- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-8894-534/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04519-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad 1/3 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
Nurodė, kad gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie nuosavybės teise
neįregistruotą, galimai bešeimininkį turtą, t. y. 1/3 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šią ūkinio pastato dalį buvo prašoma perimti valstybės nuosavybėn. Pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. 10/123292 duomenis minėtas nekilnojamojo turto objektas yra 1983 metų statybos pastate, kuriame kitos šio nekilnojamojo turto objekto dalys buvo privatizuotos teisės aktų nustatyta tvarka. Šis turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo
sukūrimo iki šio momento jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Po butų, (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato didesnės dalies privatizavimo, 1/3 dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), nebuvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei ar kitiems asmenims, taip pat privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ji liko valstybės nuosavybe. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti minėto turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyta, kad 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) buvo sukurta (pastatyta) 1983 metais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįsta tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu 1964 m. CK 95, 97, 98 ir 99 straipsniai buvo pakeisti, taip pat kodeksas papildytas 95(1) ir 98(2) straipsniais. Šiuose straipsniuose buvo įtvirtinta antra viešosios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė. 1964 m. CK 98 (2) straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie 1/3 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka arba jos perdavimą savivaldybės nuosavybėn.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta tenkinamas pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1/3 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad 1/3 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.