Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.1.3; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3

2024 m. gegužės 6 d.

dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui, kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2008 m. sausio 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams; 2) 2008 m. kovo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2008 m. liepos 3 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių; 4) 2008 m. birželio 12 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams; 5) 2009 m. vasario 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 6) 2009 m. spalio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams 8 dienom; 7) 2013 m. kovo 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 8) 2013 m. gegužės 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 9) 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių; 10) 2016 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – areštas 20 parų; 11) 2019 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, paskirta bausmė – bauda 38 (MGL) 1900 Eur dydžio bauda. 2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi paskirta ir nesumokėta 38 MGL (1900 eurų) baudą pakeista į 228 valandų viešuosius darbus; 12) 2020 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta bausmė – 60 parų arešto; 13) 2020 m. lapkričio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė - 58 parų areštas; 2021 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi subendrinus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 58 parų arešto bausme su 2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi paskirta 228 valandų viešųjų darbų bausme, paskirta bausmė - 90 parų arešto; 14) 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 60 parų arešto; 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi subendrinus 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė - 90 parų arešto; 15) 2023 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 16) 2023 m. gegužės 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 16 parų arešto bausmė; 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi 2023 m. gegužės 10 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 8 d. (sušvelninta 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi) nuosprendžiais paskirtos galutinės subendrintos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 15 dienų,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio 18 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre UAB „Norfos mažmena“ iš stendo pagrobė svetimą, prekybos centrui UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą - 17 vnt. momentinių loterijos bilietų „3 Milijonai“, kurių bendra vertė 170,00 eurų, ir padarė UAB „Norfos Mažmena“ 170,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. sausio mėnesį, kaip nurodyta kaltinime, 18 d. po pietų, apie 13.45 val., važiuodamas į Mažeikius pro Ventą, užsuko į „Norfa“ prekybos centrą, kur įsigijo sidro bei spontaniškai kilo mintis jam pavogti loterijos bilietų, kuriuos paėmė ir įsikišo 17 vienetų, kaip nurodyta kaltinamajame akte, į kelnių kišenę. Susimokėjo už sidrą, o loterijos bilietus, kurių vieno kaina – 10 Eur, pavogė. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Patvirtino, jog būdamas blaivus taip nesielgia. Atvažiavęs į Mažeikius toliau baliavojo ir kažkur tuos loterijos bilietus prarado, jais net nepasinaudojo. Gailisi dėl savo veiksmų. Išėjęs į laisvę pasižada atlyginti padarytą žalą bei ateityje taip nesielgti. Prašė teismo nepriteisti valstybei advokato išlaidų, kadangi jokio turto neturi, nedirbantis, o turi skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo V. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2024 m. sausio 31 d. UAB „Norfos Mažmena“ pareiškimu, kuriame nurodyta, jog peržiūrint vaizdo įrašą nustatyta, kad 2024 m. sausio 18 d. 13.45 val. (duomenys neskelbtini), Norfa, nenustatytas pirkėjas praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes. Pirkėjas nesulaikytas savinantis prekes. Momentinis loterijos bilietas „3 Milijona“ 17 vnt., kurio vieneto vertė 10,00 Eur. Pridėtas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 20-21);

- 2024 m. sausio 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. EAH000003630, kuriame nurodyta, jog 17 vnt. momentinių loterijos bilietų „3 Milijona“ nurašyti už 170,00 Eur (t. 1, b. l. 22);

- 2024 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), „Norfa“ prekybos centras. Prekybos centro įėjimas iš pietryčių pusės (nuotrauka Nr. 1). Įėjus į prekybos centrą pro pagrindines duris matomas tiesus praėjimas per visą prekybos centrą iki PC kasos kuri yra praėjimo gale po kaire puse, kur kasoje sėdi pardavėja (nuotraukos Nr. 2, Nr. 3). Prie minėtos karos išeinant iš prekybos centro salės, stebimas stendas su loterijos bilietais, kurie yra laisvai pasiekiami PC klientams per ištiestą ranką (nuotrauka Nr. 4). Pridedamos foto lentelės (t. 1, b. l. 13-14, 16-18);

- 2024 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūros metu aprašomas pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip V. M. paima loterijos bilietų pluoštą ir juos įsideda į savo kairės pusės kelnių kišenę (t. 1, b. l. 24-25).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį

BK 178 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Tai yra neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi nedidelės vertės turtas - kai vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL.

Taigi, surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, nes kaltinamasis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. iš prekybos centro „Norfa“ pagrobė svetimą UAB „Norfos Mažmena“ priklausantį 170,00 eurų vertės turtą (3,4 MGL vertės).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai bei patvirtino, jog iš parduotuvės „Norfa“, esančios Ventoje pagrobė 17 vnt. loterijos bilietų, kuriuos įsikišo į kišenę ir nesusimokėjęs išėjo iš parduotuvės. Kaltinamojo parodymus patvirtino byloje esantis bei apžiūrėtas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 24-25), taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kur užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 13-14, 16-18), pareiškimas apie įvykdytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 20-21), sunaudotų medžiagų nurašymo aktas Nr. EAH000003630 (t. 1, b. l. 22). Visi šie įrodymai patvirtina įvykdytą vagystę, jos metu pagrobtus momentinės loterijos bilietus, laiką bei įvykdymo aplinkybes, todėl darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nes jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, todėl kaltinamasis V. M. baustinas už minėtos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės V. M.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: V. M. nedirbantis (t. 1, b. l. 172), nusikalstamos veikos padarymo metu Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 49), nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t. 1, b. l. 50). Jis padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika baigta, anksčiau jis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 55-72), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (t. 1, b. l. 83-170). V. M. būdamas anksčiau teistas ne mažiau šešiolikos kartų, nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, yra pavojingas visuomenei asmuo, vėl padarė nusikalstamą veiką iš savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, o būtent arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirta bausmė subendrintina su 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi paskirta 3 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausme, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį, t. y. 15 parų, ją pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo bausmės, ir V. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 3 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo. Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytina iš dalies pagal 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartį atlikta bausmė.

Akivaizdu, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę ir neatidedant bausmės vykdymo (BK 75 straipsnio 8 dalis), nes iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė ir toliau linkęs nusikalsti.

V. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina, kadangi jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vaizdo įrašas iš „Norfa“ parduotuvės, kuris įrašytas į vieną CD, esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Byloje pateiktas 2024 m. balandžio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-04550, kuriuo prašoma priteisti 294,22 Eur (t. 2, b. l. 34).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę kitoje byloje (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Kaltinamasis V. M. šiuo metu negauna nuolatinių (pastovių) pajamų iš darbinės veiklos, t. y. yra nedirbantis, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl šios aplinkybės gali apsunkinti finansinių pajamų gavimą. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėtų nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas, atsižvelgiant į V. M. prašymą bei jo turtinę padėtį ir aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog, nagrinėjant bylą teisme, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir V. M. skirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trijų) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimą.

Į subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartį iš dalies atliktą bausmę.

Bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo šiam įsiteisėjus dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 (vieną) CD palikti saugoti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 294,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. M. valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.