Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio tvarka, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. Ž. nuteistas už tai, kad vengė sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2021-11-11, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nustatyta tvarka, buvo išleistas į parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau 2021-11-11 d., nustatytu laiku, t.y. 11.00 val., be svarbios priežasties į (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirąją koloniją negrįžo.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendyje konstatuota, kad B. Ž. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo B. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. B. Ž. savo kaltės neneigia, tačiau jo nuomone, jis už negrįžimą laiku į pataisos namus nepagrįstai yra nubaustas du kartus, nes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jam buvo paskirta nuobauda – 30 parų izoliatoriaus, ir už tuos pačius veiksmus jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 242 straipsnį. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

9. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Kita vertus, non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikoma skirtingų rūšių teisinė atsakomybė (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorius 2021 m. lapkričio 12 d. paskyrė nuobaudą už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų nevykdymą. Toks pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, nei Lietuvos teismų, nei EŽTT praktikoje nelaikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimu, todėl, priešingai, nei skunde teigia apeliantas, asmeniui taikyta drausminė atsakomybė neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę, o bausmės skyrimas pagal BK, nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-507-788/2015, 2K-222-788/2017, 2K-21-628/2019). Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuobaudos už bausmės atlikimo režimo pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį pritaikymas apeliantui, nereiškia, kad jam negalima taikyti ir baudžiamosios atsakomybės, nustačius, kad jo veiksmuose yra būtent ir nusikalstamos veikos požymių.

11. B. Ž. nesutinka ir su jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas B. Ž. bausmę, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

12. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

13. Už BK 242 straipsnyje numatytą nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo savo sprendimą parinkti kaltinamajam griežtesnę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą. B. Ž. anksčiau teistas keturiolika kartų). Pataisos namų administracijos B. Ž. charakterizuojamas neigiamai. Iš pataisos namų teismui pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, jog kaltinamasis pataisos namuose neparodė jokios iniciatyvos įsidarbinti, jo darbinė motyvacija vertinama neigiama. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis dirbo ir būdamas laisvėje. Šie duomenys leido teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis negauna pajamų, todėl sprendė, jog švelnesnės bausmės – baudos skyrimas šiuo atveju bus netikslingas. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad B. Ž. nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, paskyrė B. Ž. laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Negalima nesutikti su apelianto teiginiu, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, kad dėl kalbos defekto pataisos namuose jis patiria patyčias, todėl jam labai sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, vertinant visų kitų su bausmės skyrimu susijusių aplinkybių kontekste, neduoda pagrindo išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta neteisingai. Be to, jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebe pirmą kartą, ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu elgdamasis netinkamai ir neteisėtai, pažeidinėdamas nustatytą tvarką bei įstatymus, pats nesistengė išvengti su bausmės atlikimu pataisos namuose susijusių padarinių.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslus bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar pagriežtinti bausmę gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam B. Ž. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl proceso išlaidų.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos B. Ž. išlaidas sudaro 90,00 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. B. Ž. jokio registruoto turto neturi, nusikalstamą padarė pataisos namuose, kuriuose jis nedirba, jokių pajamų negauna, todėl, nesant duomenų apie realią kaltinamojo galimybę atlyginti patirtas proceso išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo B. Ž. valstybės garantuojamą antrinės teisinės pagalbos turėtų išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.