Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-1750-864/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-19
Bylos Nr.
2-1750-864/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-1806-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
J. G., R. G.
Advokatai
Viktoras Muravskis
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1750-864/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-1806-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6: 35.4; 63.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPREN DIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,sekretoriaujant Dianai Zapolskajai, vertėjaujant Audronei Adomavičienei,dalyvaujant ieškovei D. V. bei jos atstovui advokatui Viktorui Muravskiui,atsakovo atstovui advokato padėjėjui K. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams J. G. ir R. G., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 155376,00 Lt negrąžintos paskolos, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2005-06-03 paskolos raštelį perdavė atsakovams 15000,00 eurų, t. y. 51792,00 Lt, o pagal 2009-09-03 paskolos raštelį perdavė atsakovams 30000,00 eurų, t. y. 103584,00 Lt, kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti pagal pirmąjį pareikalavimą. Nurodė, kad atsakovai jai iki šiol nėra grąžinę skolų, nors paskolos turėjo būti grąžintos pagal pirmąjį pareikalavimą, todėl negrąžintos skolos, nepaisant to, kad paskolos raštelius pasirašęs tik atsakovas J. G., prašo priteisti iš abiejų atsakovų, kurie yra sutuoktiniai, nes sandoris sudarytas šeimos interesais, jam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo (b. l. 105-107).

Teismo posėdžio metu ieškovė D. V. patikslintą ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad 2005 metais atsakovai atvažiavo pasiskolinti pinigų. Kadangi atsakovai dažnai atvažiuodavo pas sūnų, jiems paskolino 15000,00 eurų. Šią pinigų sumą ji gavo iš motinos. Kiek tuo metu turėjo santaupų, pasakyti negali. J. G. savo ranka parašė raštelį ir pasakė, kad pinigus grąžins po dviejų mėnesių. Tuo metu namie buvo dukra, anūkė ir anūkas, kurie matė, kad ji perdavė pinigus Jurijui. 2009 metais Jurij atvažiavo vienas ir prašė paskolinti 30000,00 eurų. Tokią sumą turėjo, nes būdama 55 metų amžiaus išėjo į pensiją, gavo grynais išeitinę išmoką. Kiekvieną mėnesį gaudavo 642,00 Lt pensijos, be to, laikė ūkį ir per mėnesį už parduotus ūkio produktus gaudavo apie 2000,00 Lt. Visą laiką pinigus taupė, valgė tik duoną ir makaronus. Kai pasidarė negerai su sveikata, visą savo ūkį pardavė ir už parduotą ūkį gavo 30000,00 eurų. Pinigus gavo litais. Jokių sutarčių už parduotą ūkį neturi. Brolis visus pinigus iškeitė į eurus. Atsakovai atvažiuodavo kiekvieną savaitė ir žadėjo pinigus grąžinti, tačiau pinigų negrąžino. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio dalyką, prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, papildomai pabrėždamas, kad sutarties sudarymą patvirtino ieškovė bei apklausti liudytojai. Atsakovų atstovo paaiškinimai, kad jie antrą kartą paskolino tik 15000,00 eurų neatitinka tikrovės. Jei atsakovų bendra paskolinta suma sudaro 30000,00 Lt, atsakovai turi įrodyti, kad pagal pirmąjį paskolos sutartį ieškovei grąžino 15000,00 eurų. Kadangi atsakovai tokių įrodymų nepateikė, prašė teismo priteisti 155376,00 Lt, kas atitinka 45000,00 eurų, 5 procentų meties palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškino, kad atsakovai pasiskolino tik 30000,00 eurų ir jie pasirengę ieškovei šią pinigų sumą su palūkanomis grąžinti. Atsakovai nesutinka su 15000,00 eurų suma, nes jos negavo. 2005 metais atsakovas pasiskolino iš ieškovės 15000,00 eurų sumą, o vėliau 2009 metais pasiskolino dar 15000,00 eurų. Pilna 30000,00 eurų suma buvo įforminta raštelyje, kurį paruošė ieškovės anūkė. Teismui pateiktas pirminis ieškinys patvirtina, kad ieškovė iš atsakovų prašė priteisti tik 30000,00 eurų sumą. Atsakovams reikia laiko, kad galėtų surinkti 30000,00 eurų ir grąžinti ieškovei. Atsakovas pasitikėjo susiklosčiusiais santykiais ir manė, kad tas raštelis liečia abu paskolos santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie sąskaitų pervedimus, paveldėjimus, brangaus turto pardavimą, bei neįrodė, kad apskritai turėjo 45000,00 eurų sumą. Ieškovė neprisimena, kiek ji pinigų ir kokia valiuta turėjo. Ieškovė turi įrodyti pinigų perdavimo aplinkybes. Kadangi pinigų suma yra didelė, negalima vadovautis liudytojų parodymais, be to, liudytojai yra tiesiogiai susiję su ieškove.

Liudytoja K. R., kuri yra ieškovės dukra, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2005 metais liepos mėn. atvažiavo atsakovai ir paprašė paskolinti 15000,00 eurų. Atsakovas davė pasą ir parašė raštelį, perskaičiavo pinigus ir nuvažiavo. Tuo metu kartu su ja ir ieškove dalyvavo jos sūnus ir dukra. Kai atsakovai atvažiavo skolintis pinigų 2009 metais, jos namie nebuvo. Kiek iš viso motina turėjo pinigų, kur juos laikė pasakyti negali.

Liudytoja A. M., kuri yra ieškovės anūkė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2005 metais liepos mėnesį dalyvaujant jai, jos motinai bei broliui, močiutė davė atsakovui 15000,00 eurų, didelėm kupiūrom. Atsakovas pats rašė paskolos raštelį. 2009 metais ji surinko kompiuteriu tekstą, o atsakovas šį raštelį pasirašė. Perdavė 30000,00 eurų. Kad nebūtų nesusipratimų, ji pinigus perskaičiavo. Kiek iš viso močiutė turėjo pinigų ir kur juos laikė pasakyti negali.

Liudytojas E. R., kuris yra ieškovės anūkas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvaujant jam, jo motinai bei sesei, matė kaip atsakovui buvo perduota 15000,00 eurų po 200, 500 eurų kupiūromis. Pinigus skaičiavo močiutė ir atsakovas. Atsakovas savo ranka pasirašė skolos raštelį. Kiek žino atsakovas antrą kartą paskolino 30000,00 eurų, tačiau jis nedalyvavo. Žino, kad sesuo parašė skolos lapelį. Kiek močiutė turėjo pinigų ir kur juos laikė, pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2005-06-03 paskolos sutartį (paskolos raštelį), pasirašytą ieškovės ir atsakovo J. G., ieškovė atsakovui paskolino 15000,00 eurų, kas atitinka 51792,00 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti pagal pirmąjį pareikalavimą (b.l. 108-109). 2009-09-03 ieškovė ir atsakovas J. G. pasirašė paskolos sutartį (paskolos raštelį), remiantis kuriuo atsakovui paskolino 30000,00 eurų, kas atitinka 103584,00 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti pagal pirmąjį pareikalavimą (b.l. 5-6).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Kadangi ieškovo nurodomų paskolų sutarčių sumos yra didesnės nei 2000,00 Lt, tokiems paskolos sutartims taikomi įstatymo numatyti privalomi rašytinės sandorio formos reikalavimai. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių, taigi paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo – paskolos teisiniams santykiams konstatuoti ir paskolos sutarties sudarymo faktui pripažinti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1, 2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011, 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, ir kt.).

Nagrinėjamojo byloje ieškovė paskolinių teisinių santykių buvimo faktą grindžia 2005-06-03 paskolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad J. G., gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš D. V., gyv. (duomenys neskelbtini), paskolina 15000,00 eurų, kurios pasižada grąžinti pagal pirmą pareikalavimą bei 2009-09-03 paskolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad J. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš D. V., gyv. (duomenys neskelbtini), paskolina 30000,00 eurų, kuriuos pasižada grąžinti pagal pirmą pareikalavimą (b.l. 5-6, 108-109).

Kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 12 str., civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi pricipo, o tai reiškia, kad kiekviena iš šalių leistinomis toje konkrečioje teisinėje situacijoje įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Vertinant minėtuose paskolos rašteliuose kitų pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrašų be žodžio „pasiskolinau“ nėra nurodyta, t. y. raštelyje paskolos dalyko perdavimo faktas paskolos gavėjui nėra specialiai aptartas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vien tik žodžio „skolinuosi“ vartojimas skolos raštelyje, nesant atskirai aptarto paskolos dalyko, šiuo atveju – pinigų, perdavimo paskolos gavėjui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neginčijamą paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju paskolos perdavimo fakto patvirtinimui neužtenka vien tik lingvistinio pateikto ginčo raštelio turinio aiškinimo. Įstatymo prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 -03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas iš ieškovės 2005-06-03 pasiskolino 15000,00 eurų ir 2009-09-03 pasiskolino 15000,00 eurų, kuriuos ieškovė jam davė grynais. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad bendrą paskolintą pinigų sumą sudaro 30000,00 eurų, kurį yra susumuota ir nurodyta 2009-09-03 paskolos raštelyje. Byloje esantis pirminis ieškovės ieškinys patvirtina, kad ieškovė iš atsakovų prašė priteisti tik 30000,00 eurų (b.l. 1-3). Teismo posėdžio metu ieškovė nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl padidino ieškinio reikalavimus. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovui pagal 2005-06-03 paskolos raštelį buvo paskolinusi 15000,00 eurų, o pagal 2009-09-03 paskolos raštelį buvo paskolinusi 30000,00 eurų, bendrai 45000,00 eurų, teismas pažymi, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien paskolos raštelyje nurodyta aplinkybe, kad atsakovas iš ieškovės pasiskolino konkrečią pinigų sumą, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė 45000,00 eurų dydžio paskolos sumos perdavimą atsakovui įrodinėja liudytojų parodymais. Teismas vertina aplinkybę, kad liudytojai K. R., A. M. ir E. R. yra ieškovės artimi giminaičiai. Jie patvirtino nežinantys, kiek ir kur ieškovė laikė pinigų. Nurodė, perdavimo metu jų neskaičiavę, o tik matę, kaip pinigus skaičiavo ieškovė ir atsakovas J. G.. Kadangi ginčo dėl paskolinių santykių fakto buvimo byloje nėra,liudytojų parodymai dėl paskolos dydžio atmestini, kaip pagrįsti prielaidomis. Todėl ieškovė, pirmiausiai turėjo prievolę (procesinę pareigą) pateikti rašytinius įrodymus apie savo pačios, kaip kreditorės, paskolinių santykių su atsakovu, kaip skolininku, susiklostymą. Tai reiškia, kad ieškovė tokios pačios formos įrodymais (pavyzdžiui, atsakovo pripažinimu skolos raštelyje, padarant jame atitinkamą įrašą arba bent jau nurodytos 45000,00 sumos pavedimo į atsakovo sąskaitą dokumentu), kitaip tariant, rašytiniais dokumentais privalėjo pagrįsti pinigų perdavimą atsakovui kaip sąlygą konstatuoti paskolos sutarties su ieškove sudarymą CK 6.870 str. 2 d. prasme. Teismo posėdžio metu ieškovės parodymai apie disponuojamą pinigų sumą buvo prieštaringi, pradžioje ieškovė nurodė, kad 2005 m. paskolintą atsakovui 1500,00 eurų sumą ji sutaupė, vėliau teigė, kad ją paveldėjo iš motinos, o 2009 m. paskolos objektą, t.y. 30000,00 eurų sumą sutaupė gaudama pensiją ir laikydama ūkį, vėliau minėjo, kad minėtus pinigus gavo pardavusi ūkį. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo tiksliai nurodyti kokia valiuta buvo laikomos minėtos santaupos. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė pinigų perdavimo fakto, bei neįrodė aplinkybės, kad tokią pinigų sumą turėjo.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovui pripažinus, kad iš ieškovės gavo 30000,00 eurų, ieškovė įrodė 30000,00 eurų perdavimą atsakovui faktą, todėl paskolos sutartis pripažintina sudaryta dėl šios sumos. Paskolos davėjui neįrodžius pinigų perdavimo fakto, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne. Ieškovei neįrodžius 15000,00 eurų perdavimo atsakovui fakto, raštelyje nesant atskirai aptarto pinigų perdavimo fakto bei atsižvelgiant į šalių ir liudytojos A. M. nurodytas paskolos raštelio sudarymo aplinkybes, konstatuotina, kad dėl šios sumos tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovų, kurie yra sutuoktiniai, solidariai 30000,00 eurų, kas atitinka 103584,00 Lt, paskolos.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7114,88 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė viso patyrė 5200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1400,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 3800,00 išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 4, 104, 141-142, 147). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (67,00 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 88 str., 93 str. 2 d. bei CPK 98 str., ieškovei iš atsakovų priteistina 3484,00 Lt (5200,00 Lt x 0,67), t. y. po 1742,00 Lt iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Žyminio mokesčio dalis – 1843,66 Lt – nuo kurios sumokėjimo ieškovę teismas atleido (b.l. 18, 105) bei įvertinus tenkintų reikalavimų dalį, priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.). Taip pat, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d. ir 5 d., iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 1868,66 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., 279 str., teismas, -

nusprend ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., iš atsakovų J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, solidariai 103 584,00 Lt (vieną šimtą tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt, 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (103 584,00 Lt) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 1742 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis Lt, 00 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lygiomis dalimis valstybės naudai 1868,66 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt, 66 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė