Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-628-280/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-26Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-16Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
2A-628-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00968-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
D. T.
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
P. G.
Civilinė byla Nr. 2A-628-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00968-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.5.2.1;2.6.10.2; 3.3.1.14; 3.2.3.8.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės ( pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės ir Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ir atsakovo R. P. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-335/2017 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui R. P., trečiasis asmuo P. G., dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. P. priteisti 2 737,37 Eur žalos, paskaičiuotos pagal nukirsto miško medienos rinkos kainą, atlyginimą už iškirstą jos miško dalį, 37,28 aro, 840 Eur iškirsto miško atsodinimo darbams kompensuoti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 460 Eur išlaidų už jos užsakymu atliktus kadastrinius matavimus, 281,93 Eur išlaidų už atliktus matavimus iškirsto miško tūriui nustatyti bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos miško dalį 37,28 arų plote iškirto ir pasisavino 53,285 kubus medienos atsakovas R. P., kuris šį faktą ikiteisminio tyrimo metu pripažino, tačiau žalą atlyginti atsisakė, nesutikdamas su atlygintinos žalos dydžiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš R. P. D. T. naudai 1 393,26 Eur žalai atlyginti, 230 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus, 281,93 Eur išlaidų už atliktus matavimus iškirsto miško tūriui nustatyti ir 355,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje 2013 m. buvo iškirsti medžiai ir jų kirtimą organizavo gretimo sklypo savininkas atsakovas R. P., kuris ieškovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu to ir neneigė. Aplinkybė, jog medžiai iškirsti dėl matininko P. G. klaidingai atliktų matavimų ir to pagrindu parengto miškotvarkos projekto, kas konstatuota Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. U. 2015-06-17 nutarimu apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, neatleidžia R. P. nuo civilinės atsakomybės už ieškovei padarytos žalos atlyginimą. Teismas vertino, kad organizuodamas kirtimą, atsakovas nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, nes nebuvo pasirūpinęs savo sklypo kadastriniais matavimais, nustatančiais aiškias sklypo ribas. Jis pats ikiteisminiame tyrime pripažino, kad savo sklypo tikslių ribų nežinojęs ir pasikliovė R. G., turėjusio kažkokį matavimo prietaisą, matavimais. Tarp atsakovo veiksmų, jo neatsargumu pasireiškusios kaltės ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys ir jis, kaip tinkamas subjektas žalos atlyginimui, privalo ją atlyginti ieškovei.Ieškovė žalai pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės žalos skaičiavimai atlikti remiantis ne teisės aktais, bet dabartinėmis medienos rinkos kainomis. Atmetė kaip nepagrįstą atsakovo nurodytą 969,36 Eur paskaičiavimą už iškirstus galimai 79 vnt. medžių, nes atsakovas, nurodydamas žalos dydį, tvirtino, kad medžiai galėjo būti iškirsti ir vėliau arba ankščiau, darė tokią prielaidą. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neįrodė savo paskaičiuotų žalos dydžių pagrįstumo, todėl teismas vadovavosi ieškovės inicijuotais Nepriklausomų medienos matuotojų Asociacijos atliktais matavimais ir skaičiavimais, kurie turi faktinį ir teisinį pagrindą, t. y. pagrįsti faktiškai iškirstų medžių kiekiais ir teisės aktais patvirtintomis „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ ir „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ taisyklėmis. Teismas tuo pagrindu pripažino, kad ieškovei atlygintinas 1 393,26 Eur žalos dydis už iškirstą mišką bei 281,93 Eur už Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų Asociacijos atliktus matavimus ir skaičiavimus.Pagal LR Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų interesams, privalo ją atlyginti arba jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 840 Eur už iškirsto miško atsodinimo darbus, nepagrįstas, nes nėra nurodytų preliminarių miško atsodinimo kainų, taip pat nėra duomenų, kad miškas būtų atsodintas, be to, priteisiant tokią sumą žalos atlyginimas viršytų tikruosius ieškovės patirtus nuostolius, todėl šio reikalavimo teismas netenkino.Ieškovės prašymą priteisti išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą teismas tenkino iš dalies ir priteisė pusę sumokėtos sumos - 230 Eur. Teismas priteisė šią sumą atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ikiteisminio tyrimu metu nesutiko su žalos dydžiu ir prokurorės nutarime buvo nurodyta, jog dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytos tikslios sklypo ribos, todėl ieškovė , reikalaudama žalos atlyginimo, privalėjo tikslinti žemės sklypo ribas, nes tik patikslinus ribas, buvo galima apskaičiuoti žalą. Kadangi parengtos kadastrinės bylos duomenimis ieškovė galės naudotis ir ateityje, todėl minėta jai priteista suma yra proporcinga ir protinga. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidas ieškovei teismas priteisė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, padaręs išvadą, kad jis bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo netinkamo elgesio, nes, padaręs žalą, atsakovas jos neatlygino daugiau kaip trejus metus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

A. R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis buvo neatidus ir nerūpestingas. Jis mano, kad prieš miško kirtimą atliko visus pagal įstatymą reikalaujamus veiksmus, pasitelkė profesionalų matininką P. G. kirstiniems žemės sklype medžiams sužymėti, gavo leidimus, todėl neatliko jokių neteisėtų ar apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standarto neatitinkančių veiksmų. Matininkas žiemos metu nerūpestingai atliko matavimus, dėl ko buvo iškirsti ieškovės medžiai. Apeliantas dalyvavo P. G. matuojant ir žymint kirstinus medžius, trečiasis asmuo neišreiškė jokių abejonių dėl sklypo ribų, todėl atsakovas tikėjosi, kad savo pareigą jis atlieka tinkamai.Atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, visi sklypo ribas žymintys riboženkliai buvo, todėl teismas, prieštaraudamas bylos įrodymams, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neužtikrino riboženklių priežiūros. Nepagrįstai teismas nurodė, kad atsakovas nebuvo pasirūpinęs savo sklypo kadastriniais matavimais, nes reikalavimo atlikti medžių kirtimą tik esant sklypo kadastriniams matavimams teisės aktai nenumato.Byloje nebuvo nustatyta atsakovo kaltė, kadangi apelianto veiksmai nebuvo žalos, prašomos atlyginti ieškinyje, atsiradimo priežastimi. Todėl, atsakovo nuomone, ieškinys pareikštas netinkamam subjektui.Ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio. Atsakovo teigimu, ji nepagrįstai visus jos sklype rastus kelmus priskyrė kaip iškirstiems būtent apelianto vykdytino kirtimo metu, nes medžiai galėjo būti iškirsti ankščiau ar vėliau. Medžių negalėjo būti iškirsta daugiau, nei nurodyta leidime, byloje nėra įrodymų apie neteisėtą miško kirtimą. Atsakovas byloje neįrodinėjo žalos dydžio, jis pateikė įrodymus, kad ieškovės paskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Ieškovės pateiktuose paskaičiavime įtraukti ir tokie medžiai, kuriems leidimas kirsti apskritai nebuvo išduotas (juodalksnis, uosis, blindė). Fakto, kad buvo iškirsti medžiai ne pagal išduotą leidimą, nėra.Ieškovės prašomas atlyginti žalos dydis pagal rastus sklype kelmus yra nepagrįstas dėl to, kad ieškovė prašė priteisti už 34 eglių iškirtimą, nors iš viso tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą buvo iškirsta tik 17 eglių. Teismas priteisė ieškovei žalą už medžius, kurių atsakovas apskritai nekirto.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei žalą už medžius, kurių atsakovas nekirto, sudarė sąlygas ieškovei praturtėti atsakovo sąskaita.Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei pusė sumos už kadastrinių matavimų atlikimą, nes žemės sklypo ribos buvo pažymėtos, dėl sklypų ribų ginčo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo.Atlikti kadastrinius matavimus privalu tik įstatyme numatytais atvejais, ko šiuo atveju nebuvo, todėl šios išlaidos laikytinos perteklinėmis ir negali būti priteisiamos. Apeliantas nesutinka ir su priteistomis išlaidomis, už atliktus matavimus miško tūriui nustatyti, kadangi šie padariniai kilo ne dėl atsakovo, o dėl aplaidos matininko elgesio. Nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovės elgesys sąlygojo tarp šalių nepasiektą konsensusą, ji nesutiko su taikaus bylos nagrinėjimo baigimu, reikalavo 4000 Eur iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidos ne tik ieškovei, bet ir atsakovui turėjo būti paskirstytos pagal atmestų reikalavimų dalį. Apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose numatytų maksimalių advokato pagalbos dydžių.Ieškovė D. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pilna apimtimi tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nesutinka su apelianto nurodytais motyvais, kad nėra jo kaltės ir kad ieškinys buvo pareikštas ne tam subjektui. Ieškovės nuomone, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo gautos naudos už parduotą medieną, lemiantis realų ieškovės pajamų praradimą. Nustačius neteisėtus veiksmus atsakovo kaltė preziumuojama, todėl atsakovo kaltės ieškovė neturi įrodinėti. Atsakovas jo nurodomomis aplinkybėmis gali regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš jo manymu kaltų asmenų, kurie netinkamai atliko savo funkcijas pagal susitarimą su atsakovuIeškovė žalą paskaičiavo tinkamai, pateikė teismui patirtos žalos paskaičiavimą, vadovaudamasi vidutinėmis rinkos kainomis, bei pateikė įrodymus apie iškirstų medžių kiekį. Žalos dydis buvo paskaičiuotas Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos, kuri nustatė iškirstą medžių tūrį.Neatlikus kadastrinių matavimų nebūtų galimybės paskaičiuoti patirtos žalos dydžio, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pusę už kadastrinių matavimų atlikimą turėtų išlaidų priteisė iš atsakovo.Ieškovė nesutinka, kad jos elgesys sąlygojo tarp šalių nepasiektą konsensusą. Priešingai, ieškovė ieškojo taikaus sprendimo būdo, tačiau atsakovas jai pasiūlė 400 Eur patirtai žalai kompensuoti. Ieškovė, priešingai nei teigia atsakovas, ieškiniu reikalavo ne 4000 Eur, o atlikusi skaičiavimus prašė tik 2737,37 Eur žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo žinomas iškirstų medžių tūris, todėl ieškovė preliminariai žalą įvertino 4000 Eur. Atsakovas yra nesąžiningas, nes visais būdais vengia žalos atlyginimo. Už teisinę pagalbą atsakovas sumokėjo 2826 Eur, šios sumos būtų pakakę žalai atlyginti. Ieškovė D. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kurioje teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. P. 1393,26 Eur žalos atlyginimą ir priimti naują sprendimą, toje dalyje ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; patenkinus apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias Molėtų rajono apylinkės teismas nepriteisė ieškovei proporcingų ir atmestų reikalavimų daliai.Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žalos dydžio nustatymo. Ji pateikė teismui neteisėtai iškirstos medienos kainos paskaičiavimą rinkos kainomis, pagal Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos suvestinę, kuri patvirtina nukirstų medžių kelmus likvidacinės medienos tūrį pagal sortimentus. Apeliantė iškirstos medienos kainą paskaičiavo vadovaudamasi 2017 metų rinkos kainomis, viešai skelbiamomis internetiniame tinklapyje bei teismui pateikė informaciją apie žaliavinės medienos kainas.Teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi LR ministro įsakymu Nr.D1-249, kuriuo patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, kuri nereglamentuoja privačių asmenų patirtos žalos dydžio. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatas, žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo dieną, jei įstatymai nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pateikimo dieną.Teismas žalos dydį nustatė vadovaudamasis nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo tvarka ir nenukirsto miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo, taigi nustatydamas žalos dydį vadovavosi ne rinkos kainomis, o 2016 m. nenukirsto valstybinio miško bazinėmis kainomis.Šioje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią medžių vertę ar kitas išlaidas, kurias ji patyrė.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmestas reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų, nes teismų praktikoje, tokio pobūdžio bylose jos yra priteisiamos.A. R. P. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą toje dalyje, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad iš apeliacinio skundo sunku suprasti apeliacinio skundo pagrindus. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė priteistos žalos dydžio, pareigą įrodyti žalos dydį turi ieškovė. Ieškovė patirtą žalą buvo paskaičiavusi ne pagal 2017 metų rinkos kainas, o apskritai neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis ir kuo pagrįsta kaina. Pateiktos 2017 metų rinkos kainos, kurias pateikė ieškovė, nesutapo su prašomu priteisti su ieškovės grindžiamos žalos dydžiu. Ieškinyje žala už pušų iškirtimą 58,50-60 Eur, kai pateikiamoje 2017 m. žaliavinės medienos, rąstų kaina yra nuo 44 iki 65 Eur ir kt. Tai patvirtina, kad ieškovė, skaičiuodama patirtą žalą jos nevertino pagal 2017 m. rinkos kainas.Neaišku ir kuo vadovaujasi ieškovė, teigdama, kad teismas vadovavosi Nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo tvarka ir Nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientais, kadangi pirmosios instancijos teismas minėtus teisės aktus paminėjo nurodydamas, kad jais yra pagrįsti pačios ieškovės pateikti Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos skaičiavimai.Apeliantės nurodytame tinklapyje nėra pateikiamos 2017 metų medienos rinkos kainos, yra tik 2016 metų, todėl apeliantės teiginiai, kad ji rėmėsi viešai prieinama informacija, klaidingi.Atsakovas atsiliepime į ieškinį, teismo posėdyje nurodė, kad už medžių kirtimą tretiesiems asmenims buvo atsiskaityta dalį nukirstų medžių atiduodant natūra, o ne pinigais, todėl ieškovės argumentas, kad atsakovas nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes atsakovas jų neturi ir negali turėti. Dėl šių aplinkybių teisme ginčo nebuvo.Tam, kad nukirstas medis būtų prilygintas medienai, yra būtinas tam tikras apdirbimas, kurią ieškovė nėra patyrusi nepagrįstai reikalauja žalos pagal medienos kainas. Byloje yra pateikti medžių vertę patvirtinantys įrodymai, kuriais ir turi būti vadovaujamasi.Iš atsakovo apskritai negalėjo būti priteista žala, nes dėl kilusios žalos nėra atsakovo kaltės.Palūkanų taikymo institutas yra taikytinas tik piniginiams teisiniams santykiams, o šioje byloje tarp šalių ir yra kilęs ginčas dėl netinkamo subjekto civilinei atsakomybei taikyti. CK 6.210 straipsnis reglamentuojantis palūkanų mokėjimą yra skirtas sutartinių teisinių santykių sričiai, šios teisės normos taikymas deliktiniams santykiams neaptartas, todėl šios nuostatos deliktiniams santykiams netaikytinos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo – atmetamas, 2017 m. balandžio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas keičiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atlygintinos žalos neteisėtai iškirtus privataus asmens mišką, dydžio ir atsakingų už padarytą žalą asmenų nustatymo. Atsakovas nepripažįsta savo kaltės dėl iškirsto ieškovės miško dalies. Jo teigimu, nors ir jis organizavo miško kirtimo darbus, ieškovės miško dalis buvo iškirsta dėl matininko P. G. kaltės, kuris nerūpestingai atliko matavimo darbus ir sužymėjo kirstinus medžius. Tačiau jis neneigia, kad mišką kirto jis, gauta mediena disponavo jis.Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.Vadovaujantis CK 6.245 str. 4 d. ir 6.263 str. 1,2 d. nuostatomis, asmuo dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas iškirto ieškovei priklausančiame sklype medžius. Šios aplinkybės neginčijamos ir apeliaciniame skunde. Nors apeliantas ginčija savo kaltę aplinkybe, kad matininkas netinkamai atliko savo darbus, tai nepaneigia atsakovo kaltės. Atsakovas medžius kirto neįsitikinęs savo sklypo ribų tikslumu ir nesiimdamas veiksmų joms išsiaiškinti. Nustatyta, kad jis parodė savo matininkui miško ribas, tačiau riboženklių nebuvo matyti, taigi matininkas vadovavosi jo nuorodomis. Jis pats ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tikslių sklypo savo miško ribų nežinojo. Taigi atsakovas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą kompensuoti dėl padaryto pažeidimo ieškovės patirtą žalą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovei atsirado kaip apelianto veiksmų rezultatas. Šiomis aplinkybėmis egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245-6.249 str.). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nenustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.A. R. P. manymu, jis yra netinkamas atsakovas byloje. Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama galimas tik bylos nagrinėjimo metu ir tik šalių prašymu (CPK 45 str.). Pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys. Byloje nebuvo pagrindo pakeisti atsakovo, nes jis yra materialinių teisinių santykių subjektas nagrinėjamoje byloje. Jis kaimyninio žemės sklypo savininkas, kirtimas buvo vykdomas jo interesais. Matininkas miško nekirto, svetimos medienos neįgijo. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai; pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Miškų įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę; nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas). Pagal bendrą taisyklę žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti nuostolius dėl jos miške iškirstų 2013 metais medžių, taigi prašo nuostolių atlyginimo netekus turto. Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2013 m. pavasarį, atsakovui neteisėtai iškirtus dalį ieškovės miško, todėl iš žala turėtų būti apskaičiuojama pagal 2013 metų iškirstų medžių kainas. Ieškovė neprašo priteisti negauto pelno, kurį būtų gavusi, jeigu medžiai nebūtų buvę iškirsti ir ji medieną parduotų dabartinėmis kainomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti padarytą žalą pagal 2016-2017 m. medienos rinkos vertę. Byloje ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jos 2013 metais patirtus realius nuostolius, susijusius su turtiniais praradimais dėl miško neteisėtai iškirstos dalies. Byloje taip pat nenustatyta, kokio dydžio naudą gavo atsakovas dėl savo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetetingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Neteisėto kirtimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių“ (ginčui aktuali jo nuo 2004 m. gegužės 15 d. galiojusi redakcija) priedo 1.1 numatytas 100 Lt už 1 kietmetrį medienos žalos atlyginimo dydis. Tokio orientacinio kriterijaus laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2006). Atsižvelgiant į tai, kad kitų duomenų apie iškirstos medienos kainą nėra, nustatoma medienos kaina - 100 Lt/m³ (28,96 Eur/m³). Nors atsakovo teigimu, ieškovės pateiktas paskaičiavimas yra neteisingas, nes ieškovės pateiktuose paskaičiavimuose yra įtraukti medžiai, kuriems leidimas nebuvo išduotas. apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Ieškovė pateikė Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos vertinimą pagal jos sklype iškirstus kelmus, kurie liko po atsakovo įvykdyto kirtimo ieškovės valdoje, t.y. pagal faktinį iškirstų medžių kiekį, atlikti sertifikuotais instrumentais ir paskaičiuoti vadovaujantis teisės aktais.Atsakovas pagal išduotą leidimą iškirto mišką plynai. Jis pats, manydamas, kad kerta savo mišką, ankščiau iškirstų medžių nematė, taip pat atsižvelgus į tai, kad matininkas, kuris atliko matavimo darbus, juos atliko aplaidžiai, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad visi ieškovės sklypo dalyje tuo metu esantys medžiai buvo nukirsti atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmėje.Pagal pateiktus aptartus atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimus laikytina, kad buvo iškirsta 53,285 m³ medienos. Taigi ieškovei pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą padaryta tiesioginė tikroji žala 1543,13 Eur (53,285x28,96). Nurodytų aplinkybių pagrindu turi būti keičiama pirmosios instancijos teismo dalis dėl ieškovei priteistinos turtinės žalos dydžio, priteistą 1393,26 Eur žalos atlyginimą padidinant iki 1543,13 Eur.CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šia prasme civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra nukentėjusiojo asmens turtinių praradimų kompensavimas. Kartu tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-104/2009). Apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė aptartas atstovavimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei turi būti priteista dalis išlaidų už kadastrinius matavimus, medžių tūrio įvertinimą, juos buvo būtina atlikti, norint tiksliai nustatyti jos žemės sklypo ribas bei padarytos žalos dydį. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, jis privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui priteisti žalą ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 93 straipsnį, turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmojoje instancijoje, netinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neatlygindamas žalos, savo elgesiu padidino bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovui nėra atlyginamos. Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta iš esmės, nenustatyta, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Nors atsakovas ir vilkino ginčo dėl žalos atlyginimą išsprendimą, tačiau ieškovės prašoma atlyginti 4000 Eur suma, kaip nustatyta išnagrinėjus ginčą, buvo nepagrįstai didelė, todėl paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3577,37 Eur, o jos reikalavimas tenkintas iš dalies ir priteisiama 1543,13 Eur, laikytina, kad patenkinta 43 proc. ieškinio reikalavimų. Tokiu atveju pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dalims, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 347 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme (700 Eur advokato išlaidos, 107 Eur žyminio mokesčio išlaidos x 43 proc.). Atsakovas patyrė 1694 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama reikalavimo suma ir bylos apimtis nedidelė, yra pagrindas sumažinti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iki 800 Eur. Iš ieškovės atsakovui priteistina 456,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (800 x 57 proc.).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (11 proc.). Ieškovė turėjo 1500 Eur advokato pagalbos, 40 Eur žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme, proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai, jai priteisiama 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Atsakovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteisiama iš atsakovo ieškovei, yra 60,40 eurų.Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1543,13 Eur (tūkstantį penki šimtus keturiasdešimt tris eurus,13ct) žalai atlyginti, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus, 281,93 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 93 ct) išlaidų už atliktus matavimus iškirsto miško tūriui ir kainai nustatyti ir 60,40 eurų ( šešiasdešimt eurų,40ct ) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, 5 procentus metinių palūkanų nuo 1543,13 Eur sumos už laiką nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-01-09) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjai Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė