Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hiruna“ priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei UAB „Hiruna“ bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovė 2021 m. spalio 26 d. yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 7897,05 Eur, bendrovėje yra 6 apdraustieji asmenys. Atsakovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl ji yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti

Nagrinėjamu atveju ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kaip kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, inicijavo atsakovės nemokumo bylą.

Pažymėtina, kad nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, reglamentuojama JANĮ 8-9 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1161-450/2021).

Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.

Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos.

Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1799-241/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškime nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. registruotu laišku atsakovės UAB „Hiruna“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir vadovės D. V. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Hiruna“ iškėlimo, kuris laikomas įteiktu 2021 m. spalio 22 d.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovo minimo pranešimo data nurodyta 2021 m. spalio 29 d., tačiau ranka ištaisytas mėnuo į 09. Iš www.post.lt nustatyta, kad registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini), adresuota UAB „Hiruna“ ir išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 29 d. paimta iš siuntėjo ir 2021 m. lapkričio 3 d. perduota pristatymui, paliekant pranešimą dėl atvykimo atsiimti į paštą. Kita registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini), adresuota UAB „Hiruna“ vadovei D. V. ir išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 29 d. paimta iš siuntėjo ir 2021 m. lapkričio 4 d. perduota pristatymui, paliekant pranešimą dėl atvykimo atsiimti į paštą.

Taigi, nustatyta, kad ieškovo pranešimai atsakovei ir jos vadovei išsiųsti ne 2021 m. rugsėjo 29 d., o 2021 m. spalio 29 d.

Ieškovas 2021 m. spalio 29 d. pranešime pareikalavo, kad atsakovė UAB „Hiruna“ per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos sumokėtų 5931,91 Eur įsiskolinimą, o iki nustatytos datos nesumokėjus skolos arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Hiruna“ iškėlimo. Taip pat pastabose parašė, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas.

Taigi, vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. spalio 29 d. išsiųstas pranešimas juridiniam asmeniui UAB „Hiruna“ laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo išsiuntimo – 2021 m. lapkričio 5 d., o vadovei tą pačią dieną siųstas pranešimas dar yra neįteiktas. Tai reiškia, kad pranešime nustatytas 15 dienų terminas prievolei įvykdyti šiai dienai nėra suėjęs.

Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškovas nesilaikė JANĮ 9 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes dar nėra suėjęs terminas 2021 m. spalio 29 d. pranešime nurodytiems įpareigojimams įvykdyti. Tai yra, ieškovas tinkamai nepasinaudojo šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija, todėl jam neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Hiruna“ atsisakytina priimti ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hiruna“ iškėlimo ir pareiškimą bei jo priedus grąžinti ieškovui.

Išsiųsti ieškovui šios nutarties kopiją.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.