kaip tinkamas subjektas žalos atlyginimui privalo ją atlyginti ieškovei (CK 6.247 straipsnis). O tarp jo ir P. G., kaip trečiojo asmens, neišreiškusio jokios pozicijos procese, susiklostę civiliniai santykiai, susiję su žalos padarymu, nėra šios bylos dalykas ir teismas plačiau dėl to nepasisako. Visgi pastebėtina, kad atsakovo atsiliepime teisingai pažymėta, jog tokiu atveju jis turėtų neabejotiną regreso teisę į dėl žalos padarymo kaltą asmenį P. G.. Kaip minėta, R. P. yra pripažinęs žalos padarymo faktą ir yra teikęs pasiūlymus ieškovei, bet kadangi abu jie tarpusavyje nesusitarė dėl atlygintinos žalos dydžio, ieškovė ėmėsi būtinų veiksmų žalai nustatyti. Visų pirma, 2016 m. dėl tikslių sklypo ribų nustatymo pasirūpino kadastrinių matavimų atlikimu (b. l. 19-20, 51-52). Dėl sklypo ribų paženklinimo vietoje buvo kviestas ir R. P., bet nedalyvavo (b. l. 36). O tuomet Asociacijos specialistai, kaip savo srities profesionalai ieškovės prašymu (užsakymu) įvertino jos sklype iškirstų medžių tūrį pagal kelmus – atliko ištisinį kelmų matavimą ir nustatė, kad neteisėtai iškirsta 53.285 m³ su leistina paklaida, o iškirstų medžių vertė - 1393,26 Eur (b. l. 45-48).

Asociacijos matavimai atlikti vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 10 d. bei 2010 m. rugsėjo 10 d. pakeitimu, įsakymo Nr. D1-747). Iškirstų medžių tūris pinigine išraiška įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ (bazinės nenukirsto miško kainos) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-45 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ (bazinių nenukirsto miško kainų indeksavimo koeficientai). Tuo tarpu ieškovė žalos dydį grindžia 2016 – 2017 metų medienos rinkos kainomis, tarp jų VĮ Kazlų Rūdos mokomosiomis miškų urėdijos apvaliosios medienos 2016 m. kainomis ir patirtą žalą vertina 2 737,37 Eur (b. l. 50, 72-75), nors jos miškas buvo iškirstas 2013 m. Todėl sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, kad ieškovė neatsižvelgė į rinkos kainų pokyčius, į tai, jog medienos rinkos kainą įtakoja ir kiti veiksniai, tokie kaip medienos ruošos, transportavimo išlaidos, kurių ieškovė nėra patyrusi. Nors ieškovė remiasi Asociacijos paaiškinamojo rašto sakiniu, kad pagal kelmus atkurti sortimentų kokybės klasių neįmanoma ir todėl ji teikia savo skaičiavimus, tačiau Asociacijos specialistas, kaip savo srities profesionalas, iškirstų medžių vertę apskaičiavo pagal formules, vadovavosi skaičiavimo metodika, matavimai buvo atliekami valdoje. Taigi, nepagrįsti ir netikslūs pačios ieškovės žalos skaičiavimai, atlikti remiantis ne teisės aktais, bet dabartinėmis medienos rinkos kainomis. Nesutiktina ir su atsakovo 969,36 Eur paskaičiavimu už neva tai iškirstus galimai 79 vnt. medžių, nes jo teigimu ieškovė nepagrįstai visus jos sklype rastus kelmus priskyrė kaip iškirstiems atsakovo vykdyto kirtimo metu, nors medžiai galėjo būti iškirsti ir vėliau arba ankščiau, taigi, samprotavo darydamas prielaidą. Konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neįrodė savo paskaičiuotos žalos dydžio pagrįstumo, todėl teismas vadovaujasi ieškovės inicijuotais Asociacijos atliktais matavimais ir skaičiavimais, kurie turi faktinį ir teisinį pagrindą, t. y. pagrįsti faktiškai iškirstų medžių kiekiais ir teisės aktais patvirtintomis taisyklėmis. Darytina išvada, kad ieškovei atlygintinas 1 393,26 Eur žalos dydis už iškirstą mišką bei 281,93 Eur už Asociacijos atliktus matavimus.

Pagal LR Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų interesams, privalo ją atlyginti arba jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Ieškovė reikalavo priteisti jai 840 Eur už iškirsto miško atsodinimo darbus, teigė, kad tokią sumą paskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos miško asociacijos pateiktomis preliminariomis miško atsodinimo kainomis. Tačiau byloje nepateiktas tokių išlaidų apskaičiavimas, nėra nurodytų preliminarių miško atsodinimo kainų, taip pat nėra duomenų, kad miškas būtų atsodintas, be to, priteisiant tokią sumą žalos atlyginimas viršytų tikruosius ieškovės patirtus nuostolius, todėl šis reikalavimas netenkinamas.

Ieškovės prašymas priteisti išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą tenkintinas iš dalies ir priteisina pusė jos sumokėtos sumos - 230 Eur. Teismas priteisia šią sumą atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ikiteisminio tyrimu metu nesutiko su žalos dydžiu ir prokurorės nutarime buvo nurodyta, jog dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytos tikslios sklypo ribos, todėl ieškovė privalėjo tikslinti žemės sklypo ribas, o patikslinus galima buvo apskaičiuoti žalą. Taip pat manytina, kad parengtos kadastrinės bylos duomenimis ieškovė galės naudotis ir ateityje, todėl minėta jai priteistina suma yra proporcinga ir protinga. Tad atmestinas atsakovo argumentas, kad kadastrinių matavimų išlaidos niekaip nėra susijusios su žalos padarymu.

Ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir palūkanas numatytas CK 6.37 straipsnyje netenkintinas. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad palūkanų taikymo institutas yra taikytinas tik piniginiams teisiniams santykiams, t. y. atsirandantiems iš sutartinių santykių ir jų taikymas deliktiniams teisiniams santykiams netaikomas. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis 2K-181/2010).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Ieškinys yra tenkinamas 44,11 proc. (1 905,19 Eur), už jį ieškovė sumokėjo viso 107 Eur žyminio mokesčio (b. l. 6.). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 47,20 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat turėjo viso 700 Eur jos atstovavimo išlaidų (b. l. 70-71), kurių proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo jai priteistina 308,77 Eur. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 355,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad padaręs žalą, dėl jos atlyginimo su ieškove nesusitarė per daugiau nei trejus metus ir ji turėjo pasirūpinti teisine pagalba, kurią teikė advokato padėjėja, užsakyti medžių matavimus, kitokias paslaugas ir tokiu savo elgesiu atsakovas padidino bylinėjimosi išlaidas ir pats patyrė 1694 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos remiantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. T. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 393,26 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus, 26 ct) žalai atlyginti, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus, 281,93 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 93 ct) išlaidų už atliktus matavimus iškirsto miško tūriui nustatyti ir 355,97 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė