Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovui advokatui J. N., atsakovui R. B., jo atstovui advokatui A. K., trečiajam asmeniui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui A. K. dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiui vaikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą iš tėvų paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų amžiaus pilnamečiam vaikui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pažymėta tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokymo įstaigoje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis Nr. 3K-3-188/2007, 2007-09-12 nutartis Nr. 3K-3-189/2007, 2008-04-11 nutartis 3K-3-248/2008, 2008-01-25 nutartis Nr.3K-3-25/2008, 2009-05-25 nutartis 3K-7-204/209). Lietuvos Aukščiausiasis teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-01-25 nutartyje Nr. 3K-3-11/2011 yra nurodęs, kad Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 punktai).Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui. Kaip ir ankstesnėse paminėtose nutartyse Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas akcentuoja, kad dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai. Pažymėta, kad, sprendžiant dėl pilnamečio besimokančio asmens išlaikymo būtinumo ir galimybių jį teikti, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes.

Vadovaujantis įstatymo nuostatomis išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki LR CK 3.194 straipsnyje 3 dalyje nustatyto išlaikymo termino pabaigos, šiuo atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo bylos iškėlimo -2011-04-04 iki studijų pabaigos - 2013-06-30 ir 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-10-16 iki 2011-04-16, iki bylos iškėlimo.

Teismas 2011-04-14 nutartimi (b.l. 33,34), 2011-05-06 nutartimi (b.l. 84,85) bei parengiamųjų teismo posėdžių metu nurodė dėl pareigos pateikti įrodymus patvirtinančius ieškovės nurodomas faktines aplinkybes (CPK 178 str.). Ieškovė pateikė dokumentus dėl jos studijų, pažangumo, mokymosi grafiko. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė A. B. mokosi nuolatine forma, nuo 2009-09-01 studijuoja Edukologijos fakulteto Edukologijos nuosekliųjų studijų programos bakalauro studijų 3 kurse, numatoma studijų baigimo data 2013-06-30 (b.l. 7, 187, 188). Ieškovė yra pasirinkusi dvi specializacijas šeimos pedagogiką ir vaiko teisių apsaugą bei nuotolinio mokymo valdymą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad paskaitos vyksta visomis savaitės dienomis (b.l. 44,45). Ieškovės mokslas valstybės nefinansuojamas, ieškovė stipendijos negauna. 2011-09-15 pažymoje nurodoma, kad A. B. studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje ir studijų įmokos kaina vieneriems metams yra 4160 Lt (b.l. 188). Ieškovės pateikti duomenys dėl pažangumo patvirtina, kad ieškovė mokosi gerai. Viena iš svarbiausių ieškovės pareigų yra mokytis pažangiai. Be to įvertinus tvarkaraštį, užimtumą yra pagrindo manyti, kad dėl nepakankamo laiko skyrimo mokymuisi ieškovės išlaidos gali ir labiau padidėti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė dėl studijų, užimtumo neturi galimybės dirbti. Ieškovės, trečiojo asmens pateikti duomenys dėl mokėjimų už mokslą, telefono sąskaitų, atskirų pavedimų patvirtina, kad ieškovės mama A. K. teikia paramą dukrai gera valia. A. K. pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, kad išlaiko nepilnametę dukrą, apie kreditorinius įsiskolinimus, nurodė, kad dukrai A. skiria kas mėnesį po 500-600 Lt. A. K. nurodžiusi konkrečias aplinkybes nenurodė, kad ji tokios sumos ateityje studijuojančiai dukrai skirti nebegali.

Iš byloje esančių duomenų yra pagrindo spręsti, kad ieškovė jos išlaikymo pareigos neperkėlė vien tik savo motinai, tėvui. Ji pati pasinaudojo jai teikiamomis lengvatomis gauti paskolas pragyvenimo išlaidoms, studijoms. Pateikė tai patvirtinančius duomenis dėl 2009-10-26 suteiktos 5000 Lt paskolos, 2010-10-18 sutarties suteiktos 5000 Lt paskolos, 2010-10-21 suteiktos 2200,00 Lt paskolos studijų kainai sumokėti. Paskolų gražinimo terminas numatytas iki studijų pabaigimo ir 12 mėnesių po studijų baigimo. Ieškovė nurodė, kad ji tikisi baigusi stadijas įsidarbinti ir gražinti paskolas. Atostogų tarp studijų metu laikotarpyje nuo 2011-07-25 iki 2011-08-26 dirbo Anglijoje. Pateikė duomenis apie gautas pajamas.

Ieškovė nurodė, kad mamos skiriamų lėšų, iš paskolos gautų lėšų nepakanka. Jai reikalinga parama sumokėjimui už studijas, mokslo priemonėms įsigyti, sumokėjimui už nuomą, komunalinius patarnavimus, maisto, aprangos, avalynės, higienos reikmenų įsigijimui, kitoms buitinėms reikmėms. Taip pat vykimui iki studijų vietos, grįžimui į namus, naudojimuisi telefonu ir kt. Ieškovė pateikė dalį kvitų dėl jos turėtų išlaidų maistui, higienos reikmėms. Iš pateiktų kvitų nėra galimybės padaryti vienareikšmės išvados, kiek konkrečiai ir kokiems konkrečiai poreikiams, pvz. maistui, aprangai, mokymosi priemonėms ir kt. ieškovė išleidžia pinigų. Nes tokių duomenų ieškovė nekaupė, nesistemino ir neanalizavo. Ieškovė pateikė duomenis apie nuomojamą būstą (1t. b.l. 23, 2t. b.l. 14), bei duomenis, kad anksčiau už nuomą mokėjo 200 Lt, šiuo metu 250 Lt, tačiau pateikti duomenys nėra pakankamai išsamūs. Nors ir yra pateikti duomenys dėl dalies mokėtų mokesčių, už konkrečiam butui teiktas paslaugas, (b.l. 50-55, 97-102), tačiau iš konkrečių duomenų, sutarčių turinio nėra galimybės nustatyti kiek bute gyvena asmenų, kokie yra priskaičiuoti bendri mokesčiai, kaip asmenys tarpusavyje pasiskirsto sumas dėl mokesčių už komunalinius patarnavimus. Ieškovė nurodė, kad ji turi sveikatos problemų, lankosi pas gydytojus. Ieškovė buvo įpareigota pateikti duomenis, pažymas iš gydymo įstaigų. Nors išsamių duomenų nepateikė iš 2011-04-12 išrašo iš medicininių dokumentų, galima spręsti, kad ieškovė turi sveikatos problemų (b.l. 38,39). Ar ieškovė turi išlaidų susijusių su gydymu duomenų nepateikta.

Ieškovė nurodė, kad jai pragyvenimui reikalinga 1000-1200 Lt. Nors ieškovė ir nepateikė išsamių duomenų dėl jos turimų išlaidų pragyvenimui, kitiems minėtiems poreikiams, tačiau neabejotinai jai reikalinga parama sumokėjimui už studijas, mokslo priemonėms įsigyti, sumokėjimui už nuomą, komunalinius patarnavimus, maisto, aprangos, avalynės, higienos reikmenų įsigijimui, kitoms buitinėms reikmėms. Taip pat vykimui iki studijų vietos, grįžimui į namus, naudojimuisi telefonu ir kt. Teismas įvertino visumą byloje ieškovės pateiktų duomenų. Atsižvelgė į tai, kad reikalinga mokėti už mokslą, nuomoti būstą, skirti lėšų pragyvenimui. Į tai, kad ieškovės mama nurodė skirianti 500-600 Lt mėnesiui bei į suteiktą ieškovei 5000 Lt paskolą metams, mėnesiui tenkančią paskolos 500 Lt sumą, įvertinus mokymosi trukmę nuo rugsėjo 1d. iki birželio 30 d. ir teismas daro išvadą, kad šios gaunamos lėšos ieškovei nėra pakankamos.

Kaip jau minėta, atsižvelgiant į 2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtą nutarimą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojamą praktiką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali priteisti išlaikymą iš tėvų paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų amžiaus pilnamečiam vaikui, jei yra nustatomos konkrečios sąlygos. Byloje spręstina ar atsakovas R. B. turi galimybę teikti išlaikymą paramą studijuojančiai dukrai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nesutiko su ieškinio reikalavimais, motyvuodamas tuo, kad dukra su juo nebendravo, su juo nesisveikindavo susitikusi, kad ji jo neaplankė ligoninėje, kad jam pasakė, kad ji jo nekenčia, kad ji turi kitą tėtį. Ieškovo manymu tegul tas kitas tėtis jai ir padeda. Jis dukrai teikė išlaikymą kol ji buvo nepilnametė. Spręsti klausimą taikiai atsisakė. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jo materialinė padėtis sunki, jis yra sergantis, jam pastoviai reikalingi vaistai, jam pačiam reikalinga parama. Galėtų teikti išlaikymą bet ne daugiau kaip 100 Lt į mėnesį. O dėl išlaikymo įsiskolinimo kategoriškai nesutinka nes dukra nesikreipė į jį paramos.

Atsakovo pajamos mėnesiui sudaro apie 1460 Lt. Nurodė, kad kas mėnesį moka apie 400 Lt kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie turimus kreditorinius įsiskolinimus (b.l. 141-143) matyti, kad atsakovui tenkančių įsiskolinimų suma mėnesiui sudaro 398,44 Lt. Pagal 2010-11-19 sutartį atsakovui terminas baigiasi 2011-11-10, tad mokėtini įsiskolinimai sumažės 74,81 Lt suma (b.l. 142). Be to pagal 2010-12-10 suteiktą paskolą iki 2012-10-10, kas mėnesį mokėjimai paskirstyti mažėjančia suma, šiuo metu 272,45 Lt, lapkričio mėnesį 260, 65 Lt ir pan. (b.l. 143). Atsakovas nurodė, kad dėl gydymosi jis turi išlaidų kas mėnesį apie 400 Lt. Kad atsakovas gydėsi VĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nuo 2011-05-23 iki 2011-06-30 patvirtina pateikta pažyma (2 t. b.l. 1). Iš pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2011-04-30 iki 2011-08-29 atsakovas turėjo 410,39 Lt išlaidų vaistams. Nors atsakovas nurodė, kad nusiperka vaistų tiek kiek išgali, pateikti duomenys paneigia atsakovo paaiškinimą, kad jis vaistams mėnesiui išleidžia apie 400 Lt. Nors atsakovas nurodė, kad jam reikalingas pastovus gydymas, vaistai, tačiau duomenų, kad jis sirgo anksčiau iki 2011-05-23, kaip nurodyta pažymoje nepateikė.

Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu tiek ieškovei, tiek atsakovui nurodė dėl pareigos pateikti įrodymus patvirtinančius šalių nurodomas faktines aplinkybes (CPK 178 str.).

Be paminėtų atsakovo dokumentų atsakovas motyvuodamas negalėjimą dukrai teikti paramos, nepateikė daugiau jokių dokumentų. Akivaizdu, kad ne tik ieškovei bet ir atsakovui reikalingos lėšos pragyvenimui, maistui, aprangai, higienos reikmėms, buitinėms reikmėms, mokesčiams už komunalines paslaugas ir kt. Tačiau atsakovas duomenų kiek jis turi realiai išlaidų nepateikė. Atsakovas nepateikė duomenų, kokia buvo jo materialinė padėtis anksčiau, kaip ji keitėsi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti įsiskolinimą nuo jos pilnametystės 2009-10-16 iki bylos iškėlimo teisme. Iš turimų duomenų apie atsakovo pajamas yra pagrindo spręsti, kad darbo užmokesčio pajamos buvo pastovios, nesumažėjo. Iš kredito sutarčių matyti, kad sutartys sudarytos 2010 m. spalio, gruodžio, 2011m. sausio mėnesiais. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas dukrai sukakus 18 metų neturėjo realios galimybės jai teikti paramą. Nėra pagrindo išvadai, kad ir šiuo metu atsakovas tokios galimybės neturi, ar, kad jam pačiam reikalinga parama. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus tėvas ir dukra nebendravo, dukrai esant nepilnametei. Yra pagrindo spręsti, kad nesirūpino jos ugdymu, mokymu, auklėjimu ir kita. Ieškovės motina nurodė, kad ji nenuteikinėjo dukros prieš tėvą, bet nurodė ir tai, kad nesikišo į jų santykius, t.y. galima spręsti, kad neskatino dukros bendrauti su tėvu. Įvertinus susiklosčiusius santykius tarp tėvo ir dukros, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus yra pagrindo spręsti, kad atsakovas būdamas įsižeidęs net neturėjo ketinimų teikti paramą pilnametei dukrai. Atsakovas pats nerodė jokios iniciatyvos dėl bendravimo su dukra. Nors ir nustatyta, kad tarp tėvo ir dukros nebuvo bendravimo, tačiau ir esant šioms aplinkybėms atsakovas vadovaujantis LR CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatomis nėra atleistas nuo pareigos teikti išlaikymą – paramą pilnametei dukrai. Nors ieškovė į atsakovą nesikreipė dėl materialinės paramos kai jai sukako 18 metų, atsakovo pareiga teikti paramą neišnyko. Atsakovas pats, būdamas rūpestingas turėjo galimybę pasidomėti apie dukros planus studijuoti, kalbėtis su dukra apie galimybę teikti paramą arba apie tokios galimybės neturėjimą esant sunkiai materialinei padėčiai.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės mama A. K. prisiėmė didesnę atsakomybę ir pareigą teikti dukrai išlaikymą. Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei išlaikymą paramą teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams bei LR CK 3.194 straipsnio nuostatoms. Ieškovės siekis įgyti išsilavinimą be tėvų paramos būtų sunkiai įgyvendinamas. Įvertinus tai, kad A. K. nurodė galinti skirti po 500-600 Lt kas mėnesį, į ieškovės galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolą, įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, siekiant neapsunkinti ir nepabloginti atsakovo materialinės padėties, teismas įvertinęs visumą aplinkybių, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo proporcingumo principais sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 230 Lt suma, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo iki studijų baigimo 2013-06-30. Tokia suma vertintina, kaip labiau atitinkanti proporcingumo tarp pilnametės ieškovės poreikių ir atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti materialinį išlaikymą principą. Įvertinus visumą ištirtų byloje duomenų, ieškovės prašoma priteisti 500 Lt suma yra per didelė. Ieškovės prašymas priteisti įsiskolinimą nuo 2011-10-16, jos pilnametystės iki bylos iškėlimo yra pagrįstas. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, materialinę padėtį, tai, kad jis gyvena vienas, daugiau išlaikytinių neturi, spręstina, kad priteisiant įsiskolinimą skaičiuotina mėnesiui ne didesnė kaip 230 Lt suma, kuri mažintina atsižvelgiant į tai, kad priteistina ne iki 2011-04-16, o iki bylos iškėlimo. Ieškovei nuo pilnametystės 2009-10-16 iki bylos iškėlimo 2011-04-04 priteistini 4000 Lt. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad realiai atsakovas pareigos teikti išlaikymą ar sumokėti susidariusi įsiskolinimą neturi galimybės, kad priteistas įsiskolinimas ir išlaikymas turės esminę įtaką jo turtinei padėčiai.

Be to atsižvelgtina ir į tai, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, pvz. pablogėjus materialinei padėčiai, sveikatai, pilnamečiui vaikui nutraukus studijas, pradėjus dirbti, pablogėjus pažangumui ir kita, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimu nustatytos paramos dydžio pakeitimo.

Be to atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas pasikeitus materialinei padėčiai, esant kokioms tai konkrečioms aplinkybėms turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto įsiskolinimo išdėstymo.

Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. LR CPK 96 str. numato, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p. iš atsakovo priteistinas 120 Lt žyminis mokestis ir 48,35 Lt pašto išlaidų valstybei.

LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Vadovaujantis LR CPK šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 900 Lt atstovavimo išlaidas. Byloje pateikti duomenys dėl ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų, advokatui ruošusiam procesinius dokumentus ieškovė sumokėjo 100 Lt, dėl kito atstovo jai teiktos konsultacijos ir atstovavimo teismo posėdyje sumokėjo 800 Lt (1t. b.l. 30, 2 t. b.l.15, 16 ). Teismas spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atsižvelgė į LR Teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į pareikštus ieškinio reikalavimus, jų apimtį, priedų-dokumentų kiekį, duomenis apie jų išreikalavimą, teisinių klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių. Įvertinus tai, kad ieškovės atstovas į bylos nagrinėjimą įstojo bylos nagrinėjimo eigoje, dalyvavo viename teismo posėdyje, prieš tai ieškovei buvo teikta teisinė pagalba, ruošti procesiniai dokumentai kito atstovo, į posėdžio trukmę, į galimas atstovo atvykimo išlaidas, kelionės trukmę, kitas aplinkybes ir daro išvadą, kad prašomas priteisti už advokato pagalbą išlaidų dydis mažintinas, ir iš atsakovo priteistini 600 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsakovas pareiškė prašymą priteisti 800 Lt atstovavimo išlaidų. Byloje pateikti duomenys dėl atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų (2t. b.l. 17). Teismas atsižvelgė į pateiktų atsiliepimų turinį, teisinių klausimų sudėtingumą, į atsakovo pateiktų dokumentų kiekį, teismo posėdžių skaičių, kad atsakovo atstovas dalyvavo trijuose posėdžiuose, į posėdžių trukmę, daro išvadą, kad prašymas yra pagrįstas. Įvertinus tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina ir iš ieškovės priteistinos proporcingos patenkintiems reikalavimams atstovavimo išlaidos 360 Lt.

Išaiškintina, kad vadovaujantis LR CPK 140 str. 4 d. nuostatomis šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį po sprendimo teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Esant pagrindui patvirtinti taikos sutartį, priimtas sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str., 1.6 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 17 str., 42 str., 177-179 str., 83 str. 1 d. 2 p., 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p. 93 str., 96 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dukrai A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 230 Lt ( du šimtus trisdešimt litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo padavimo dienos - 2011-04-04 iki dukra A. B. mokysis aukštojoje mokykloje Šiaulių universitete– iki 2013-06-30.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dukrai A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt ( keturis tūkstančius litų ) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-10-16 iki ieškinio pareiškimo padavimo dienos - 2011-04-04.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Architektų g. 10-30 Šiauliai 600 Lt ( šešis šimtus litų ) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 360 Lt ( tris šimtus šešiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 120 Lt ( šimtą dvidešimt litų) žyminio mokesčio ir 48,35 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 35 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašus išsiųsti šalims, atstovams, atsakovui išaiškinant bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo tvarką.