Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai, nurodė, kad vykdė savo kaip apsaugos darbuotojo pareigas. Kaltinamasis parodė, kad 2015-01-31, naktį, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) greito reagavimo grupės ekipaže ir, apie 02.04 val. gavęs centrinio stebėjimo pulto pranešimą, jog lošimo automatų salone (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra paspaustas pavojaus mygtukas, į vietą atvyko apie 02.06 val., kur salono darbuotojos, kasininkė I. (jos pavardė sudėtinga) ir barmenė A. D. nurodė užmigusį lankytoją. Pagal klubo taisykles buvo pareikalauta jį pažadinti, įspėti ar išprašyti iš klubo. Iškvietimas buvo ne dėl nukentėjusiojo, jį pastebėjo tik po to. Į įvykio vietą buvo atvykęs vienas, nes ekipažai dirba po vieną. Vyriškį, dėl kurio buvo iškviestas, prie baro pažadino, pastarasis pasiprašė keletą minučių pabaigti alų, informaciją perdavė per pultą. Būnant objekte, apie 02.09 val. buvo pastebėtas dar vienas miegantis lankytojas, jis miegojo kėdėje prie lošimo aparato, salės viduryje. Pažadinus ir jam pakėlus galvą, pažino jį, kaip lankytoją, kuris ne vieną kartą buvo išprašytas iš šio klubo, tuo metu jo vardo ir pavardės nežinojo, tai buvo šiuo metu salėje esantis nukentėjusysis. Jo paklausus, ar gerai jaučiasi, pastarasis pašaipiai juokėsi, laidė visokias replikas, ko čia prie jo kabinėjasi, jis nemiega, vadino klounu. Jam išdėsčius taisykles klube elgtis pagarbiai ir mandagiai, pastarasis tik pašaipiai atkartojo jo žodžius, įterpdamas rusiškus keiksmažodžius. Nukentėjusiojo buvo pareikalauta klubą palikti, tokios jo kaip apsaugos darbuotojo teisės numatytos Asmens saugos ir turto įstatyme, kai asmuo nesilaiko saugomame objekte nustatytos tvarkos, gali būti išprašomas. Nukentėjusysis grubioje formoje atsisakė klubą palikti. Tada jis buvo įspėtas, jei nevykdys jo teisėtų reikalavimų, pagal Asmens saugos ir turto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą jis bus išprašytas panaudojant fizinę prievartą ar specialiąsias priemones. Nukentėjusysis atsistojo, lyg ir pradėjo išeidinėti, kai likus iki išėjimo durų gal 3-4 metrams, per petį necenzūriniais žodžiais jis pasakė „eik nachui“. Tada minėto įstatymo suteikiamos teisės ribose ir buvo paėmęs nukentėjusįjį už rūbų (kaire ranka už jo striukės) ir tempęs jį durų link, tai buvo apie 02.10 val. Tuo tarpu nukentėjusysis savo dešine ranka numetė jo kairę ranką ir savo kaire ranka jam trenkė į dešinę ranką, ko pasėkoje minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu prieš nukentėjusįjį panaudojo kovinius savigynos veiksmus, vadinamu puslankiu, kai kairės rankos delnu trenkė nukentėjusiajam per ausį ir iš dešinio kelio trenkė jam per rankas. Po smūgio su ranka nukentėjusysis buvo pasilenkęs ir atsirėmęs į lošimo automatą. Su delnu jam per ausį trenkė, nes kitaip sulaikyti besipriešinantį žmogų buvo neįmanoma. Besipriešinančiam žmogui uždėti antrankius neįmanoma be nukreipiančio smūgio. Po trenkimo per ausį nukentėjusysis nebuvo nukritęs, tada, paėmus jį už drabužių, dešiniu keliu smūgiavo jam per rankas. Jam pradėjus guldyti nukentėjusįjį ant grindų, iš nugaros jį užpuolė, kaip vėliau paaiškėjo, liudytojas Ž. R., suduodamas jam smūgius su rankomis ir kojomis. Tada kovinius savigynos veiksmus panaudojo ir prieš Ž. R. Jiems ir toliau puldinėjant, jis išsitraukė pipirines dujas ir pradėjo purkšti abiems nukentėjusiajam ir Ž. R., ko pasėkoje nukentėjusysis tuo metu pasišalino iš salono, bandė sulaikyti Ž. R., tačiau jis bėgiojo po saloną, po to nusiramino ir prašė jo nesulaikyti, žadėjo nesipriešinti ir fizinės prievartos prieš jį nenaudoti. Tada antrankius įsidėjo atgal, o sugrįžus nukentėjusiajam, jie vėl abu pradėjo jį puldinėti, stumdė. Kaip paaiškėjo, nukentėjusysis pasigedo savo telefono, todėl ir sugrįžo, kuris po to kaltino jį, kad sudaužęs jo telefoną, bet jei asmuo ketina stumdytis su apsaugos darbuotoju, tai turi numatyti, kad gali materialiai nukentėti ir patirti sužalojimus. Nurimus situacijai, jis paskambino į pultą dėl dviejų agresyvių asmenų ir paprašė į objektą iškviesti policiją. Belaukiant policijos šių asmenų veiksmai nesiliovė, stengėsi juos izoliuoti nuo kitų jų draugų, jų iš viso buvo 5-6 asmenys. Kiti tuo metu sėdėjo kėdėse, vaikščiojo aplink aparatus, visi buvo girti. Ž. R. nusiramino, tačiau nukentėjusysis puldinėjo jį ir toliau, dėl ko vėl buvo išsitraukęs antrankius. Nukentėjusysis jį lietė pirštais, o kai bandė jį staigiai pulti, prieš jį vėl panaudojo kovinius savigynos veiksmus, bandė jam uždėti antrankius, tačiau Ž. R. jį sutrukdė. Koviniai savigynos veiksmai buvo panaudoti tokie pat kaip ir pirmą kartą, kairės rankos delnu smogė per dešinę ausį, jam užsidengus rankomis, tada keliu pataikė į jo rankas, į galvą nebuvo pataikęs. Tuo momentu į saloną atėjo nepažįstami jaunuoliai, kurie taip pat buvo nusiteikę jo atžvilgiu agresyviai, puolė, tačiau tuoj pat atvyko policija. Buvo užpultas tiesiai prieš kasos langelį, visi veiksmai buvo klubo viduje. Lauke jokio konflikto nebuvo, atvykusi policija visus išskirstė. Nukentėjusysis policijos pareigūnus taip pat tampė už uniformų, ko pasėkoje jie nukentėjusįjį, Ž. R. ir T. Š., būtent pastarasis provokavo nukentėjusįjį neklausyti jo nurodymų dar iki policijai atvykstant. Dar kartą pažymėjo, kad nukentėjusiajam į veidą kumščiu nebuvo sudavęs, po jo smūgio delnu į ausį nukentėjusysis tik buvo atsirėmęs į lošimo aparatą, bet nenuvirtęs ant jo. Paėmęs jį už striukės gobtuvo, smūgiavo jam keliu į jo rankomis uždengtą galvą, taip bandė jį paguldyti, bet nepavyko to padaryti, kadangi sutrukdė Ž. R., nukentėjusysis galbūt ir buvo priklaupęs ant kairio kelio. Po to jokių smūgių nebuvo. Iš viso per visą įvykį buvo du smūgiai į ausį ir du smūgiai keliu į nukentėjusiojo rankas, kuriomis jis dengėsi galvą. Kumščiu iš viso jam nebuvo sudavęs. Pagal iškvietimą atvykus į vietą, klube (kazino) buvo du darbuotojai ir dvi atskiros kompanijos, viena kompanija išėjo, liko nukentėjusiojo kompanija. Kiek tiksliai nukentėjusiojo kompanijoje buvo žmonių, pasakyti negalėjo, apie 5-6 asmenis. Ž. R. pirmas jam sudavė smūgius. Į kokias vietas ir kuo konkrečiai jis sudavė Ž. R., pasakyti negalėjo, smūgių apsikeitimas buvo intensyvus ir greitas, praktiškai atvira kova, Ž. R. fizinis pasiruošimas buvo atitinkamas, dėl to jis ir nenukentėjo, o jis nuo Ž. R. nukentėjo, patyrė kojos spyrį į šlaunį, medicinos specialistas nustatė prie akies nubrozdinimą. O paskutinėje konflikto stadijoje prie kaso langelio, keturiems asmenims jį parvertus ant žemės, buvo sužeista jo kelio girnelė, nukentėjusysis šiame epizode nedalyvavo. Nukentėjusysis tą vakarą jam sudavė du smūgius ranka. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad jam jokios žalos nepadarė, veikė pagal aukščiau minėto įstatymo reikalavimus ir fizinę prievartą panaudojo teisėtai, atsiradus pagrindui ir prieš tai įspėjus. Be to, nukentėjusysis savo parodymuose teigė, kad jis pats galėjo ant savo telefono užlipti susistumdymo metu. Prašo civilinį ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju jo fizinės jėgos panaudojimas buvo tikslu sulaikyti ar atremti pasipriešinimą ir asmenį pristatyti į policiją. Kai asmuo agresyviai nusiteikęs ir trenkia uniformuotam bei ginkluotam apsaugos darbuotojui, tokie asmens ketinimai suprantami kaip rimti. Jei suduodamas smūgis, žmogus neutralizuojamas ir jam uždedami antrankiai. Šiuo atveju privalėjo nukentėjusįjį sulaikyti, gynėsi, nes nežinojo, ar nukentėjusysis dar kartą jam smogs. Nukentėjusysis jam smogė kaire ranka per ranką, į žasto dalį, kito šanso jam smogti nebebuvo. Nukentėjusysis jo rankos neatstūmė, tai buvo stiprus smogimas, net 1,5 metro nuo jo buvo atšokęs. Žinoma, jei pasipriešinęs asmuo yra vienas, su juo susitvarkyti galima ir vien imtynių veiksmais, šiuo atveju su nukentėjusiuoju buvo visa kompanija. Konfliktas su kitais asmenimis buvo žodinis. Nukentėjusysis buvo neblaivus, bet lengvo girtumo, nuolat grasino fiziškai su juo susidoroti, jo psichologinė būsena buvo neadekvati, akys išsprogusios, putos prie burnos. Klube priėjęs prie jo, jis tik paklausė, ar gerai jaučiasi, kuris pabudęs iš karto pradėjo ant jo rėkti, ko čia nori, ką čia stumi, kas čia tu toks, kad man nurodinėtum. Šis jų pokalbis truko apie minutę, su juo kalbėjo mandagiai, nuosekliai, išaiškino ką jis daro neteisėtai. Nukentėjusysis jam atsakinėjo įvairiais epitetais, keiksmažodžiais, tada jam paaiškino, kad jo elgesys prasilenkia su buvimo lošimo automatų salone taisyklėmis ir jis savo veiksmais pažeidinėja viešąją tvarką, dėl ko tokie žmonės iš objekto turi būti pašalinami. Jam buvo pasakyta nemiegoti ir pasiūlyta savo noru palikti šį klubą. Pastarasis nepakluso, atsakė, kada norės, tada ir išeis, pradėjus jį įžeidinėti, jam grasinti ir atsistojo. Tuo metu jis aktyvių veiksmų nerodė, bet kai paragino jį išeiti, šis atsisukęs jam pasakius „eik nachui“, tai traktavo, kaip jo atsisakymą, be to, mažiausiai du kartus buvo įspėtas, ir pradėjo jį už drabužių tempti. Turėjo teisę jį išvesti iš salono, nėra parašyta kokiu būdu tai daryti, temti, nešti, už rankos stengėsi neimti, nes paėmus už žasto dalies dažnai lieka mėlynės. Per grindis niekas nebuvo velkamas, kraujosruva nukentėjusiajam ant kelio galėjo atsirasti tuo metu, kai jis buvo atsirėmęs į grindis, kai priklupo, taip pat galėjo atsirasti mėlynės, kai atsitrenkė į lošimo aparatą po smūgio delnu į ausį. Nukentėjusiajam nubrozdinimai kaklo pusėje galėjo būti padaryti, kai jis jį bandė guldyti ant grindų, kad surakinti antrankiais, nuo jo rankų veiksmų jam. O ant rankos išilginis nubrozdinimas galėjo būti nuo antrankių. Be to, nukentėjusiojo telefonas galėjo būti sudužęs ir anksčiau. O Ž. R. parodymai, kad jis stovėjo ant nukentėjusiojo telefono, nepagrįsti. Kai saugomo objekto darbuotojai paspaudžia pavojaus mygtuką, centrinis pultas perduoda ekipažui pranešimą apie objekto užpuolimą. Vykstant į objektą nėra žinoma, ar kasa užpulta, ar ginkluotas užpuolimas, ar užmigęs lankytojas. Turi teisę nešiotis šaunamąjį ginklą, įvykio metu jį turėjo taip pat, jį laikė prie krūtinės. Kai buvo pargriautas asmenų prie kasos langelio, vieno kažkurio asmens ranka buvo pagriebęs už to ginklo, kuris pasakyti negali, bet ne nukentėjusysis. Koviniai savigynos veiksmai truko sekundės dalimis, viskas vyko greitai. Kovinius savigynos veiksmus naudojo asmens pasipriešinimui neutralizuoti ir išvengti savo sveikatos sužalojimo, įvertinęs, kaip realų puolimą.

Nukentėjusysis D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-01-31, apie 02.00 val., iš pradžių buvo biliardo klube (duomenys neskelbtini), iš ten išėjo, nes užsidarė. Jis kartu su Ž. R., T. Š. ir G. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė alaus. Prieš tai taip pat vartojo alkoholį, buvo išgėręs gal 3 bokalus alaus. Jautėsi kažkiek neblaivus, atsisėdęs prie aparato užsnūdo, buvo pavargęs. Besnausdamas pajuto, kad kažkas jį tampo, sakė, stokis, čia ne nakvynės namai, kelkis. Jį tampė apsaugos darbuotojas, būtent kaltinamasis, kuris jį tempė, o jam atsistojus, atstūmė dešine ranka kaltinamojo ranką. Tada kaltinamasis rankos delnu trenkė jam per kairę ausį, ko pasėkoje jis atsitrenkė į aparatą, jam prisidengus galvą, kaltinamasis jį prisitraukdamas prie savęs keliu jam smogė vieną kartą. Tiesiogiai su kelėnu į galvą nepataikė, nes buvo prisidengęs rankomis, jis pataikė jam į rankas. Smūgis iš kelėno buvo stiprus, jei nebūtų prisidengęs su rankomis, tai nosis tikrai būtų lūžusi, o iš delno smūgis taip pat buvo stiprus. Pripažino, kad jį pasiuntė, kaip kaltinamasis ir sakė, bet tiek necenzūrinių žodžių nenaudojo, bet kaip jis sakė, kad jo akys buvo išsprogusios, manant dėl narkotikų vartojimo, tai policijoje visi testai buvo padaryti, atsakymai yra. Kaltinamasis jam antrankius bandė uždėti po smūgių, kai jis jau buvo ant kelėno priklupęs, tada atbėgo Ž. R. ir kaltinamasis išsitraukė dujas bei pradėjo jas pūsti. Pribėgęs Ž. R. jam nieko nedarė, tik sakė, ką tu čia darai. Dujų į akis nepripūtė, pataikė ant striukės, ant rankų, o kai sušilęs žmogus nuo prakaito jos pradeda griaužti. Jis išėjo į lauką, Ž. R. su kaltinamuoju pasiliko viduje, ką jie darė, nematė. Išėjęs į lauką pamatė, kad nėra telefono, sugrįžęs pamatė, kad Ž. R. lakstė aplink aparatą, o kaltinamasis jam iš paskos ir pūtė dujas. Kad jie vienas kitam smūgiuotų, ar susikibę būtų, nematė. Atėjęs pasikėlė telefoną Samsung Galaxy Note III nuo žemės, pamatė, kad įskilęs jo ekranas. Telefonui jau apie 3 metus, kai pirko mokėjo 2700 litų, dabar jo vertė gal 1500 litų. Tuo metu kaltinamasis buvo jau prie kasos langelio, tarp ko buvo konfliktas, pasakyti negalėjo. Priėjęs prie kaltinamojo, jam pasakė, kad sudaužė jo telefoną. Pastarasis atsakė, kad jam jo telefonas neįdomus ir vėl jį sugriebė, vėl trenkė jam į ausį ir vėl toks pats veiksmas iš kelėno, dėl ko jis vėl jam trenkė, nesuprato, gal dėl to, kad parodė, kad jis sudaužė jo telefoną. Kaltinamasis delnu pataikė jam į ausį, jis nenugriuvo, užsidengė galvą ir gavo smūgį iš kelėno. Jam nesipriešino, prieš antrąjį smūgį jam tik pasakė, kokias čia nesąmones darai, gal tau su galva negerai, gal einam į lauką išsiaiškinti, tai sakė po pirmo smūgio. Buvo antras smūgis, viskas labai greitai vyko, jam negrasino, tik parodė, kad sudaužė jo telefoną, dėl ko jis antrą kartą sudavė nežino. Jokių aktyvių veiksmų prieš jį nenaudojo. Jo draugai jam taip pat negrasino. Po pirmų smūgių jam pasakęs, ką tu čia „durneli“ darai, tai einam vienas ant vieno, jis nėjo. Po antro smūgio iš jo jokių grasinimų taip pat nebuvo, jokių veiksmų neatliko. Jam buvo nubrozdintas kaklas, po to kai trenkėsi į aparatą buvo padaryta mėlynė ir ant rankos, ant veido žymių nebuvo, sužalojimus jam padarė kaltinamasis. Telefonas buvo vidinėje kišenėje, jis iškrito, kai po smūgio jis atsitrenkė į aparatą, arba kai kaltinamasis jį traukė savęs link ir kai iš kelėno jam sudavė, būtent šio traukimo metu. Kaltinamajam pasakius čia ne nakvynės namai, išeik, atsakęs jam gerai, tuoj išeisiu. Po to jis dar kažką pasakė, pradėjo grubiai elgtis. Kaltinamasis pirmas pradėjo grubiai elgtis, jis kaltinamajam jokių smūgių nesudavė, o tik ranka nuo jo atsistūmė. Tai nebuvo smūgis jam, jis tik atsistūmė nuo jo, prisilietė jam prie rankos, gal kaltinamasis tuo metu norėjo pagauti jam už rankos ir jis atmetė jo ranką. Ž. R. buvo šalia jo, kiti du draugai buvo toliau, žaidė prie aparatų, jie įvykį matė. Ž. R. buvo gal 2 metrų atstumu, nes kai kaltinamasis panaudojo prieš jį fizinę jėgą, Ž. R. pribėgo paklausti, ką tu čia darai. Ž. R. pribėgo, kai jis žodžiavosi su kaltinamuoju po smūgių. Civilinį ieškinį pareiškė, nes pajuto fizinį skausmą, savaitę buvo mėlynė, darbe vaikščiojo su kapišonu, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Buvo pažemintas draugų akivaizdoje, mano, kad apsaugos darbuotojas tikrai neturėjo teisės jam smogti. Prašo priteisti 3000 eurų neturtinę žalą ir sutvarkyti telefoną, prašo pareikštą civilinį ieškinį patenkinti. Mano, kad pagal įstatymus negalima taip elgtis, kaip elgėsi kaltinamasis. Kaltinamasis jam jokios tvarkos neaiškino. Jis jį tik pajudino ir pasakė, kad čia tau ne nakvynės namai. Jis nesakė, kad čia negalima miegoti. Nuo pat pradžių jis elgėsi nemandagiai, į jį kreipėsi „tu“. Po įvykio pripūtė tik virš 1 promilės, lengvas girtumas, jautėsi normaliai. Antras konfliktas, jam sugrįžus ir parodžius, kad jo telefonas sudaužytas, truko gal 20 sekundžių, po to sekė smūgiai. Žinojo, kad policijos pareigūnai yra iškviesti, girdėjo, kai jis skambino. Pareigūnus jis iškvietė po antro smūgio, kai pareigūnai atvyko jis stovėjo. Kaltinamojo atžvilgiu padarė tik vieną judesį, ar tai buvo pastūmimas, ar sudavimas, pasakyti negalėjo. Iš klubo geruoju neišėjo, nes kaltinamasis pasielgė grubiai, reikėjo gražiai paprašyti, o ne grubiai tampyti. Jis ketino išeiti, bet kaltinamasis pradėjo, čia tau ne nakvynės namai, tokiu balsu išsireiškiančiu, grubiai elgtis. Jį pasiuntė „nachui“ ir viskas nuo to prasidėjo. Sudaužytą telefoną jam rodė vieną kartą, atstumas buvo gal 2-3 metrai. Jis suprato, kad ne smogti norėjo, nes atsakė, kad tavo telefonas jam neįdomus. Iki teisiamojo posėdžio jokių pretenzijų, civilinio ieškinio nereiškė, nes norėjo su juo geruoju susitarti, norėjo geranoriškai susitarti, bet to nenorėjo pats kaltinamasis. Telefono netaisė, čia jų netvarko, reikia siųsti į Kauną. Telefonas veikia, jo tik ekranas sudaužytas. Fizinį skausmą juto apie 2 savaites, kelį skaudėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu gautame asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2015-01-31, 02:53:00 val., D. P. buvo nustatytas 1,43 promilės girtumas (56 b. l., I tomas).

Liudytojas Ž. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-01-31, apie 02.00 val., į (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs su draugais M. T., T., G. B., D. P. atsigerti alaus. Buvo neblaivus, pripūtė 1,2 promiles. Buvo atsisėdę prie aparatų, sėdėjo ir D. P., jis prisnūdo, pastarasis taip pat buvo neblaivus. Priėjo apsaugos darbuotojas, būtent kaltinamasis, ir pasakė D. čia ne viešbutis, nemiegok. D. pakėlęs galvą pasakė, nepyk, nebemiegosiu. Tada kaltinamasis liepė jam eiti lauk, D. atsakė, nu nepyk, kaltinamasis pasakė, kad jis privalo jį išvesti į lauką. Iš pradžių jokių necenzūrinių žodžių nebuvo. D. atsikėlė, o apsaugos darbuotojas paėmė jį už rankos ir pradėjo jį temti lauk. Matė, kad D. davė apsaugos darbuotojui per ranką, kad jis pats išeis, kad paleistų ir jo nebetemtų. Tada dar kartą už rankos D. paėmė, tuo metu jie buvo jau prie durų ir kaltinamasis pradėjo smūgiuoti į D. P. Pirmas smūgis buvo į veidą, gal į žandą pataikė, sudavė iš kumščio arba delnu, to nepastebėjo. Nukentėjusysis susilenkė, tada kaltinamasis jam sudavė iš kelėno į šonkaulius, o šiam ant žemės nukritus iš kojos 1-2 kartus įspyrė, tada užkrito ant nukentėjusiojo. Jis priėjo kaltinamajam iš nugaros ir norėjo jį patraukti, griebė už striukės ir traukė. Kai užkrito ant D., matė, kad bandė antrankius uždėti, grūmėsi. Bandė patraukti, kad išvengti konflikto, juk nelauksi kol žmogų užmuš. Tada kaltinamasis iš karto puolė ir iš dešinės rankos jam pataikė su kumščiu. Tada jis paliko D. P. ir puolė jį. Kai kaltinamasis jam sudavė, jis jam atgal nedavė. Sakė, kad esame žmonės, galime susitarti, nereikia čia smurto. Tada kaltinamasis išsitraukė dujų balionėlį, jis pradėjo aplink aparatus bėgti, kad nepataikytų. Ratą apėjus jis davė jam antrankius ir sakė užsisek, atsakęs, kad nesiseks. Tada vėl kažką jam pasakęs, nuėjo prie D. P. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, buvau gal 4 metrų atstumu, tada kaltinamasis vėl puolė ant D., jį metė ant žemės, ar sudavė smūgių D., nematė. Tada vėl pribėgo ir norėjo jį nutemti. Visi, kas buvo (duomenys neskelbtini) subėgo ant kaltinamojo, norėjo padėti D., norėjo nutempti kaltinamąjį ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Kaltinamajam nei vieno smūgio jis nesudavė. Mano, kad buvo galima kitaip viską išspręsti, ar iš karto iškviesti policiją. Nežino, ar buvo sumaištis klube, žiūrėjo tik į savo draugą. D. P. nenorėjo iš klubo išeiti, bet muštis kaip apsaugos darbuotojui taip pat nedera. Muštynės įvyko, kai kaltinamasis vedė D. P. į lauką, tada D. P. sudavė jam per ranką, jis paėjo savo kojomis, jo vesti nereikėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. R. nurodė, kad A. V. sudavė kumščiu 2-3 smūgius D. P. į veidą, šonkaulius, pastarajam nuo smūgio susirietus, A. V. vieną kartą keliu spyrė į veidą, o jam nuo smūgių nukritus ant šono, gulinčiam jam spyrė 1-2 smūgius pėda į pilvą. Pasak Ž. R., visą tą laiką jis stovėjo šalia – apie 2 metrų atstumu, viską gerai matė, vaizdo niekas jam neužstojo. Jis pamatė, kad A. V., sudavęs smūgius, vėl pasilenkė prie D. P., suprato, kad A. V. jį toliau muš, todėl puolė gelbėti draugo, tai yra iš nugaros sugriebė A. V. už rankos ir traukė jį nuo D. P., kad šis nebemuštų, šaukė „ką darai?“, tačiau A. V. nereagavo. A. V. iš karto atsisuko į jį ir puolė – sudavė jam 2-3 smūgius kumščiu į kairę ranką, į šoną šonkaulius. Jo teigimu, jis galėjo suduoti A. V. smūgius, tačiau neprisiminė, kiek smūgių sudavė ir kur pataikė. Kažkuriuo momentu jis pastebėjo, kad A. V. stovi ant telefono. Kadangi telefonas buvo šalia D. P., jis suprato, kad telefonas yra D. P. Jis pasakė A. V. „žiūrėk, stovi ant telefono“. A. V. atitraukė koją ir D. P. pasiėmė telefoną, paskui D. P. rodė, kad telefono ekranas yra įskilęs. Matė, kad A. V. traukėsi dujas ir antrankius bei suprato, kad A. V. purkš (dujas), todėl A. V. pradėjus purkšti dujas į jo pusę, pradėjo nuo jo bėgioti aplink aparatus, o A. V. sekiojo jam iš paskos ir į jo pusę purškė dujas. Tuo metu kazino buvo apie 20 žmonių, kurie stebėjo kas vyksta, be to, buvo dvi kazino darbuotojos. Pirmą kartą, kai A. V. purškė dujas, jis spėjo veidą užsidengti ranka, todėl dujos pataikė į striukę, o paskui jis jo neprisileido artyn ir dujos jo nesužalojo. Po to A. V. išsitraukė antrankius ir pasiūlė jam pačiam užsidėti antrankius, tačiau jis atsisakė tai padaryti. A. V. paaiškino, kad jis padarė pažeidimą, nes lindo prie jo, kai jis mušė D. P., todėl jis privalo jį sulaikyti. Tada A. V. apsisuko ir vėl nuėjo prie D. P., kuris stovėjo prie tualeto ir kasos. Matė, kad vėl vyksta konfliktas dėl sudaužyto telefono, nes D. P. mojavo prieš veidą A. V. telefonu, o paskui jie vėl pradėjo stumdytis, ir jis pradėjo eiti link jų, pamatė, kad D. P. vėl guli ant grindų. Kaip jis ten atsidūrė – ar nuo smūgių, ar nuo pastūmimo, to nematė. Kai pribėgo, D. P. gulėjo ant grindų, o A. V. buvo užkritęs visu kūnu ant jo. Ar A. V. sudavė smūgius, to nematė. Tada subėgo daug salėje buvusių nepažįstamų jaunuolių, kurie puolė ant A. V. Jis taip pat bandė už rūbų atitempti A. V. nuo D. P., tačiau smūgių jam nesudavė. Po to atvyko policijos pareigūnai ir nuramino muštynes (112-113 b. l., I tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu gautame asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2015-01-31, 02:45:11 val., Ž. R. buvo nustatytas 1,18 promilės girtumas (76 b. l., I tomas).

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisiminė, buvo atėjęs į klubą (duomenys neskelbtini), esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, su D. P., Ž. R. ir T. Š. pažaisti prie automatų. Visi buvo išgėrę, klube taip pat visi gėrė. Jis sėdėjo prie aparato, o jam už nugaros sėdėjo D. P., kuris kėdėje snūduriavo. Po kiek laiko klube pamatė atvykusį apsaugos darbuotoją, būtent kaltinamąjį. Jis kalbėjosi su D. P., bet apie ką jie kalbėjosi, jis negirdėjo. Atstumas iki D. P. buvo gal 1-2 metrai, D. P. sėdėjo jam už nugaros. Matė, kaip apsauginis prie jo priėjo ir jį pažadinęs pradėjo su juo kalbėti. Apsauginis buvo paėmęs D. P. už rankos ir norėjo jį išvesti, o D. P. buvo nepatenkintas. Mačiau, kad jį vedė, ar jis pats atsistojo, ar jį pakėlė nuo kėdės, to nematė. Po to jie sustojo prieš jį, matė, kaip jie diskutavo, konfliktavo, ir staiga apsaugos darbuotojas ranka, kumščiu ar delnu D. P. trenkė į veido sritį. D. P. užsimojęs nebuvo, nebent kai jį bandė vesti jis atitraukė rankas, kad jo nevestų. Jis atitraukė ranką, bandė išsilaisvinti. Matė, kad apsaugos darbuotojas pataikė ne į veidą, o į galvos sritį, tiksliai kur, pasakyti negalėjo. Tada D. P. susilenkė, o apsaugos darbuotojas suėmęs jį iš vieno kelėno ir kito smūgiavo jam du kartus. D. P. buvo užsiėmęs už galvos po pirmo smūgio, gal norėjo apsisaugoti nuo tolimesnių smūgių. Su kelėnu kur pataikė nematė, jis smūgiavo iš apačios į viršų. Tai pamatęs Ž. R. pribėgo prie apsaugos darbuotojo ir bandė jį atitraukti paėmęs už nugaros, kad smūgius suduotų nematė. Ž. R. apsaugos darbuotoją atitraukė, o apsaugos darbuotojas po salę pradėjo jį gaudyti ir pradėjo purkšti dujas į jį. Kur tuo metu buvo D. P., nematė. D. P. buvo nepatenkintas, kažką šūkavo, bet ką tiksliai negirdėjo. Apsaugos darbuotojas bandė ir Ž. R. ir D. P. uždėti antrankius, bet jam nepavyko. Po to daug žmonių subėgo į vieną vietą, tai žmonės, kurie buvo klube, lankytojai. Be jų klube buvo gal virš 10 žmonių. Jis sėdėjo prie aparato, visi subėgę į vieną vietą, ką ten darė, nematė. Ar apsaugos darbuotojas dar kartą smūgiavo, to nematė. Po to D. P. skundėsi, kad ant rankų jam mėlynės, rodė mėlynes, bet jo neklausė, ar jam skauda. Sakė, kad jo telefonas sudaužytas. Įvykio metu matė jo telefoną ant žemės prie išėjimo, toje vietoje, kur jie buvo susikibę. Matė, kad telefono ekranas buvo suskaldytas. Matė, kaip prie tualetų buvo subėgę daug žmonių, ten yra aparatai, užstojo jam vaizdą, dėl ko jie ten buvo subėgę, pasakyti negalėjo. Policijos pareigūnams atvykus, visi atsitraukė. Ar D. P. ir Ž. R. buvo tame būryje, taip pat pasakyti negalėjo. Ten buvo gal 5-6 asmenys, gal ir daugiau.

Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad šių metų sausio mėnesio pabaigoje lankėsi (duomenys neskelbtini), su juo kartu buvo Ž. R., G. B., D. P., buvo išgėręs, pripūtė vidutinį girtumą. Tą vakarą matė, kaip netoli durų apsaugos darbuotojas sudavė iš kelėno D. P., jis jį palenkė ir sudavė kažkur prie galvos. Kas vyko iki tol nematė. Jiems apsižodžiavus, prie jų buvo priėjęs Ž. R. Apsaugos darbuotojas iš kelėno D. P. sudavė link veido, ar pataikė, nežino. Nematė, ar D. P. buvo užsidengęs, atstumas nuo jo iki jų buvo gal 5 metrai. D. P. nebuvo nugriuvęs. Ž. R. prie jų priėjo išskirti, o apsaugos darbuotojas išsitraukė dujas, pradėjo gaudyti Ž. R. Ar apsaugos darbuotojas sudavė Ž. R., ar Ž. R. sudavė apsaugos darbuotojui, nematė. Kur tuo metu buvo D. P., taip pat nematė. Apsaugos darbuotojas norėjo Ž. R. uždėti antrankius, bet jam nepavyko, Ž. R. nesileido. Tada apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Iki to konflikto jis įvykio pradžios nematė, nes žaidė su aparatu. D. P. jam sakė, kad jo telefono ekranas sugadintas, paties telefono nematė. Matė, kad prie kasos langelio ir tualeto vyko konfliktas, tačiau jo tarp tų asmenų, kurie užšoko ant apsauginio darbuotojo nebuvo. Ar D. P. ragino nevykdyti apsaugos darbuotojo reikalavimų, neprisiminė. Kai atvyko policijos pareigūnai, D. P. ir Ž. R. elgėsi ramiai, jie žinojo, kad yra nekalti. Su policijos pareigūnais niekas nekonfliktavo.

Liudytoja I. A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo kasininke ir matė, kaip stovėjusį prie kasos apsaugos darbuotoją, būtent kaltinamąjį, užpuolė 4-5 asmenys, užšoko jam ant nugaros. Tikslios datos neprisiminė, bet buvo naktis, kai jie iškvietė apsaugos darbuotoją, nes vienas jų klientas miegojo prie baro. Jam pamačius, kad prie aparato miega ir kitas lankytojas, priėjo prie jo ir norėjo jį pažadinti. Tada ir prasidėjo visas incidentas, kad nenorėjo išeiti, pradėjo ginčytis. Jis prie jo priėjo gražiai pakelti, o lankytojas pasakė, kad jis nemiega ir pradėjo drąskyti akis. Kiek kas kam sudavė ji nematė, dirbo savo darbą. Apsaugos darbuotojas liepė išeiti, o lankytojas neėjo lauk, stumdėsi, nepatiko, kad pakėlė, sakė, kad nemiega. Kiti draugai pradėjo jį ginti, smūgių vienas kitam nesudavė, bent ji nematė. Matė tik kai prieš jos akis užpuolė apsaugos darbuotoją, tada buvo iškviesta policija. Prieš tai jie stumdėsi, smūgių nebuvo, niekas nugriuvęs nebuvo, bent to nematė. Apsaugos darbuotojas pūtė dujas, nes ant jo puolė klubo klientai, kurie tiksliai, neprisiminė, jų buvo gal 6-7 žmonės. Iš viso lankytojų buvo gal 10-15. Ant apsaugos darbuotojo puolė ginčo metu, buvo ir tas, kuris nenorėjo išeiti bei jo draugai. Smūgių nematė, tik matė, kad ritosi. Policiją iškvietė apsaugos darbuotojas. Tie, kurie užpuolė apsaugos darbuotoją trys šiuo metu yra salėje, tik vieno nėra. Asmeniškai jų nepažįsta, juos žino, nes jie dažni klubo lankytojai. Dėl šių lankytojų ne vieną kartą yra iškvietę apsaugą.

Ekspertas Jurgis Sakalas teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-02-04 buvo atvykęs D. P. ir jam buvo nustatyti kūno sužalojimai. Nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje ir dešiniojo riešo paviršiuje, kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame kelio priekiniame paviršiuje. Tie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti sužalojimai atitinka nurodytam laikui ir atitinka, kad galėjo būti padaryti atitinkamu būdu, kaip proceso dalyviai ir liudytojai parodė teisiamajame posėdyje. Nebuvo rasta sužalojimų veide ir ausies srityje. Ant kaklo sužalojimas galėjo būti padarytas ir rankų pirštais arba nagais. Nebūtinai turėjo atsirasti daugiau sužalojimų, sužalojimai priklauso nuo suduotų smūgių stiprumo, jei buvo suduoti silpnesni smūgiai, galėjo ir nepalikti žymių. Išvada duodama kalbant apie visumą sužalojimų. Atskirai kiekvienas sužalojimas gali atsirasti atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius, griuviminis sužalojimas gali būti tik kelio. Kiti sužalojimai turėjo atsirasti po smūginio kontakto.

Ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2015-02-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 182/15(04) nurodyta, kad D. P. padaryti sužalojimai: nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje ir dešinio riešo ištiesiamajam paviršiuje, kraujosruvos kairiame žaste ir kairio kelio priekiniame paviršiuje; kiekvienas iš šių sužalojimų ir šių sužalojimų visuma atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūginių poveikių bukais kietais daiktais; kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (34 b. l., I tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2015-02-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 183/15(04) nurodyta, kad Ž. R. kūne sužalojimų nėra (36 b. l., I tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas Jurgis Sakalas apklausos protokole paaiškino, kad A. V. kūne rastiems sužalojimams – nubrozdinimams dešiniame skruoste ir kairio kelio priekiniame paviršiuje – padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su kietais bukais paviršiais, tikėtina, kad šie kūno sužalojimai galėjo atsirasti griuviminės traumos metu, atsitrenkiant į bukus kietus paviršius (32 b. l., I tomas).

Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio mėn. pabaigoje, naktį, apie 03.00 val., dirbo bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kai ji iškvietė apsaugą, nes prie barto miegojo klientas. Atvažiavęs A. V. nuėjo prie vieno kliento pasakyti, kad nemiegotų, po to priėjo prie 15 aparato, kur miegojo kitas klientas. Po to prasidėjo grumtynės, bet jų nematė, nes dirbo savo darbą. Ji barmenė ir pagrindinė salės darbuotoja. Matė, kad stumdėsi, bet kaip kas prasidėjo nežino. Priėjęs A. V. tik paprašė išeiti, klientas pasakė, kad nemiega ir prasidėjo. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, nes vaikščiojo po salę. Po to pamatė, kai viskas vyko prie kasos. Buvo panaudotos dujos. Kad būtų suduoti kokie tai smūgiai nematė. Kiti asmenys dalyvavo konflikte. Tas asmuo, kurio prašė išeiti nesutiko ir nėjo. Kiek buvo iš viso asmenų nežino, taip pat nematė, kad kas gulėtų ant grindų. Asmuo kuris nenorėjo išeiti, klube būna dažnai, kai jis būna, nuolat būna konfliktai, kviečiama apsauga. Asmuo, kurio prašė A. V. išeiti yra salėje, tai D. P. Negirdėjo pokalbio tarp A. V. ir D. P., bet jie žino, kad kai atvažiuoja apsauga, paprašo išeiti. Nežiūrėjo ką darė D. P., bet mano, kad jis atsisakė išeiti, nes prasidėjo grumtynės, jos dažniausiai ir prasideda dėl to, kai prieštaraujama išeiti. D. P. tą vakarą nekėlė problemų iki to laiko, kol buvo iškviesta apsauga. D. P. sėdėjo padėjęs galvą ant aparato, apsikniaubęs miegojo. Apsaugos darbuotojo neprašė pakelti D. P. Tačiau jų įstaigoje miegoti negalima, jie gali prieiti ir pasakyti, kad negalima miegoti, bet tuo metu pirmas priėjo A. V. Buvo sutrikdytas klubo darbas nuo veiksmų ir nuo dujų, nuo to momento kai prasidėjo muštynės. Policiją iškvietė A. V. Į konfliktą kišosi tik D. P. draugai, jie puolė ant A. V., tada A. V. ir papurškė dujas. Neprisiminė, kas puolė ir kiek jų puolė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. D. parodė, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) lankytojų miegojo prie baro, o lošimų organizavimo taisyklėse toks elgesys yra nepageidautinas, dėl ko ji iškvietė apsaugą. Atvažiavus (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui A. V., salėje, prie lošimo automatų, užmigo dar vienas lankytojas. A. V. priėjo prie jo, paprašė išeiti, tačiau lankytojas buvo labai nepatenkintas, pradėjo A. V. grasinti, kad jam geruoju nesibaigs, po akimirkos prasidėjo muštynės. Ji nematė, kas pirmas sudavė smūgius, kur smūgiai buvo nukreipti, kiek asmenų tiksliai dalyvavo konflikte, ji matė tik grumtynes, žino, kad A. V. panaudojo ašarines dujas, kiek žino, A. V. iškvietė policiją (28-29 b. l., I tomas).

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisiminė, bet buvo vakaras ar naktis, kai lošimo namuose, kazino, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose buvo reikalinga policijos pagalba apsaugos darbuotojui. Jis dirbo policijos ekipaže kartu su kolega E. Č. Gavę iš budėtojo pranešimą ir nuvykę į įvykio vietą, pamatė kampe būrio žmonių užspaustą apsaugos darbuotoją. Apsaugos darbuotojas buvo užspaustas kampe, prie jo buvo 4-5 asmenys, jie stengėsi jį sužaloti. Viskas vyko labai greitai, jie įbėgo ir po vieną tuos asmenis atitraukinėjo. Apsaugos darbuotojas buvo užsidengęs ir klūpėjo. Neprisiminė, ar matė kokių sužalojimų, taip pat neprisiminė, ar matė, kaip buvo suduoti kokie smūgiai. Jiems asmenys nesipriešino, jie buvo išgėrę, bet ne visiškai girti. Sulaikyti asmenys aiškino, kad apsaugos darbuotojas buvo pristojęs prie vieno iš jų, o jie po to jį gynė.

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių regiono vadove. Pas juos yra lošimo organizavo taisyklės. Pagal kokį punktą yra išprašomi miegantys klientai negali pasakyti, nes už visus tuos reikalus yra atsakingas imunitetinis skyrius, kuris atstovauja juos teismuose. Vienas iš tų atstovų, A. K., yra atvykęs šiandien su ja, jis turi įgaliojimą, jis mano, turėtų daugiau šiuo klausimu ką pasakyti. Imunitetinis skyrius tvarko visus reikalus su apsauga, teismais ir policija. Apie tą įvykį nieko asmeniškai negali pasakyti, buvo ne jos darbo valandos. Ji dirba nuo 8 iki 17 valandos. Kada nėra vadovės, ji yra atsakinga už įrašo pateikimą, policijai paprašius stengiasi įrašą pateikti kuo greičiau. Dėl sutarties su apsaugos firma nieko negali pasakyti, gali būti, kad sutartis buvo keista, kai atsirado pas juos imunitetinis skyrius.