- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- eI2-1650-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04208-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- O. H., O. D., M. M., D. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. H. (O. H.), O. D. (O. D.), M. M. (O. M.), D. M. (M.) S. S. (S. S.) ir O. V. (O. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai O. H., O. D., O. M., D. M., S. S. ir O. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimus Nr. (15/5-10)50U-2344 (O. H. (O. H.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2340 (O. D. (O. D.) atžvilgiu, pareiškėjas nurodo skundžiamo sprendimo datą 2019 m. lapkričio 5 d., tačiau skundžiamas sprendimas yra 2019 m. lapkričio 25 d., todėl šis netikslumas laikomas rašymo apsirikimu); Nr. (15/5-10)50U-2341 (S. S. (S. S.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2342 (D. M. (M.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2343 (M. M. M. (O. M.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2345 (O. V. (O. V.) atžvilgiu).
Skunde pareiškėjai nurodė, kad visų pareiškėjų atžvilgiu atsakovas priėmė identiškus sprendimus, todėl pareiškėjai, matydami, jog visų skundžiamų sprendimų aplinkybės vienodos, bendru skundu kreipėsi į teismą.
Atsakovas nustatęs, kad Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu uždarosios akcinės bendrovės „Lietreal“ (toliau – ir UAB „Lietreal“, Bendrovė) direktorius E. Z. (E. Z.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį (toliau – ir ANK) (nelegalus darbas) 500 Eur bauda. Pareiškėjas O. H. (O. H.), būdamas Bendrovės direktoriumi, tarp Bendrovės dokumentų Departamento nurodyto 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarimo nerado, toks dokumentas įmonei atsiųstas nebuvo, įmonės gautų dokumentų registre – neregistruotas. Pareiškėjai susisiekė su buvusiu UAB „Lietreal“ direktoriumi E. Z. (E. Z.), kuris paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jis buvo nubaustas administracine nuobauda kaip fizinis asmuo, bei patvirtindamas savo žodžius pateikė 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-4267-486/2019 (toliau – ir Nutarimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde teismui teigė, jog išanalizavus Nutarimą matyti, jog teismas aiškiai išskyrė fizinio asmens E. Z. (E. Z.) administracinę atsakomybę ir nubaudė jį kaip fizinį asmenį. Nutarime minėtas asmuo nėra įvardijamas pareiškėjų darbdaviu, o tik Bendrovės atsakingu atstovu, todėl sprendė, kad skundžiami sprendimai turi būti panaikinti.
Pareiškėjų teigimu, vertinant sistemiškai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies ir ANK 95 straipsnio nuostatas matyti, jog fizinio asmens atsakomybė ir juridinio asmens atsakomybė yra atskiriama. Pažymėjo, jog priimant Nutarimą ir jam įsiteisėjant E. Z. (E. Z.) iš esmės jau nebevadovavo Bendrovei, todėl jo kaltės konstatavimo dienai, t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d. negali būti laikomas pareiškėjų darbdaviu.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, todėl teigė, kad jie nėra atsakingi už veiksmus, kuriems jie neturėjo įtakos ir kuriuose nedalyvavo. Pareiškėjams yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimai yra imperatyvūs, teisės aktai nenumato jokių išimčių ir nuo pirmosios dienos, kuomet užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimų ir atsiranda pagrindas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimui. Tačiau pabrėžė, kad šiuo atveju, praėjus 7 dienoms po to, kuomet buvo konstatuota UAB „Lietreal“ direktoriaus E. Z. (E. Z.) kaltė padarius administracinį pažeidimą dėl nelegalaus darbo – jis iš UAB „Lietreal“ vadovų buvo atleistas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjų skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. spalio 16 d., gruodžio 10 d., gruodžio 28 d. pareiškėjai, ketindami ir toliau dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Lietreal“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktus prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimus išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, galiojančius dvejus metus.
Paaiškino, kad Departamentas atlikdamas savo funkcijas, nustatė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu UAB „Lietreal“ direktorius E. Z. (E. Z.) nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 500 eurų bauda. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra.
Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio imperatyviomis nuostatomis, nusprendė panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi. Pabrėžė, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais konstatuota, jog Bendrovės direktorius buvo Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nubaustas už administracinį nusižengimą (nelegalų darbą), tuo tarpu Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktas imperatyviai numato, kad leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai. Minėta imperatyvi leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlyga nereikalauja, kad leidimas laikinai gyventi būtų panaikinimas tik tam užsieniečiui, kuriam buvo leista nelegaliai dirbti, todėl pareiškėjų argumentus dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo laikė deklaratyviais ir nepagrįstais.
Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad E. Z. (E. Z.) buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl, kad jis padarė administracinį nusižengimą eidamas Bendrovės vadovo pareigas. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 a) punkte nustatyta, kad darbdavys yra tas, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį. Kadangi Bendrovės vadovas E. Z. (E. Z.) veikė Bendrovės vardu (kaip Bendrovės valdymo organas) ir pasirašydamas darbo sutartis įsipareigojo įdarbinti pareiškėjus, jis veikė kaip darbdavys.
Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jie atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundą tenkinti visą. Papildomai paaiškino, kad atsiliepime urodytos LVAT bylos ir nagrinėjamos bylos fabula nesutampa. Atkreipė dėmesį, kad teisės akte vartojama sąvoka „įsipareigoja įdarbinti“, o ne „jam dirba“.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas O. H. (O. H.), ketindamas dirbti Bendrovėje, 2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-15) 10K-48475 informavo pareiškėją, kad 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojanti 2 metus.
Pareiškėjas, O. D. (O. D.), ketindamas dirbti Bendrovėje, 2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas 2018 m. lapkričio 26 d. pranešimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-7) 10K-46140 informavo pareiškėją, kad 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojanti 2 metus.
Pareiškėjas O. M. (O. M.), ketindamas dirbti Bendrovėje, 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas 2019 m. sausio 9 d. pranešimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-12) 10K-1009 informavo pareiškėją, kad 2019 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojanti 2 metus.
Pareiškėjas D. M. (M.), ketindamas dirbti Bendrovėje, 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas 2019 m. vasario 11 d. pranešimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-18) 10K-5751 informavo pareiškėją, kad 2019 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojanti 2 metus.
Pareiškėjas S. S. (S. S.), ketindamas dirbti Bendrovėje, 2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-18) 10K-48503 informavo pareiškėją, kad 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojanti 2 metus.
Pareiškėjas O. V. (O. V.), ketindamas dirbti Bendrovėje, 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas 2019 m. vasario 18 d. pranešimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-15) 10K-6961 informavo pareiškėją, kad 2019 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojanti 2 metus.
Departamentas, atlikdamas savo funkcijas, nustatė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu UAB „Lietreal“ direktorius E. Z. (E. Z.) nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 500 eurų bauda. Informacijos apie baudos sumokėjimą nenustatė. Atsižvelgiant į tai, Departamentas 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė skundžiamus sprendimus Nr. (15/5-10)50U-2344 (O. H. (O. H.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2340 (O. D. (O. D.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2341 (S. S. (S. S.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2342 (D. M. (M.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2343 (M. M. (O. M.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2345 (O. V. (O. M.) atžvilgiu), kuriais nusprendė panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimai grindžiami Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuriame nustatyta, kad laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Byloje ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo panaikinti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad E. Z. (E. Z.) būdamas UAB „Lietreal“ vadovu pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido dirbti Ukrainos Respublikos piliečiui V. U. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 28 d. statybos objekte Siesikų g. 14, Vilniuje, nesudarius rašytinės sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas pripažino E. Z. (E. Z.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrė jam 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą (Nutarimas).
Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 19 (a) punkte nustatyta, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Taigi leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas turėjo vertinti ir įvertino duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamus sprendimus – jog Bendrovės direktorius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 500 Eur bauda. Pareiškėjai skunde teismui akcentuoja, kad teismui priimant Nutarimą E. Z. (E. Z.) iš esmės jau nevadovavo Bendrovei, todėl negali būti laikomas pareiškėjų darbdaviu. Teismas su šiais pareiškėjų argumentais nesutinka ir pažymi, kad minėtas asmuo Bendrovės vadovu buvo iki 2019 m. rugsėjo 18 d. (Juridinių asmenų registro išrašas). Dar daugiau, Bendrovės vadovas E. Z. (E. Z.) buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjų darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybė, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Teismas pažymi, jog tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamais Sprendimais nusprendė panaikinti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimti sprendimai yra proporcingi ir adekvatūs. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.
Pareiškėjų skunde nurodomi argumentai, jog Bendrovėje jie sudaro iš esmės visą kolektyvą, kad Bendrovė turi sudarius rangos sutartis, kad praradus darbuotoju turės mokėti baudas ir t. t., vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dar daugiau, kaip teisingai atsakovas pažymėjo, ginčijami sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, jei pareiškėjai atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą.
Taigi, teismas konstatuoja, jog skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, juose išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjams taikomos poveikio priemonės motyvuotos.
Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimų Nr. (15/5-10)50U-2344 (O. H. (O. H.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2340 (O. D. (O. D.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2341 (S. S. (S. S.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2342 (D. M. (M.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2343 (M. M. (O. M.) atžvilgiu); Nr. (15/5-10)50U-2345 (O. V. (O. V.) atžvilgiu), todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjų skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹ straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų O. H. (O. H.), O. D. (O. D.), M. M. (O. M.), D. M. (M.) S. S. (S. S.) ir O. V. (O. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.