Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. V. ir M. K. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo - V. Š., institucijos teikiančios išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atskirti nepilnametį D. V., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo motinos K. V., neterminuotai apriboti atsakovui M. K. tėvo valdžią sūnaus D. V. atžvilgiu, nustatyti nepilnamečiui D. V. nuolatinę globą (rūpybą), nepilnamečio D. V. globėja (rūpintoja) paskirti V. Š., nustatyti nepilnamečio D. V. gyvenamąją ir globos (rūpybos) vietas V. Š. gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovės K. V. nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant V. Š., priteisti iš atsakovo M. K. nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant V. Š. (b.l. 3-8).

Ieškovas nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovai K. V. ir M. K. yra D. V., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Atsakovo tėvystė nustatyta Kauno apylinkės teismo 2015-09-17 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-5466-947/2015. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informaciją apie atsakovės K. V. pagimdytą 38 gestacijos savaičių vyriškos lyties naujagimį gavo 2014-06-03, iš Lietuvos sveikatos mokslų universitetų ligoninės Kauno klinikų. K. V. nustatytos diagnozės F.20.0 (šizofrenija) ir F.70.0 (lengvas protinis atsilikimas), bendravimas su ja apsunkintas, moteris uždara, lėtesnio mąstymo, stebėta motinystės įgūdžių stoka, moteriai buvo reikalinga pagalba auginant naujagimį. Atsakovė po kūdikio gimimo sutiko apsigyventi Savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Kauno rajono Socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre (toliau - Krizių centras), esančiame Kauno rajone, Garliavoje, Vytauto g. 68. Moteris laikotarpiais nuo 2014-06-04 iki 2014-12-04, ir nuo 2014-12-05 iki 2015-04-01 jai buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos, o jos sūnui D. V. – bendrosios paslaugos. Atsakovės šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr. ĮS-1342 buvo įtraukta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Atsakovei gyvenant Krizių cente ir įstaigos darbuotojams teikiant šeimai socialines paslaugas paaiškėjo, kad moteris nesugeba tinkamai pasirūpinti sūnumi, atsakovė daug laiko praleisdavo miegodama, o jai miegant vaiko priežiūra ir saugumu turėjo rūpintis Krizių centro darbuotojai. Vaikui augant ir darantis aktyvesniu tokių atokvėpio valandų moteriai prireikdavo vis daugiau, ji sugebėjo tinkamai pasirūpinti tik savimi, nesugebėjo patenkinti sūnaus emocinių poreikių (pvz., tinkamai sureaguoti į verksmą), reikėdavo dažnai priminti kur ir pas kokį sveikatos specialistą reikia nuvežti sūnų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Kauno VI teritorinio skyriaus komisija atsakovei nustatė 40 proc. darbingumą (šiuo metu nustatyta iki 2016-10-04), paskirtas medikamentinis gydymas, paskirtų medikamentų moteris nevartojo teigdama, kad jie jai nepadės. Moteris pripažino, kad jai sudėtinga tinkamai pasirūpinti sūnumi, jai teiktos paslaugos, siekiant sustiprinti jos motinystės įgūdžius, tačiau situacija iš esmės nesikeitė, ji savarankiškai sūnumi pasirūpinti negalėjo.

2015 m. sausio mėnesį į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi trečiasis asmuo V. Š., kuri yra atsakovės K. V. tėvo sesuo, t. y. K. teta. Moteris nurodė, kad ji sutinka būti D. V. globėja (rūpintoja). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius V. Š. įvertino tinkamu asmeniu būti paskirtu vaiko globėju (rūpintoju), buvo organizuojami jos mokymai dėl paskyrimo globėju (rūpintoju). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr. ĮS-563 D. V. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja (rūpintoja) paskirta V. Š., gim. 1975-03-22, gyv. Kėdainių r. sav., Pernaravos sen., Pesliškių k., Balsių g. 3.

Po laikinosios globos (rūpybos) D. V. nustatymo, K. V. toliau gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). Kauno rajono Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Babtų seniūnijoje jai teikė socialines paslaugas. Kauno rajono VTAS 2015-08-11 iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gauta informacija apie tai, kad K. V. persikėlė gyventi į Kauno miesto savivaldybę ir jai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Dėl šios priežasties atsakovės šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-26 įsakymu Nr. ĮS-1522 išbraukta iš Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Šiuo laikotarpiu Kauno apylinkės teismo 2015-09-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5466-947/2015 M. K. buvo pripažintas D. V. tėvu.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-10-07 ir 2016-03-24 vyko D. V. laikinosios globos (rūpybos) peržiūros, kurių metu buvo vertinami pokyčiai atsakovų šeimose, vertinamas abiejų tėvų pasirengimas ir galimybės ateityje auginti vaiką patiems. Pirmosios peržiūros metu atsakovė K. V. teigė mananti, kad jai vaiku pačiai rūpintis būtų per sunku dėl sveikatos būklės, atsakovas M. K. teigė norintis ateityje vaiką auginti pats, peržiūros metu savanoriškai įsipareigojo teikti išlaikymą po 65 Eur/mėn. Tačiau iki peržiūros su globėja susisiekęs nebuvo, vaiku nesidomėjo ir nesirūpino, išlaikymo neteikė. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2015-10-27 rašte Nr. SD 5-959 nurodė, kad M. K. yra lėto būdo, užmaršus, patiklus, sunkiai prisitaikantis prie aplinkos, norėtų aplankyti sūnų, tačiau tik jei jam padėtų jo motina (sūnaus pavardės ir gimimo datos neprisiminė). Dėl socialinių įgūdžių stokos, nesančio tėvo ir sūnaus ryšio, vertinta, kad M. K. negebėtų tinkamai tenkinti vaiko poreikių ir tinkamai atlikti tėvo pareigų. Todėl Panevėžio rajono sav. Administracijos direktoriaus 2015-10-21 įsakymu Nr. A-1106 M. K. šeima įtraukta į Panevėžio rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

2016-03-24 vykusios antrosios laikinos globos (rūpybos) peržiūros metu nustatyta, kad esminių pokyčių K. V. šeimoje nėra, moteris peržiūros metu pareiškė sutinkanti, kad skyrius kreiptųsi į teismą dėl sūnaus atskyrimo nuo motinos. M. K. į peržiūrą neatvyko. Globėja (rūpintoja) nurodė, kad vaiko jis nei karto neaplankė, nuo 2015 m. spalio iki gruodžio mėn. vaiko išlaikymui skyrė vos 130 Eur, vėliau išlaikymo neteikė. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-21 įsakymu Nr. A-1106 M. K. šeima įtraukta į Panevėžio rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2016-03-26 rašte Nr. SD 5-273 nurodoma, kad atsakovas negebėtų tenkinti vaiko poreikių ir tinkamai atlikti tėvo pareigų, jis neplanuoja ateityje auginti vaiko pats. 2015-12-05 jis sudarė santuoką, jo sutuoktinė 2016 m. balandžio mėn. turėtų gimdyti. Atsižvelgus į esamą padėtį, antrosios peržiūros metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios ribojimo.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovo vertinimu, vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nėra sudaromos tinkamos sąlygos augti su tėvais ar vienu iš jų. Kadangi vaiko motina K. V. negali tinkamai atlikti savo, kaip motinos, pareigų vaiko atžvilgiu dėl objektyvių priežasčių - sveikatos sutrikimų (šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas), todėl mano esant tikslinga D. V. atskirti nuo motinos K. V..

Ieškovo vertinimu, atsakovas M. K. nevykdo tėvo valdžios dėl savo kaltės. Jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, vaikas visą laiką būna pas globėją (rūpintoją), neturi pakankamai socialinių įgūdžių pasirūpinti vaiku, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, nenori keisti gyvenimo būdo ir įpročių, nebendradarbiauja su vaiko teises atstovaujančiomis institucijomis. Todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, ieškovas prašė neterminuotai apriboti tėvo M. K. tėvo valdžią nepilnamečio D. V. atžvilgiu.

Patenkinus ieškovo prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ieškovas prašė nepilnamečiui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę globą (rūpybą) ir jo globėja skirti V. Š.. Nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-02-23 priėmė sprendimą dėl V. Š. pradinio įvertinimo, moteris buvo įvertinta teigiamai, organizuoti jos pasirengimo tapti globėju (rūpintoju) mokymai. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ 2015-07-03 išvadoje dėl V. Š. pasirengimo globoti vaiką nurodoma, kad V. Š. yra tinkamas asmuo globoti D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui vykdant globos priežiūrą, globos kokybė visada buvo vertinama teigiamai, esminių pasikeitimų buities ir gyvenimo sąlygose neužfiksuota. Kitų asmenų, pareiškusių norą ir sutikimą tapti nepilnamečio D. V., gim. (duomenys neskelbtini), globėju (rūpintoju), nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad V. Š. skyriui pateikė sutikimą tapti nuolatine nepilnamečio D. V. globėja (rūpintoja), tikslinga ją paskirti nuolatiniu globėju (rūpintoju), vaiko gyvenamąją vietą ir globos (rūpybos) vietą nustatant globėjos gyvenamojoje vietoje.

Ieškovas taip pat nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų. Ieškovo žiniomis, K. V. pajamas sudaro gaunama šalpos pensija neįgaliajam - 162 Eur/mėn., kitų pajamų moteris neturi, jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, jos galimybės sėkmingai įsidarbinti ir efektyviai dirbti yra apribotos sveikatos būklės. Dėl šių priežasčių, ieškovo manymu, tikslinga iš atsakovės nepilnamečio D. V. išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

M. K., ieškovo žiniomis, yra sveikas, darbingas, nuo 2012-12-27 dirba UAB „Baldlitas“. Atsižvelgiant į tai, kad apribojus tėvo valdžią D. V. turi būti priteistas išlaikymas, ieškovo vertinimu, tikslinga iš atsakovo M. K. sūnaus D. V. išlaikymui priteisti po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant globėją (rūpintoja) V. Š..

K. V. ir M. K. atsiliepimų į ieškovo pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 164-165).

Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepime nurodė (b.l. 127-128) ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra D. V. mamos teta, atsakovę K. V. pažįsta nuo gimimo. Atsakovės atsilikimas jautėsi, ji baigė tik 10 klasių yra lėta, rami. Gimus D. V., ji buvo paskirta jo laikinąja globėja, vaiką globoja nuo 2015 balandžio 1 d. Laikinos globos laikotarpiu atsakovė lankydavo vaiką 1-2 kartus per mėnesį, tačiau susitikimai vykdavo globėjos iniciatyva, pati atsakovė iniciatyvos lankyti vaiką nerodė, išlaikymo vaikui neteikė. Vaiko tėvystė buvo nustatyta 2015 metų rugsėjo mėn., tačiau vaiko tėvas vaiko nei karto neaplankė, keletą kartų su juo bendravo telefonu, tačiau bendravimas vyko jos iniciatyva. Sutinka ir toliau globoti vaiką, jos šeimos nariai tam neprieštarauja. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015 m. spalio mėn. vyko laikinosios globos peržiūra, kurios metu vaiko tėvas įsipareigojo vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 65 Eur, tačiau išlaikymą mokėjo tik nuo 2016 m. spalio iki 2016 m. gruodžio, iš viso 130 Eur. Atsakovas vaiku nesidomėjo, juo nesirūpino, vaikas su tėvu net nesimatė. Pagal globėjos byloje pateiktą paskaičiavimą, vidutiniškai per mėnesį D. V. tenkanti išlaidų dalis sudaro apie 246,09 Eur, tad kiekvienam tėvui tenkanti išlaikymo dalis siekia vidutiniškai ~123 Eur/mėn. Atsižvelgus į ieškovo prašomą išlaikymo sumą ir įvertinus D. amžių ir būtinus poreikius, trečiojo asmens vertinimu, tikslinga iš atsakovų jų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti ieškovo prašomas sumas, t. y. iš K. V. po 75 Eur, o iš M. K. po 115,85 Eur nepilnamečio išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų globėją (rūpintoją). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinį prašė tenkinti visiškai.

Institucija teikianti išvadą byloje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. birželio 15 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015-03-31 įsakymu Nr. ĮS-563 D. V. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja (rūpintoja) paskirta V. Š.. Moteris yra D. V. motinos K. V. teta. V. Š. su vyru R. Š., dviem sūnumis (2 šeimos vaikai jau pilnamečiai) ir globotiniu gyvena nuosavame 80 kv. m., keturių kambarių name su visais patogumais, prie namo yra didelis kiemas, gyvenimo ir buities sąlygos geros. Šeima materialiai apsirūpinusi, ūkininkauja. V. Š. tinkamai atlieka globėjos pareigas, yra baigusi Globėjų ir įtėvių mokymus pagal GIMK programą. Globėjos namuose sąlygos D. V. yra geros, globėjos ir jos šeimos narių santykiai yra geri. Vaikas prisirišęs prie globėjos V. Š., tačiau mielai bendrauja ir su jos sutuoktiniu, šeimos vaikais. Berniukas lanko Kauno rajono Čekiškės darželį, yra labai judrus. D. V. serga dermatitu, tačiau paskutiniu metu jo būklė gerėja. Vaiko mama K. V. yra neįgali, serga šizofrenija, jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, todėl ji dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai atlikti savo, kaip motinos, pareigų vaiko atžvilgiu. Moteris vaiką aplanko nereguliariai, atvykusi bendrauja žaidžia su sūnumi, tačiau greitai pavargsta. Būna, kad neatvažiuoja 2 mėnesius arba atvažiuoja 2 kartus per mėnesį. Vaiko tėvas M. K. sūnumi nesidomi (b.l. 130-131).

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. birželio 15 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 201509-18 įsakymu Nr. A1-1043 K. V. dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą. K. V. atvyko gyventi iš Kauno rajono savivaldybės į Kauno miesto savivaldybę. K. V. sūnui D. V. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr. ĮS-563 nustatyta laikinoji globa V. Š. šeimoje. Kauno miesto Socialinių paslaugų centras K. V., gyvenimo Kauno mieste laikotarpiu, teikė socialinės priežiūros paslaugas. Socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu K. V. geranoriškai bendravo su socialiniu darbuotoju, atsižvelgdavo į socialinio darbuotojo rekomendacijas, tačiau dėl ligos dažnai neužtekdavo valios rekomendacijas įgyvendinti (pas gydytojus lankėsi, tačiau vaistus vartodavo ne taip kaip gydytojas paskyrė, o taip kaip jai atrodė ir kt.). Su sūnumi D. V. K. V. ryšį palaikė ir palaiko (nuvažiuoja aplankyti, pasisvečiuoti pas globėją), išlaikymo vaikui neteikė. K. V. dėl savo sveikatos būklės negali visavertiškai užtikrinti visų vaiko biopsichosocialinių poreikių tenkinimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškovo ieškinį dėl D. V., gim. (duomenys neskelbtini), atskyrimo nuo motinos K. V.. D. V. nuo motinos K. V., iš atsakovės priteistinos lėšos vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, nepilnamečiui D. V. nustatytina nuolatinė globa, paskiriant globėją (b.l. 132-133).

Institucija teikianti išvadą byloje Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. birželio 15 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Pažymėjo, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-21 įsakymu Nr. A-1106 M. K. šeima įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Paslaugas teikia Ramygalos seniūnija, kuri informavo Skyrių, jog M. K. neplanuoja auginti sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nedėjo jokių pastangų užmegzti ir palaikyti tėviškus santykius su sūnumi D.. M. K. turi tris vaikus: D. V., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). P. K. nustatyta laikinoji globa Kupiškio rajone. D. K. auga tėvų šeimoje. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario ir virtuvės bute be patogumų, šildomas krosnimi. Tvarka ir švara patenkinama. K. šeima turi finansinių sunkumų. M. K. pagal išgales moka išlaikymą sūnums: P. K. ir D. V., kurie yra globojami. M. K. darbo užmokestis minimalus. V. K. yra vaiko auginimo atostogose. M. K. pats pripažįsta, kad neturi sąlygų auginti sūnų D. V.. Ramygalos seniūnijos socialinių darbuotojų teigimu, vaiko priežiūra jaunai šeimai būtų sudėtinga dėl socialinių įgūdžių stokos, finansinių sunkumų, tėvystės įgūdžių trūkumo, ryšio su vaiku nebuvimo, nes tėvas M. K. vaiko nelankė. Darytina išvada, jog M. K. negebės tenkinti vaiko poreikių ir tinkamai atlikti tėvo pareigų, todėl ieškinį prašė tenkintinas (b.l. 141-142).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio D. V. atskyrimo nuo motinos K. V..

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Civilinio kodekso 3.179 straipsnis numato, jog kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Nors Civilinio kodekso 3.179 straipsnyje reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numatytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), tačiau vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma tik nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė K. V., kuri yra nepilnamečio D. V., gim. (duomenys neskelbtini) motina (b.l. 11-12) dėl ligos ir esamo neįgalumo (b.l. 19-21) objektyviai negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Pagal byloje pateiktas išvadas bei atsakovės socialinių įgūdžių vertinimus (b.l. 9-10, 22, 23-26, 35-36, 41-43, 54-57) ji tinkamai negali įvertinti nepilnamečio vaiko poreikių, juo tinkamai pasirūpinti ir taip užtikrinti jo interesus. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-10-07 ir 2016-03-24 vyko D. V. laikinosios globos (rūpybos) peržiūros, kurių metu buvo vertinami pokyčiai. Pirmosios peržiūros metu atsakovė K. V. teigė mananti, kad jai vaiku pačiai rūpintis būtų per sunku dėl sveikatos būklės. Antrosios peržiūros metu nustatyta, kad esminių pokyčių K. V. šeimoje nėra, moteris peržiūros metu pareiškė sutinkanti, kad skyrius kreiptųsi į teismą dėl sūnaus atskyrimo nuo motinos (b.l. 37-40, 61-63). Iš ieškovo bei trečiojo asmens nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Šiuo atveju jos kaltų veiksmų nėra. Tai patvirtina ir byloje pateiktos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kuriose nurodyta, kad K. V. dėl savo sveikatos būklės negali užtikrinti visų vaiko poreikių tenkinimo (b.l. 130-131, 132-133, 141-142). Esant šioms aplinkybėms, įvertinus šalių paaiškinimus ir bylos rašytinius duomenis, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas atskirti nepilnametį D. V. nuo atsakovės K. V. (Civilinio kodekso 3.179 straipsnis).

Dėl neterminuoto M. K. tėvo valdžios apribojimo.

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada teismas gali apriboti tėvų valdžią. Šių sąlygų sąrašas yra baigtinis: kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Nustačius bent vieną minėtą išvardintą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, ir tik esant nustatytai tėvų kaltei, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis). Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R.Č. v S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-5466-947/2015 pripažintas atsakovo M. K. tėvystė nepilnamečiui D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-21 įsakymu Nr. A-1106 M. K. šeima įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (b.l. 52). Socialines paslaugas atsakovui M. K. teikia Ramygalos seniūnija, kuri 2016-06-02 atlikusi atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą nustatė, kad M. K. turi tris vaikus: D. V., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). P. K. nustatyta laikinoji globa Kupiškio rajone. D. K. auga tėvų šeimoje. M. K., gim. v, ir jo sutuoktinė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario ir virtuvės bute, be patogumų, šildomas krosnimi. Tvarka ir švara patenkinama. Patikrinimo metu išsiaiškinta, kad atsakovas pripažįsta, kad neturi sąlygų auginti sūnų D. V. (b.l. 143-144). Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo savo vaiko priežiūros ir išlaikymo, jo auklėjimo ir ugdymo. M. K. 2015-10-13 paaiškinimas patvirtina, kad aavo sūnaus D. V. jis nėra matęs nuo gimimo (b.l. 53). Nors Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-10-07 vykusios D. V. laikinosios globos (rūpybos) peržiūros metu atsakovas savanoriškai įsipareigojo teikti išlaikymą po 65 Eur/mėn (b.l. 37-40), tačiau išlaikymą savo sūnui teikė nereguliariai (b.l. 144). Trečiojo asmens V. Š. paaiškinimais, atsakovas išlaikymą mokėjo tik nuo 2016 m. spalio iki 2016 m. gruodžio, iš viso 130 Eur. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes. Trečiasis asmuo taip pat posėdžio metu patvirtino, kad nors vaiko tėvystė buvo nustatyta 2015 metų rugsėjo mėn., nuo to laiko atsakovas vaiko nei karto neaplankė, vaiku nesidomėjo, nesirūpino, vaikas su tėvu nėra matęsi.

Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas M. K. nevykdo tėvo valdžios, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, vaikas visą laiką būna pas laikiną globėją, atsakovas nenori keisti gyvenimo būdo ir įpročių, nebendradarbiauja su vaiko teises atstovaujančiomis institucijomis, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė įstatyme numatytą pareigą auginti vaiką, jį prižiūrėti, juo rūpintis ir išlaikyti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad padėtis atsakovo M. K. šeimoje galėtų pasikeisti. Atsakovas nurodė, kad neturi galimybių pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Tačiau jis yra jaunas ir darbingas asmuo, todėl teismas vertina, jog atsakovas deda nepakankamas pastangas ir yra abejingas savo kaip tėvo pareigoms. Nustačius atsakovo kaltę dėl tėvų pareigų nevykdymo ir neesant duomenų, kad padėtis gali keistis ateityje, teismas sprendžia, kad tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo M. K. tėvo valdžią nepilnamečio D. V. atžvilgiu.

Neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 3 dalis). Atsakovui iš esmės pakeitus savo gyvenimo būdą, jai neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl neteminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad nepilnametis D. V. atskirtas nuo motinos K. V. bei neterminuotai apribojus atsakovo M. K. tėvo valdžią į D. V., nepilnametis vaikas neturi galimybių grįžti į šeimą, D. V., gim. (duomenys neskelbtini), skirtina nuolatinė globa, nustatytina jo gyvenamoji vieta bei spręstinas klausimas dėl globėjo paskyrimo.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo V. Š. sutinka (b.l. 103) tapti D. V. globėja. V. Š. yra atsakovės K. V. teta, kuri Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr. ĮS-563 paskirta D. V. laikina globėja (b.l. 28). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-02-23 priėmė sprendimą dėl V. Š. pradinio įvertinimo, moteris buvo įvertinta teigiamai, nutarta organizuoti jos pasirengimo tapti globėja (rūpintoja) mokymus (b.l. 66). VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ 2015-07-03 išvadoje dėl V. Š. pasirengimo globoti vaiką nurodoma, kad V. Š. yra tinkamas asmuo globoti D. V., gim. 2014-05-31 (b.l. 96-102). V. Š. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas patvirtina, kad globėja turi sąlygas bei galimybes globoti nepilnametį D. V., yra dirbanti bei gauna pajamas (b.l. 69, 86, 74-77). Pagal medicininį pažymėjimą V. Š. globoti nepilnametį D. V. gali (b.l. 78, 104). V. Š. 1993-09-11 yra sudariusi santuoką su R. Š. (b.l. 85). V. Š. turi keturis vaikus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 67). V. Š. sutuoktinis ir vaikai neprieštarauja, kad likęs be tėvų globos D. V. gyventų jų šeimoje, o V. Š. būtų paskirta jo globėja (b.l. 79-82, 105-108). Duomenų apie V. Š. ir jos sutuoktinio R. Š. teistumus nėra (b.l. 89, 91). V. Š. ir R. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 93-94).

Institucijos teikiančios išvadą byloje nurodė, kad trečiasis asmuo tinkamas tapti globėju (b.l. 130-131, 132-133, 141-142). Kitų asmenų, norinčių globoti nepilnametį vaiką, nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo yra tinkamas būti paskirtu nuolatiniu nepilnamečio vaiko D. V. globėju ir tai nepažeis Civilinio kodekso 3.268 straipsnio nustatytų reikalavimų, todėl laikinoji globėja V. Š. skirtina nuolatine D. V. globėja, ten pat nustatoma D. V. gyvenamoji vieta (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Globėjai išaiškintina, kad globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnis). Globėjas vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise, Civilinio kodekso IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis). Vaiko globėjas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (Civilinio kodekso 3.276 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

D. V. nuo motinos K. V. bei apribojus tėvo valdžią M. K. jiems išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų (Civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės K. V., nepilnamečio sūnaus D. V., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur, iš atsakovo M. K., nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymui, priteisti po 115 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant V. Š..

Nurodė, kad ieškovo žiniomis, K. V. pajamas sudaro gaunama šalpos pensija neįgaliajam - 162 Eur/mėn., kitų pajamų moteris neturi, jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, moters galimybės sėkmingai įsidarbinti ir efektyviai dirbti yra apribotos jos sveikatos būklės. Dėl šių priežasčių, ieškovo manymu, tikslinga nepilnamečio D. V. išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur. M. K., ieškovo žiniomis, yra sveikas, darbingas, nuo 2012-12-27 dirba UAB „Baldlitas“, todėl ieškovo vertinimu, tikslinga iš atsakovo M. K. sūnaus D. V. išlaikymui priteisti po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pagal trečiojo asmens byloje pateiktą paskaičiavimą vidutiniškai per mėnesį D. V. tenkanti išlaidų dalis sudaro 246,09 Eur, tad kiekvienam tėvui tenkanti išlaikymo dalis siekia vidutiniškai ~123 Eur/mėn (b.l. 127-128).

Byloje, esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei K. V. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b.l. 20). Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baldlitas“ gauną minimalų atlyginimą (b.l. 49, 50-51).

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina nepilnamečio vaiko D. V. interesų naudai, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai iš atsakovės K. V. priteistinas nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymas po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš atsakovo M. K. priteistinas nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymas po 115 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšų tvarkytoju paskiriant V. Š. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3. 275 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Valstybei iš atsakovų K. V. ir M. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: po 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl atskyrimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iš atsakovės K. V. priteistinas 27 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (75 Eur x 12 x 3%) iš atsakovo M. K. priteistinas 41 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (115 Eur x 12 x 3%) (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 - 93 straipsniai, 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją ir globos vietą globėjos V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus), nuo 2015-05-17 iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2014-05-31, po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų), nuo 2015-05-17 iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.