- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2-1799-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01329-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alanita“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4156-258/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alanita“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alanita“ bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovė nuo 2020 m. kovo mėn. yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 7 184,67 Eur; į atsakovės atsiskaitomąsias sąskaitas kredito įstaigose pateikti debeto mokėjimo nurodymai iki šiol neįvykdyti. Atsakovė yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti VSDFV Utenos skyriaus pareiškimą atsakovei UAB „Alanita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
3. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatė imperatyvius reikalavimus, taikomus pranešimo, kuriuo siekiama inicijuoti bankroto bylą, turiniui. Vienas iš šių reikalavimų yra termino susitarimui dėl pagalbos nustatymas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas registruotu laišku išsiuntė atsakovei 2020 m. rugsėjo 23 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad atsakovė privalo sumokėti 7 184,67 Eur skolą, įspėjo, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus skolos arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime pareiškėjas įrašė pastabą, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad nebus sudaromas susitarimas dėl pagalbos, neįvykdė JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pranešimo turiniui. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad yra JANĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys, dėl kurių būtų galima netaikyti nuostatos siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė JANĮ 9 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, todėl pateiktą pareiškimą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas VSDFV Utenos skyrius atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Alanita“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. VSDFV Utenos skyrius tinkamai įgyvendino jam Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, JANĮ, Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėse pavestas vykdyti teises ir funkcijas.
5.2. UAB „Alanita“ nuo 2020 m. kovo mėnesio nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir yra skolinga 7 184,67 Eur. Iš UAB „Alanita“ finansinės padėties (balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos 2020 m. birželio 30 d. duomenimis įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (84 508 Eur) ženkliai viršija įmonės turtą (39 748 Eur), įmonė patyrė 42 852 Eur nuostolių) įvertinimo, pareiškėjas sprendė, kad įmonė yra nemoki ir iniciavo jai bankroto bylos iškėlimą.
5.3. Apeliantas vadovaudamasis JANĮ 2 straipsnio 18 dalimi įvertino, kad pagalbos juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti suteikimas negalimas, nes UAB „Alanita“ neatitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 58.1.1 punkte keliamų reikalavimų, kadangi jos finansiniai įsipareigojimai didesni už turimą turtą.
5.4. Apeliantas, vadovaudamasis JANĮ 9 straipsnio ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 58 punktu, įspėjo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, panaudodamas 2020 m. sausio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM direktorės įsakymu Nr. V-24 patvirtinta įspėjimo forma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovės bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pranešimo turiniui neįvykdymą ir dėl to atsisakė priimti pareiškimą dėl UAB „Alanita“ bankroto bylos iškėlimo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad tinkamai įgyvendino jam teisės aktuose pavestas vykdyti teises ir funkcijas, įvertino atsakovės turtinę padėtį ir nustatė, kad pagalbos juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti suteikimas šiuo atveju negalimas, todėl pranešime atsakovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo nurodė, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas.
8. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.
9. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Aiškindamas JANĮ 9 straipsnio nuostatas, Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo leidėjas nustatė kreditoriaus teisę, pasibaigus terminui, kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos inicijavimo tik tuo atveju, jei: 1) po siūlymo įvykdyti neginčijamą prievolę skolininkas to nepadaro; 2) su kreditoriumi nėra sudarytas susitarimas dėl pagalbos; 3) nėra priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Taigi pranešime kreditorius turi informuoti, įspėti skolininką, kad nepasiekus nei vieno iš galimų alternatyvių ginčo sprendimo rezultatų, kreditorius galės inicijuoti bankroto procesą teisme. Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus siūlyti skolininkui sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, o tiesiog numato galimus taikius ginčo sprendimo būdus, todėl negalima teigti, kad JANĮ yra numatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kreditorius turi teisę pasirinkti, koks ginčo sprendimo būdas jam yra priimtiniausias ir pranešime dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodyti būtent jį. Visų galimų alternatyvų (siūlymas įvykdyti neginčijamą prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka) pranešime nenurodymas negali būti traktuojamas kaip netinkamas kreditoriaus pranešimas apie jo ketinimą inicijuoti skolininkui bankroto bylą. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovas, gavęs tokį įspėjimą, privalėdamas būti rūpestingu bei atidžiu, turi galimybę pats susipažinti su nemokumo bylų iškėlimą reglamentuojančiais teisės aktais bei ieškoti būdų, padėsiančių išvengti bankroto bylos iškėlimo ir taikiai susitarti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. pranešimas Nr. (8.1E) DV_S-28448 dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Alanita“ išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu Vilnius, Girulių g. 5, bei Juridinių asmenų registre nurodytu jos vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai elektroniniu paštu įmonei ir jos vadovui, t. y. įvykdytas JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas. Iš šio pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turinio matyti, kad pareiškėjas jau anksčiau ragino atsakovę sumokėti įsiskolinimą, buvo nustatęs terminą tai padaryti iki 2020 m. rugsėjo 15 d., o šiame pranešime įspėjo atsakovę, jog nesumokėjus skolos per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pranešime įrašyta pastaba, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas. Taigi įvykdytas ir JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas – nurodytas vienas iš alternatyvių ginčo sprendimo variantų – nustatytas terminas prievolei įvykdyti arba kreditoriams priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nustatytu terminu neįvykus nei vienai iš numatytų sąlygų, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo.
12. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamam klausimui aktualiu teisiniu reguliavimu bei jo aiškinimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo netinkamą JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pranešimo turiniui įvykdymą ir dėl to be teisėto pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo.
Dėl procesinės bylos baigties
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias JANĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šiuo aspektu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą išsprendė netinkamai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apelianto atskirajame skunde suformuluotas prašymas iškelti UAB „Alanita bankroto bylą apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas, nes tiek pareiškimo priėmimo, tiek bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (JANĮ 19–20 straipsniai, 25 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimo dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alanita“ bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.