Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. Š. kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi, 2009-10-19, apie 9.25 val., būdamas Kauno teritorinės ligonių kasos patalpose, esančiose adresu Aukštaičių g. 10, Kaune, savo darbo kabinete Nr. 407, savo naudai tiesiogiai iš bendrai veikusių ir iš anksto susitarusių A. J. V. ir R. Š., priėmė kyšį – alkoholinio gėrimo butelį „Remy Martin XO excellence“ 370 litų vertės – už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, t.y. už bendradarbiavimą ir gerų santykių palaikymą tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB „Kraujo donorystės centro“ Kauno skyriaus, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d., padarymu. Kaltinamasis V. Š. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 225 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

Be to, kaltinamasis V. Š. kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi, 2009-11-11, apie 15.25 val., būdamas Kauno teritorinės ligonių kasos patalpose, esančiose adresu Aukštaičių g. 10, Kaune, savo darbo kabinete Nr. 407, savo naudai, tiesiogiai iš L. P. priėmė kyšį – kvietimą dviems asmenims į „Tulpės“ sanatoriją, 560 litų vertės – už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, t.y. už prašymo dėl receptinių medikamentų ir medikamentinių priemonių išrašymo tenkinimą (galimybę VšĮ „Tulpės“ sanatorijai išrašyti būtinus medikamentus ir medikamentines priemones ligoniams po taikytos stacionarinės medicininės reabilitacijos minėtoje sanatorijoje), t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d., padarymu. Kaltinamasis V. Š. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 225 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

Be to, kaltinamasis V. Š. kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo:

jis, atstovaudamas Kauno teritorinę ligonių kasą ir 2009-02-27, kaip šios įstaigos direktorius būdamas sudaręs su Viešosios įstaigos Kauno medicinos akademinėmis klinikomis (toliau - VšĮ KMUK) „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo draudžiamiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo“ sutartį, kuria šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo draudžiamiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir dėl šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir užimamų Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigų svarba, taip pat asmeninių ir tarnybinių ryšių pagrindu su V. K., dirbančia Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų direktore ekonomikai ir sprendžiančia su šios Sutarties vykdymu susijusius klausimus, nuo 2009-11-12 bendraudamas su V. K. jai rūpimais tarnybiniais klausimais ir ją asmeninio suinteresuotumo motyvais (moralinis įsipareigojimas) konsultuodamas dėl 2008-07-01 – 2008-09-30 laikotarpio mokėjimus iš Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau –PSDF) už trumpalaikes ir stacionarias gydymo paslaugas VšĮ KMUK, priešingai tarnybos interesams siūlė įvairius galimus variantus dėl to, kad PSDF padaryta žala teikiant gydymo paslaugas būtų sumažinta 74.832,10 litų, vieną iš jų – kreiptis dėl palankaus sprendimo priėmimo į Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją.

Šio ir panašaus tarnybinio bendravimo pagrindu V. K. 2009-11-16 parengus raštą Nr. S-(1.26)-959 V. Š., kuriuo prašė Taikinimo komisijos sumažinti nustatytą žalą 74.832,10 lt., 2009-11-17 būdamas savo darbo vietoje Kaune, Aukštaičių g. 10-407, apie 19.40 val. davė nurodymą savo pavaduotojui R. A. organizuoti Taikinimo komisijos posėdį dėl VšĮ KMUK minėto prašymo.

Tokio tarnybinio bendravimo pagrindu iki 2009-11-21 gavęs V. K. pasiūlymą už privačios įmonės lėšas neatlygintinai vykti į turistinę kelionę po Argentinos Respubliką, susitarė su V. K. tyčia pasinaudoti tarnybine padėtimi ir nemokamai gauti paslaugų abiejų naudai - už įmonės „„SK IMPEX SERVICE CENTER“ lėšas, gautas V. K. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, kartu su savo šeimos nariais vykti į turistinę kelionę po Argentinos Respubliką.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, jog V. K. šią paslaugą iš nurodytos įmonės gavo piktnaudžiaudama tarnyba (eidama VšĮ KMUK direktorės ekonomikai ir Nuolatinės pirkimų komisijos pirmininko pareigas) ir ją siūlo kaip svarbias pareigas užimančiam valstybės tarnautojui ne už konkrečių veiksmų atlikimą ar neatlikimą, o tik už neformalų bendravimą konsultuojant ją tarnybos klausimais, šį neteisėtą pasiūlymą priėmė ir kartu su ja kelionių agentūroje „Mondus“ išsirinko kelionės maršrutą – 2009 m. lapkričio 21 – gruodžio 5 d. keturiems asmenims Kaunas-Ryga-Roma-Ryga-Kaunas; 2009 m. lapkričio 22 – gruodžio 4 d. keturiems asmenims Roma-BuenosAirės-Roma; 2009 m. lapkričio 24 – 30 dienomis keturiems asmenims Argentinoje „BuenosAirės-EICalafate-BuenosAirės-Iguazu-BuenosAirės“ ir V. K. per įmonės „SK IMPEX SERVICE CENTER“ atstovą A. B. suorganizavus šiai kelionei bilietus oro transportu ir bankiniais pavedimais apmokėjus visas šios kelionės išlaidas – 21.019,82 lt. (dvidešimt vieną tūkstantį devyniolika litų ir aštuoniasdešimt du centus) įmonės „Maden holding S.A.“, kuri yra UAB „SK IMPEX SERVICE CENTER“ akcininkė, lėšomis, 2009-11-21 su žmona G. Š., V. K. ir jos vyru D. V. K. iš Lietuvos išvyko į šią kelionę po Argentinos Respubliką, iš ten į Lietuvą grįžo 2009-12-05 ir, tokiu būdu piktnaudžiaudamas, kartu su paminėtais asmenimis keliaudamas pasirinktu maršrutu gavo neteisėtų, neatlygintinų paslaugų, bendrai sumoje už 21.018,82 lt..

Tokiu būdu valstybės tarnautojas V. Š. tyčia grubiai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kuriame numatyta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; to paties Įstatymo 11, 14 str. reikalavimus, kuriuose numatyta, dėl asmeninio suinteresuotumo asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str.1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p .6 p. numatytas pareigūno pareigas, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus taisyklių, pareigybės aprašyme numatytų reikalavimų, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybinės teritorinės ligonių kasos funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d., padarymu. Kaltinamasis V. Š. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 228 str. 2 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis V. Š., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi, 2010-01-05, apie 10.30 val., būdamas Kauno teritorinės ligonių kasos patalpose, esančiose adresu Aukštaičių g. 10, Kaune, savo darbo kabinete Nr. 407, savo naudai tiesiogiai iš V. R. priėmė kyšį – du tūkstančius litų –už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, t.y. už konsultacijas apie galimybę V. R. sudaryti sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa dėl apmokėjimo už gydytojų specialistų paslaugas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Šeimos sveikatos centre Kauno rajone, Lapių gyvenvietėje, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 225 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis V. Š., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi, 2010-02-10, apie 10.17 val., būdamas Kauno teritorinės ligonių kasos patalpose, esančiose adresu Aukštaičių g. 10, Kaune, savo darbo kabinete Nr. 407, savo naudai, tiesiogiai iš A. Ž. priėmė kyšį – vieną šimtą litų – už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, t.y. už gerų santykių palaikymą ateityje tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir A. Ž. vadovaujamos UAB „Bigartas ir partneriai“, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 225 str. 4 d. Baudžiamasis procesas pagal LR BK 225 str. 4 d. V. Š. atžvilgiu nutrauktinas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., LR BK 95 str. 1 d. 1 p., papunktis „a“ – LR BK 95 str. red., galiojusi iki 2010-06-29).

Kaltinamoji V. K., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, o būtent: būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – nuo 1999-06-01 dirbdama Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų direktore ekonomikai, taip pat 2008-05-08 VĮ Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-281 būdama paskirta Nuolatinės pirkimų komisijos pirmininke, ir taip turėdama teisę deleguotose srityse organizuoti KMUK ekonominę ir organizacinę veiklą, teikti siūlymus įstaigos organizuojamų viešųjų pirkimų procese, kontroliuoti pirkimų procesą - veikti šios įstaigos vardu, 2008-05-08 būdama pasirašiusi Nuolatinės pirkimų komisijos pirmininkės nešališkumo deklaraciją, veikdama įmonės vardu, žinodama, jog UAB „SK-Impex Service Center“ laikotarpiu nuo 2008-04-25 iki 2009-10-07 (2008-04-25, 2008-04-30, 2008-05-16, 2008-07-02 , 2008-07-09, 2008-09-05, 2008-10-08, 2008-12-03, 2009-05-22, 2009-08-12, 2009-10-07) buvo laimėjusi VšĮ KMUK viešai skelbtą atvirą konkursą dėl medicinos pagalbos priemonių, medicinos įrangos pirkimo, Nuolatinės pirkimų komisijos posėdžių, vykusių 2009-01-14, 2009-02-11, 2009-02-18, 2009-02-25, 2009-03-04, 2009-04-15, 2009-04-22, 2009-05-20, 2009-06-10, 2009-08-19, 2009-09-09, 2009-11-04, 2009-12-16 metu, kaip nuolatinės pirkimų komisijos pirmininkė siūlė pirkimams pasirinkti tiekėją UAB „SK-Impex Service Center“ ir veikdama šios įstaigos vardu kaip Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų direktorė ekonomikai, laikotarpiu nuo 2008-04-25 iki 2009-10-07 pasirašė bei suderino 13 pirkimo sutarčių tarp VšĮ KMUK ir UAB „SK-Impex Service Center“: 2008-08-14 sumoje už 478.296,00 lt; 2008-09-18 sumoje už 36.960 lt., 2008-10-23 sumoje už 96.075,00 lt; 2008-11-17 sumoje už 137.707,50 lt; 2008-11-28 sumoje už 22.113,00 lt; 2008-12-02 sumoje už 923.431,15 lt; 2008-12-31 sumoje už 28.500,00 lt; 2008-12-15 sumoje už 11.056,50 lt; 2009-06-05 sumoje už 22,417,50 lt; 2009-07-02 sumoje už 1.462,65 lt; 2009-09-16 sumoje už 11,670,24 lt; 2009-11-23 sumoje už 86,995,95 lt; 2009-12-31 sumoje už 25,661,68 lt, - iš viso sumoje už 1.882.319 litų ir 17 centų. Naudodamasi savo užimamų pareigų svarba, dalyvavimu pirkimų procese ir sudarant sutartis, nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio, turėdama nusikalstamą sumanymą už minėtos įmonės -UAB „SK-Impex Service Center“ lėšas nemokamai suorganizuoti kelionę į Argentinos Respubliką sau, V. Š. ir šeimos nariams, iki 2009-11-21 pasiūlė V. Š. ir jo šeimos nariams už privačios įmonės lėšas neatlygintinai (šios aplinkybės nebuvo žinomos V. Š.) vykti į turistinę kelionę po Argentinos Respubliką. Valstybės tarnautojui V. Š. priėmus šį pasiūlymą, apie kurio neteisėtumą jam nebuvo žinoma, kartu su juo kelionių agentūroje „Mondus“ išsirinko kelionės maršrutą – 2009 m. lapkričio 21 – gruodžio 5 d. keturiems asmenims Kaunas-Ryga-Roma-Ryga-Kaunas; 2009 m. lapkričio 22 – gruodžio 4 d. keturiems asmenims Roma-BuenosAirės-Roma; 2009 m. lapkričio 24 – 30 dienomis keturiems asmenims Argentinoje „Buenos Airės - EI Calafate - Buenos Airės – Iguazu - Buenos Airės“; Tęsdama savo nusikalstamą ketinimą, dėl kelionės bilietų apmokėjimo ji iki 2009-11-26 kreipėsi į įmonės „SK IMPEX SERVICE CENTER“ atstovą G. B., prašydama suorganizuoti šiai kelionei bilietus oro transportu ir bankiniais pavedimais įmonės lėšomis apmokėti visas šios kelionės transportu išlaidas keturiems asmenims – 21 019,82 lt. (dvidešimt vieną tūkstantį devyniolika litų ir aštuoniasdešimt du centus). G. B. sutikus atlikti šiuos veiksmus ir juos atlikus, įmonės „Maden holding S.A.“, kuri yra UAB „SK IMPEX SERVICE CENTER“ akcininkė, lėšomis, 2009-11-21 su vyru D. V. K., V. Š. ir jo žmona G. Š. iš Lietuvos išvyko į šią kelionę po Argentinos Respubliką, iš ten į Lietuvą grįžo 2009-12-05 ir, tokiu būdu piktnaudžiaudama, gavo neteisėtų, neatlygintinų paslaugų bendroje sumoje už 21.018,82 Lt.; Taip veikdama V. K. grubiai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus, taip pat pažeidė to paties Įstatymo 24 str. 1 d. 5 p. nuostatas, nes negalėjo iš tiekėjo gauti jokios materialinės naudos, tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, savo veiksmais, pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama nepagrįsto atsiskaitymo, įstatymų nepaisymo sistemą, iškraipė Viešosios įstaigos – Kauno medicinos universiteto klinikų – funkcijas ir veiklos principus, neigiamai paveikė juridinio asmens reputaciją, diskreditavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo - Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikos; tęsdama nusikalstamą veiką, V. K., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – nuo 1999-06-01 dirbdama Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų direktore ekonomikai, taip pat 2008-05-08 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-281 būdama paskirta Nuolatinės pirkimų komisijos pirmininke, ir taip turėdama teisę deleguotose srityse organizuoti KMUK ekonominę ir organizacinę veiklą, teikti siūlymus įstaigos organizuojamų viešųjų pirkimų procese, kontroliuoti pirkimų procesą - veikti šios įstaigos vardu, 2008-05-08 būdama pasirašiusi Nuolatinės pirkimų komisijos pirmininkės nešališkumo deklaraciją, veikdama įmonės vardu, žinodama, jog UAB „Litdinamedika“, atstovaujama direktoriaus S. G., laikotarpiu nuo 2008-04-25 iki 2009-11-23 (2008-07-02, 2008-08-15, 2008-10-01, 2008-10-24, 2009-04-15, 2009-05-20, 2009-07-08, 2009-07-31, 2009-08-12, 2009-09-16, 2009-09-16, 2009-10-07, 2009-11-23) buvo laimėjusi VšĮ KMUK viešai skelbtą atvirą konkursą dėl medicinos priemonių, įrangos pirkimo, Nuolatinės pirkimų komisijos posėdžių, vykusių 2009-11-11, 2009-03-18 metu, kaip nuolatinės pirkimų komisijos pirmininkė siūlė pirkimams pasirinkti tiekėją UAB „Litdinamedika“ ir veikdama šios įstaigos vardu kaip Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų direktorė ekonomikai, laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2010-02-08 pasirašė bei suderino 14 pirkimo sutarčių tarp VšĮ KMUK ir UAB „Litdinamedika“: 2008-10-09 sumoje už 304.568,32 lt; 2008-10-29 sumoje už 12,036,92 lt; 2008-11-18 sumoje už 864.606,50 lt; 2008-11-26 sumoje už 121.966,20 lt; 2008-12-22 sumoje už 293,837,58 lt; 2009-11-23 sumoje už 4.310,00 lt; 2009-08-27 sumoje už 2,194,11 lt; 2009-10-15 sumoje už 182,064.41 lt; 2009-09-22 sumoje už 83,200,20 lt; 2009-10-23 sumoje už 605,874,54 lt; 2009-10-23 sumoje už 58,392,08 lt; 2009-11-16 sumoje už 193,778,35 lt; 2009-11-10 sumoje už 242,806,90 lt; 2010-02-08 sumoje už 1,715,72 lt. - iš viso sumoje už 2.971.315,83 litų; Tyčia naudodamasi tarnybine padėtimi - savo užimamų pareigų svarba, šiuo dalyvavimu pirkimų procese bei asmeninėmis ir tarnybinėmis pažintimis su UAB „Litdinamedika“ direktoriumi S. G., iki 2010-02-25 priėmė S. G. pasiūlymą kartu su juo už jo asmenines lėšas vykti į kelionę po Indiją ir 2010-02-25, S. G. apmokėjus jos kelionės išlaidas - 440 litų už vizos padarymą bei 1796 litus už kelionės bilietus, kartu su juo iš Lietuvos į šią 9 dienoms suorganizuotą kelionę išvyko, ir tokiu būdu piktnaudžiaudama gavo neteisėtų, neatlygintinų paslaugų bendroje sumoje už 2236 Lt.; Taip veikdama V. K. grubiai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus, taip pat pažeidė to paties Įstatymo 24 str. 1 d. 5 p. nuostatas, nes negalėjo iš tiekėjo gauti jokios materialinės naudos, tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, savo veiksmais, pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama nepagrįsto atsiskaitymo, įstatymų nepaisymo sistemą, iškraipė Viešosios įstaigos – Kauno medicinos universiteto klinikų – funkcijas ir veiklos principus, neigiamai paveikė juridinio asmens reputaciją, diskreditavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo - viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 2 d.

Kaltinamasis A. Ž. 2010-02-10, apie 10.17 val., būdamas Kauno teritorinės ligonių kasos patalpose, esančiose adresu Aukštaičių g. 10, Kaunas, kabinete Nr. 407, tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį – vieną šimtą litų – valstybės tarnautojui - Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriui V. Š. už pageidaujamą teisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už gerų santykių palaikymą ateityje tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir A. Ž. vadovaujamos UAB „Bigartas ir partneriai“, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 3 d. Baudžiamasis procesas pagal LR BK 227 str. 3 d. A. Ž. atžvilgiu nutrauktinas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., LR BK 95 str. 1 d. 1 p., papunktis „a“ – LR BK 95 str. red., galiojusi iki 2010-06-29).

Kaltinamasis A. J. V. kaltinamas tuo, kad jis 2009-10-19, apie 09.25 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. Š., būdamas Kauno teritorinės ligonių kasos patalpose, esančiose adresu Aukštaičių g. 10, Kaunas, kabinete Nr. 407, tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį – alkoholinio gėrimo butelį „Remy Martin XO excellence“ 370 litų vertės – valstybės tarnautojui - Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriui V. Š. už pastarojo teisėtą veikimą, t.y. už bendradarbiavimą ir gerų santykių palaikymą tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB „Kraujo donorystės centro“ Kauno skyriaus, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 227 str. 1 d., padarymu. Kaltinamasis A. J. V. pagal LR BK 227 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis R. Š. kaltinamas tuo, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. J. V., 2009-10-19, apie 09.25 val., būdamas Kauno teritorinės ligonių kasos patalpose, esančiose adresu Aukštaičių g. 10, Kaunas, kabinete Nr. 407, tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį – alkoholinio gėrimo butelį „Remy Martin XO excellence“ 370 litų vertės – valstybės tarnautojui - Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriui V. Š. už pastarojo teisėtą veikimą, t.y. už bendradarbiavimą ir gerų santykių palaikymą tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB „Kraujo donorystės centro“ Kauno skyriaus, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 227 str. 1 d., padarymu. Kaltinamasis R. Š. pagal LR BK 227 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinimai dėl kyšio priėmimo ir valstybės tarnautojo papirkimo

(LR BK 225 str. 1 d., 227 str. 1 d.)

Kaltinamasis V. Š. šioje kaltinimo dalyje kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu dirbo Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi. Dar iš anksčiau pažinojo Kraujo donorystės centro vadovą A. J. V. ir jo pavaduotoją R. Š.. Valstybinė ligonių kasa pagal galiojančius teisės aktus niekada nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su Kraujo donorystės centro veikla. Neneigia, kad A. J. V. vienas ar kartu su R. Š. dažnai užeidavo pas jį pasikalbėti ,,dėl savo bėdų“, tačiau niekada iš jų pusės nebūdavo jokių konkrečių prašymų ar pasiūlymų, liečiančių Kraujo donorystės centrą. Nagrinėjamo įvykio dieną (datos neprisimena) A. J. V. ir R. Š. buvo atvykę į V. Š. tarnybinį kabinetą. Pokalbio metu buvo kalbama apie jų bendras problemas, jokių konkrečių prašymų jam, kaip teritorinės ligonių kasos vadovui, iš atvykusiųjų pusės nebuvo. Šio vizito metu S. J. V. pateikė jam informaciją apie padėtį Kraujo donorystės centre bei ataskaitą, kad V. Š. žinotų realią situaciją. Santykiai tarp jo ir A. J. V. įstaigų visada buvo geri, normalūs, dalykiški, bendradarbiavimas niekada nebuvo pablogėjęs, nebuvo iškilusi kokia nors grėsmė tokiam pablogėjimui atsirasti. Bendravimo metu kažkuris iš atvykusiųjų (ar A. J. V. ar R. Š.) padavė V. Š. brendžio butelį. Kokia jo tikra kaina V. Š. nežino, tačiau mano, kad toks butelis gali kainuoti iki 100 litų. Kategoriškai teigia, kad jam buvo duotas ne tas butelis, kuris buvo paimtas iš jo namų kratos metu, o vėliau apžiūrėtas teisme posėdžio metu. Už šį butelį iš V. Š. nebuvo prašoma priimti kokį nors palankų Kraujo donorystės centrui sprendimą, ar atlikti kokius kitus neteisėtus veiksmus minėtų asmenų naudai. Kaltinamajam nesuprantamas kaltinimo teiginys ,,už bendradarbiavimą ir gerų santykių palaikymą tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB ,,Kraujo donorystės centras“. Nemano, kad paimdamas butelį iš senų pažįstamų padarė kokią nors nusikalstamą veiką. Kaltu dalinai prisipažįsta todėl, kad iš pagarbos seniems pažįstamiems paėmė alkoholinio gėrimo butelį. Šie kaltinamojo V. Š. parodymai yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra prieštaravimų, jie teismui nekelia abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamasis A. J. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nagrinėjimo įvykio metu dirbo UAB ,,Kraujo donorystės centras“ direktoriumi. R. Š. yra to paties centro konsultantas medicinai. Kauno teritorinės ligonių kasos direktorių V. Š. pažįsta daug metų. Tarp UAB ,,Kraujo donorystės centras“ ir Kauno teritorinės ligonių kasos visada buvo normalūs santykiai. Niekada jokių konfliktų ar nesusipratimų tarp šių įstaigų nėra buvę. Ir jis, ir jo pavaldiniai dažnai vykdavo į TLK teikti įvairių ataskaitų, aptarti kitus aktualius veiklos klausimus. Eilinį kartą (2009 10 19 ) kartu su savo pavaduotoju R. Š. darbo reikalais buvo pas Kauno teritorinės ligonių kasos direktorių V. Š., pastarojo darbo vietoje. Vizito tikslas buvo aptarti aktualias veiklos problemas, pateikti direktoriui informaciją apie padėtį Kraujo donorystės centre, kad V. Š. žinotų realią situaciją. Bendravimo metu jokių konkrečių prašymų, pasiūlymų ar pageidavimų, adresuotų V. Š., kaip teritorinės ligonių kasos direktoriui, nebuvo. Einant į tarnybinį V. Š. kabinetą, R. Š. pasakė, kad jis, imdamas dokumentus iš automobilio bagažinės, joje rado brendžio butelį. Abu pasitarę, kaip mandagumo ženklą, nusprendė šį butelį padovanoti V. Š.. Kaltinamasis kategoriškai teigia, kad tai ne tas butelis, kuris buvo atneštas į salę ir apžiūrėtas posėdžio metu. Pokalbio metu brendžio butelis buvo įteiktas V. Š.. Už dovaną iš V. Š. nei A. J. V., nei R. Š. neprašė atlikti kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus jų naudai, ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų atlikimo. Nesutikdamas su kaltinimo teiginiais, A. J. V. teigia, kad bendradarbiavimas tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir Kraujo donorystės centro visada buvo tik dalykiškas, nebuvo jokių ženklų, rodančių, kad gali pablogėti geri santykiai tarp minėtų įstaigų. Kategoriškai teigia įvykio metu nesuvokęs daromos veikos pavojingumo. Savo veiksmus nelaiko nusikalstamais. Šie kaltinamojo A. J. V. parodymai yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra prieštaravimų, jie teismui nekelia abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamasis R. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu dirbo UAB ,,Kraujo donorystės centras“ konsultantu medicinai. Šios UAB direktorius yra A. J. V.. Kaltinamąjį V. Š., kuris tuo metu dirbo Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi, pažinojo iš anksčiau. Su juo ir jo vadovaujama įstaiga visada buvo normalūs , dalykiški darbo santykiai. Jokių konfliktų tarp UAB ,,Kraujo donorystės centras“ ir Kauno teritorinės ligonių kasos niekada nebuvo. Visada vyko dalykiškas bendradarbiavimas. Nagrinėjamo įvykio metu nebuvo pablogėjęs bendradarbiavimas tarp minėtų įstaigų ar iškilusi kokia nors grėsmė tokiam pablogėjimui atsirasti. Neneigia 2009 10 19 kartu su savo viršininku A. J. V. darbo reikalais buvęs pas Kauno teritorinės ligonių kasos direktorių V. Š.. Pas pastarąjį vyko aptarti įsisenėjusių problemų, pateikti kasos direktoriui informaciją apie padėtį Kraujo donorystės centre bei ataskaitą, kad V. Š. žinotų realią situaciją. Jokių konkrečių prašymų ar pageidavimų, adresuotų V. Š., kaip ligonių kasos direktoriui, nebuvo. Imdamas dokumentus iš automobilio bagažinės, R. Š. joje atsitiktinai pamatė brendžio butelį, kuris buvo dėžutėje. Abu su A. J. V., kaip mandagumo ženklą, nutarė šį butelį įteikti V. Š.. Šio butelio vertė ne daugiau 60 litų. Tai ne tas butelis, kuris buvo apžiūrėtas teisiamojo posėdžio salėje. Tai kaltinamasis teigia kategoriškai. Bendravimo metu šis butelis buvo paduotas V. Š.. Už tai iš pastarojo nebuvo prašoma atlikti kokius nors konkrečius teisėtus ar neteisėtus veiksmus R. Š., A. J. V. ar UAB ,,Kraujo donorystės centras“ naudai. R. Š. kategoriškai nesutinka su kaltinimo formuluote ,,už bendradarbiavimą ir gerų santykių palaikymą tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB ,,Kraujo donorystės centras“, teigdamas, kad bendradarbiavimas visada buvo dalykiškas, nebuvo jokių aplinkybių, galinčių pabloginti gerus santykius tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB ,,Kraujo donorystės centras“. Kategoriškai teigia nesuvokęs daromos veikos pavojingumo. Savo poelgį nelaiko nusikaltimu. Šie kaltinamojo R. Š. parodymai yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra prieštaravimų, jie teismui nekelia abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Sutinkamai su LR BPK 219 str. kaltinamajame akte nurodoma: nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Nors kaltinime ir nurodyta, kad V. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi, t.y. būdamas valstybės tarnautoju, tačiau kaltinime deklaratyviai teigiama, jog kyšis buvo priimtas ,,už bendradarbiavimą ir gerų santykių palaikymą tarp Kauno teritorinės ligonių kasos ir UAB ,,Kraujo donorystės centro“ Kauno skyriaus“. Nagrinėjant bylą teisme prokuroras kaltinimo nekonkretizavo, neapibrėžė šios sąvokos ir neatskleidė jos turinio, teigdamas, jog kaltinamasis V. Š. padarė jam inkriminuojamą veiką – kyšio priėmimą už teisėtą veikimą, o kaltinamieji A. J. V. ir R. Š. – papirko valstybės tarnautoją.

Tokiu būdu, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamieji V. Š., A. J. V. ir R. Š. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamųjų kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamųjų kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011). Teismas neturi pagrindo pripažinti V. Š. kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d., A. J. V. ir R. Š. – pagal LR BK 227 str. 1 d.

Kaltinamasis V. Š. šioje kaltinimo dalyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad Birštono sanatorijos ,,Tulpė“ direktorę L. P. pagal darbo pobūdį pažįsta apie 15 metų. Neneigia, kad L. P. skambino į jo darbovietę, tarėsi dėl vizito, tačiau tas vizitas buvo daugiau pažintinis, jo metu buvo kalbama apie teikiamas paslaugas, atliktą sanatorijos remontą. Su savimi L. P. atsinešė reklaminius lankstinukus, taip pat kvietimą atvykti į ,,Tulpės“ sanatoriją adresu B. Sruogos g. 4 A, Birštonas, kurį voke padėjo ant stalo. Padėdama voką ant stalo L. P. išreiškė norą, kad V. Š. atvyktų į sanatoriją ir betarpiškai susipažintų su įstaigos veikla, pamatytų realią situaciją vietoje. Kaltinamasis kategoriškai teigia nieko neklausinėjęs L. P. dėl įteikto kvietimo, kadangi net nesiruošė juo pasinaudoti, ir išvis – vykti į minėtą sanatoriją. V. Š. neneigia, kad L. P. atvyko į jo vadovaujamą įstaigą su raštu, kuriame buvo išdėstytos aplinkybės dėl receptinių medikamentų ir medikamentinių priemonių išrašymo. Pagal nustatytą tvarką kaltinamasis negalėjo nepatenkinti minėto prašymo. Vėliau V. Š. sužinojo, kad asmuo, turintis minėtą kvietimą, atvykęs į sanatoriją, turi susimokėti už atitinkamas procedūras.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji jau daug metų dirba sanatorijos ,,Tulpė“ Birštone direktore. Pagal darbo pobūdį jai buvo žinoma, kad V. Š. vadovauja Kauno teritorinei ligonių kasai. Jos vadovaujama sanatorija turi sutartis su ligonių kasomis, iš kur finansuojamos reabilitacijos paslaugos. Ligonių kasa ir sanatorija neturi finansinių įsipareigojimų. Yra pasirašomos tik paslaugų teikimo sutartys. Neneigia 2009 metų lapkričio 11 dieną buvusi V. Š. tarnybiniame kabinete. Prieš tai ji paruošė atitinkamą dokumentą – raštą, kuriame buvo išdėstytos aplinkybės dėl receptinių medikamentų ir medikamentinių priemonių išrašymo. Būdama direktoriaus kabinete ant stalo padėjo atviruką – kuponą, kuris jokios materialinės vertės neturi, o yra tik marketingo priemonė, kuri dažnai dalinama per įvairias konferencijas. Kategoriškai teigia, kad tai nebuvo kyšis, o papraščiausias mandagumo gestas, noras pakviesti direktorių į sanatoriją, jog jis susipažintų su įstaigos materialine baze, pamatytų neatidėliotinai sprendžiamas problemas vietoje. Liudytoja taip pat kategoriškai teigia, kad V. Š. negalėjo nepatenkinti minėto sanatorijos prašymo - tai buvo tik ,,grynai techninis“ darbas. Kuponas - kvietimas kaltinamajam buvo įteiktas ne už jo tarnybinių funkcijų vykdymą. Be to, liudytojos teigimu, asmuo, turintis tokį kuponą-kvietimą ir norintis pasinaudoti sanatorijos teikiamomis paslaugomis, atvykęs į vietą, pats susimoka už visas procedūras, kurių jis pageidauja. L. P. žinoma, kad V. Š. nebuvo atvykęs į sanatoriją ir nesinaudojo nei mokamomis, nei nemokamomis procedūromis.

Liudytoja E. R. parodė, kad ji dirba Birštone VŠĮ ,,Tulpė“ sekretore – referente. Direktorės nurodymu išrašo kuponus. Direktorė nurodo tik žmogaus, kuriam dovanojamas kuponas, pavardę. Neneigia išrašiusi vieną kuponą V. Š.. Tuo metu ji nežinojo kokias pareigas užima šis žmogus. Kuponas, kaip ir visi kiti kuponai, buvo užregistruotas į žurnalą. Ar V. Š. pasinaudojo šiuo kuponu, liudytoja nežino.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. Š., priimdamas iš L. P. kvietimą į sanatoriją, nesuprato šio kvietimo vertės, buvo įsitikinęs, kad ,,šis atvirukas“ jokios materialinės vertės neturi. Šiuos kaltinamojo teiginius, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, teisiamojo posėdžio metu visiškai patvirtino liudytoja L. P., kuri parodė, kad asmuo, turintis tokį kvietimą ir norintis pasinaudoti sanatorijos teikiamomis paslaugomis, už šias paslaugas privalo susimokėti. Jokių privilegijų šis kvietimas niekam nesuteikia. Tokie kvietimai yra platinami įvairių konferencijų metu. Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis V. Š. per 4 mėnesius 6 dienas (nuo kvietimo gavimo iki sulaikymo) ne tik nepasinaudojo šiuo kvietimu, bet ir nesiruošė juo naudotis. Tai irgi patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis gautą kvietimą nelaikė kyšiu. Teismo manymu, jeigu minėtą kvietimą V. Š. būtų priėmęs kaip kyšį dėl savo užimamų pareigų, jis tikrai nebūtų jo laikęs ilgą laiko tarpą lengvai surandamoje vietoje, o būtų juo pasinaudojęs kaip įmanoma greičiau. Tai, kad kaltinamajam galėjo būti žinoma kvietimo vertė, yra tik prielaidos, o ne įrodymai, kurių pagrindu asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d.

Kaltinamoji V. K. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kalta neprisipažino ir parodė, kad ji nagrinėjamų įvykių metu dirbo KMUK direktoriaus pavaduotoja ekonomikai. Buvo paskirta Nuolatinės pirkimų komisijos pirmininke. Ši komisija yra kolegialus organas, kurį sudaro, berods, penki nariai. Neneigia pasirašiusi konfidencialių žinių nepagarsinimo pasižadėjimą. Daug metų pažįsta S. G.. Taip pat seniai, maždaug nuo 1996 metų, bendrauja su V. Š. šeima. Per tą laiką atsirado daug bendrų interesų, pomėgių. Vienas iš jų – keliauti į tolimas šalis. Į Argentiną vyko jos ir V. Š. šeimos. Visi kartu planavo maršrutą, išlaidas. Bilietais rūpinosi kaltinamoji. Vasaros atostogų metu Vilniuje atsitiktinai susitiko seną pažįstamą G. B.. Jį pažinojo darbo ir asmeniniais reikalais. Abu pakalbėjo apie atostogas. G. B. pasakė, kad gali padėti dėl bilietų, t.y. prisidėti prie bilietų pirkimo. S. B. pasiūlymą V. K. suprato kaip paramą. S. B. apmokėjo už keturis bilietus. Kaltinamoji nežino kiek kainavo bilietai, kadangi grynų pinigų jai nedavė, o pats apmokėjo kelionių agentūroje. Kaltinamoji taip pat parodė, kad ji, dirbdama KMUK direktore ekonomikai, nieko bendro neturėjo su viešaisiais pirkimais. KMUK buvo ne viena tokia komisija, kiekvienam pirkimui buvo renkama atskira komisija. Ji nedalyvavo komisijų darbe, jokių sprendimų neįtakojo ir įtakoti negalėjo. Nuolatinė pirkimo komisija svarstė klausimus dėl pirkimo būdo. Yra tai patvirtinantys protokolai. Nuolatinės pirkimų komisijos sprendimai nėra jos įtakoti, kadangi yra tarnybos, kurios nustato iš kur ir ką galima įsigyti. Komisija jokių firmų nesiūlė. Sprendimai yra priimami balsų dauguma. Sutartis pasirašo tik KMUK direktorius. Prieš pateikiant pasirašyti ji tikrindavo ar sutartis surašyta teisingai. Sutartį vertina ir juristas, ir komisija. Ji tebuvo tik viena iš penkių derintojų. Teigia dėl viešųjų pirkimų jokių pažeidimų nepadariusi, G. B. ar kitų asmenų bei jų įmonių neprotegavusi, jokių nuolaidų nedariusi. Mano, kad G. B. parodymai nėra visiškai tikslūs: jis teigia, kad ,,man kelionei suteikė paskolą, o aš manau, kad tai buvo parama“. V. Š. apie G. B. bei jo paramą nieko nežinojo, apie tai ji V. Š. nesakė. Už šią paramą kaltinamoji G. B. nieko nežadėjo, tai nebuvo atsilyginimas už kokią nors paslaugą. V. K. nežino kodėl G. B. ją parėmė finansiškai. Kelionės į Argentiną metu turėjo ir savų išlaidų. Jos ir V. Š. šeimų išlaidos buvo bendros. Kaltinamoji, be to, parodė, kad vėliau ji kartu su S. G. vyko į Indiją. Tą kelionę organizavo S. G. pažįstamas indas. Neneigia, kad KMUK turėjo sutartis su S. G. įmone, tačiau viską vertino vertinimo komisija, tam jokios įtakos neturėjo pirkimų komisija. Visi pokalbiai su S. G. vyko ne dėl viešųjų pirkimų. S. G. tik klausdavo dėl apmokėjimo. Teigia, kad keliaudama į Indiją jokios naudos negavo. Norėjo keliauti savo lėšomis, tačiau S. G. nesutiko. Tada pinigus padavė minėtam S. G. pažįstamam indui, kuris gyvena Delyje. Su juo keliavo po lankytinas vietas, bendravo rusų kalba. Kaltinamoji taip pat parodė, kad ji iki šiol nėra grąžinusi G. B. pinigų, kadangi su juo nebendrauja. Kategoriškai teigia, kad V. Š. pasiūlė vykti į kelionę į Pietų Ameriką ne todėl, kad jis tuo metu buvo TLK direktorius, ne dėl darbo santykių, o asmeniniu pagrindu – tai dviejų šeimų bendra kelionė. Už vietinius skrydžius ir gyvenimą kelionės metu mokėjo bendrai su Š. Pastarieji mokėjo už lankytinas vietas, ekskursijas, viešbučius. Už maitinimą buvo mokama bendrai. Kaltinamoji teigia, kad V. Š. parodymai apie kelionės į Argentiną aplinkybės yra teisingi, jis mokėjo kelionėje už maršrutą, ekskursijas, tačiau kiek iš viso kelionėje išleido pinigų Š., V. K. nežino.

Kaltinamasis V. Š. šioje kaltinimo dalyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis V. K. pažįsta seniai. Tuo metu ji dirbo KMUK direktore ekonomikai. K. ir Š. draugauja šeimomis. Vienu metu (datos neprisimena) nutarė važiuoti į kelionę – Pietų Ameriką. Buvo nuspręsta vykti su sutuoktiniais. Nepamena, kas buvo šios kelionės iniciatorius. Sutarė, kad pačią išvyką organizuos V. K., o visais kitais reikalais užsienyje rūpinsis V. Š.. Su V. K. nekalbėjo iš kokių lėšų ji nupirks bilietus. Kategoriškai teigia nepažįstantis G. B.. Su juo niekada jokių – nei asmeninių, nei tarnybinių reikalų neturėjo. Apie G. B. ir V. K. santykius nieko nežino. Kelionei į Argentiną kaltinamasis ir jo žmona išleido apie 8000 JAV dolerių – mokėjo už viešbučius, ekskursijas, vidinius skrydžius. Teigia, kad kaltinime, pareikštame jam, esantys teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi jam nebuvo žinoma, jog V. K. pirko bilietus už privačios įmonės lėšas. Nepagrįstas ir teiginys, jog V. Š. ir jo sutuoktinė į kelionę buvo vežami už tai, kad kaltinamasis bendravo su V. K. jai rūpimais tarnybiniais klausimais ir ją asmeninio suintersuotumo motyvais konsultavo dėl gydymo paslaugų, siūlė įvairius galimus variantus padarytos žalos sumažinimui, susitarė su V. K. tyčia pasinaudoti tarnybine padėtimi ir nemokamai gauti paslaugą abiejų naudai. Kaltinamasis taip pat parodė, kad taikinimo komisija sprendžia ginčus. Pamena, kad buvo prašymas sumažinti žalą. Buvo komisijos posėdis, priimtas sprendimas, prašymas buvo tenkintas dalinai. Jis nebuvo skundžiamas. Buvo nustatyta, kad patikrinimo pažymoje yra klaida. V. K. jam tiktai skambino. Jis jai išdėstė visą procedūrą. Jokio spaudimo ar įtakos komisijos nariams nedarė, o tik gavus atitinkamą prašymą nurodė R. A. surengti komisijos posėdį.

Liudytoja J. G. parodė, kad ji nagrinėjamų įvykių metu dirbo UAB ,,Baltijos kelionių agentūra“ biuro vadove. Teigia pažįstanti pilietį S. G., kuris yra pastovus agentūros klientas, jis daug keliauja, su juo įdomu bendrauti. Buvo atvejis (liudytoja datos neprisimena), kai S. G. užsakė bilietus sau ir K. (pastarosios vardo neprisimena). Kelionė buvo į Indiją. Kiek kainavo kelionė – neprisimena. Taip pat nepamena kas apmokėjo kelionę. Negali pasakyti ar už kelionę buvo apmokėta grynais ar pavedimu.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji nagrinėjamų įvykių metu dirbo UAB ,,Mondus“ – kelionių agentūroje. Iš visų kaltinamųjų jai žinoma tik V. K., kuri, kaip klientė, du kartus vyko į keliones užsienyje, kurias organizavo UAB ,,Mondus‘. Pirmą kartą – apie 2007 metus. Antrą kartą – 2009 metų lapkričio mėn. į kelionę ji vyko, berods, kartu su savo vyru bei kita sutuoktinių pora. Dėl šios kelionės užsakymo į bendrovę kreipėsi pati V. K., kuriai buvo pateikti atitinkami pasiūlymai. Ji išsirinko maršrutą (į Buenos Aires per Romą). V. K., be to, pateikė kartu vykstančių asmenų atitinkamus anketinius duomenis. Visiems asmenims, jų vardu, buvo rezervuoti bilietai. Bendravimo metu V. K. pasakė, kad apmokėjimo už bilietus klausimus liudytoja turi derinti su G. B., kurį J. V. pažinojo iš anksčiau. Susisiekus su G. B., pastarasis nurodė įmonę ,,Maden holding S. A.“. Po to jau su V. K. buvo derinami viešbučių rezervavimo ir vidinių skrydžių Argentinoje klausimai. Šio derinimo metu V. K. nurodė, kad už viešbučius ir dalį vidinių skrydžių Pietų Amerikoje ji apmokėjo asmeniškai. Suderinus minėtos kelionės maršrutą bei viešbučių rezervavimo klausimus, G. B. liudytojai nurodė įmonę, kuriai išrašyti sąskaitą už kelionės apmokėjimą - ,,Maden holding S.A“. Buvo išrašytos dvi sąskaitos, kurios buvo perduotos tiesiogiai G. B.. Vėliau šios sąskaitos buvo apmokėtos. Liudytoja taip pat parodė, kad V. K. asmeniškai buvo atvykusi į ,,Mondus‘ ofisą sumokėti už viešbučius ir dalį skrydžių. Dalį pinigų mokėjo grynais, dalį – pavedimu. Jokie kiti asmenys – kaltinamieji - dėl minėtos kelionės į ,,Mondus“ nesikreipė, liudytoja kitų kaltinamųjų nepažįsta.

Liudytojas S. G. parodė, kad iš visų kaltinamųjų jis pažįsta tik V. K., pas kurią retkarčiais užeidavo darbo ir asmeniniais reikalais. Tuo metu jis prekiavo medicinine įranga, buvo įmonės vadovas. Įranga buvo parduodama įvairioms gydymo įstaigoms, jų tarpe ir KMUK. Po pardavimų ,,didžiausia bėda“ buvo su atsiskaitymais. Dėl šios priežasties liudytojas kreipdavosi į V. K., kuri ,,valdė finansus“, ir domėjosi kada bus apmokėta už parduotą įrangą. Neneigia siūlęs V. K. keliones į Indiją, į kitas šalis. Daug kartų ji atsisakė, tačiau vieną – sutiko. Teigia pats asmeniškai sumokėjęs už save ir V. K. vukstant į Indiją, ,,nupirkęs“ jai (t.y. V. K.) kelionę kaip privačiam asmeniui. Jokios įmonės ar bendrovės apmokėjime už kelionę nedalyvavo. Ši kelionė visiškai nesusijusi su verslo reikalais, tai liudytojo ir V. K. asmeniniai santykiai. Pinigus, kuriuos sumokėjo už kelionę, S. G. vėliau atgavo iš savo draugo indo. Teigia dažnai dalyvavęs viešuosiuose pirkimuose, tačiau laimėdavęs tik kas 11-12 konkursą. Jokių nuolaidų, dalyvaujant konkurse, kaltinamoji jam nedarė. Liudytojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tendencingai, ne viskas buvo fiksuojama protokole, o kai kurie teiginiai – tiesiog iškraipyti.

Liudytojas V. T. parodė, kad jis UAB ,,SK – Impex Service Center“ direktoriumi dirbo nuo 2000 metų. Šiuo metu įmonėje nebedirba. Kaltinamosios V. K. asmeniškai nepažįsta. Girdėjęs tik jos pavardę, ir kad ji vienu metu dirbo KMUK ekonomikos tarnyboje viešųjų pirkimų komisijoje. Jo vadovaujama įmonė dalyvavo KMUK rengiamuose konkursuose dėl medicininės įrangos ir medžiagų. Su pačia V. K. betarpiškai V. T. bendrauti neteko. Jo pažįstamas G. B. jam minėjo, kad į jį kreipėsi V. K. dėl pinigų paskolinimo-paskolos suteikimo. Kadangi V. T. neturėjo įgaliojimų teikti paskolas, apie tai tik informavo akcininkus. Pinigai, lyg tai, buvo reikalingi kažkokiai kelionei. Liudytojui žinoma, kad akcininkai tokią paskolą suteikė. Yra akcininkų sprendimas. Ar buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, liudytojas nežino. Taip pat nežino ar šiuo metu paskola yra grąžinta. Kaltinamojo V. Š. tuo metu nepažinojo. Kaltinamąją V. K. pirmą kartą pamatė tik teisme. Su ja jokių klausimų nesprendė, jokių verslo reikalų neturėjo. Kokios buvo V. K. galios viešuosiuose pirkimuose nežino. Jam žinoma, kad sprendimus priima komisija, o ne vienas žmogus. Liudytojui nežinoma ar V. K. padėjo laimėti, ar, atvirkščiai, ,,sunkino“ konkursus. Po paskolos suteikimo nepajuto jokių pokyčių konkursų rezultatuose.

Liudytojas G. B. parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu jis dirbo UAB ,,SK impeks“ medicinos padalinio vadovu, kontroliavo savo padalinio veiklą. Su V. K. bendravo tik darbo reikalais. Ją žinojo kaip KMUK ekonomikos direktorę ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininkę. Jo bendrovė gaudavo iš klinikų raštus, pasirašytus V. K.. Kartais būdavo rašomos pretenzijos. Sutarčių pasirašyme dalyvavo ligonių kasa. Didelių problemų nekildavo. Yra tekę laimėti konkursus. 2009 m. vasarą (tikslios datos neprisimena) G. B. paskambino V. K., kaip privatus asmuo, paprašė paskolos. Į tai liudytojas atsakė, kad jis šį klausimą turi suderinti su akcininkais. Pastariesiems buvo pranešta apie prašomą suteikti paskolą. Buvo sutarta 20 000 litų suma. Paskolos sutartis nebuvo pasirašyta. Viskas buvo daroma abipusio pasitikėjimo pagrindu. Sąskaita buvo apmokėta per bendrovę ,,Maden holding“. Kelionę organizavo kelionių agentūra. Jokio Š. pavardė nebuvo paminėta. Su šiuo žmogumi liudytojas nėra pažįstamas. Su Kauno teritorine ligonių kasa jokių reikalų jo bendrovė neturėjo. V. Š. pirmą kartą pamatė tik teisme. Kokie asmenys ar ji viena vyks į kelionę, V. K. neminėjo. Liudytojas, be to, parodė, kad minėto susitikimo metu jis ir V. K. jokių darbo klausimų neaptarinėjo. Kaltinamoji jokių lengvatų už paskolos suteikimą nesiūlė, jokio spaudimo nedarė.

Liudytojas R. A. parodė, kad jis yra Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai, turi gydytojo profesiją. Iki direktoriaus nušalinimo nuo pareigų buvo teritorinės ligonių kasos atstovas taikinimo komisijoje. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą atitinkamos įstaigos turi teisę kreiptis į taikinimo komisiją. Pamena, jog buvo toks atvejis kai į komisiją kreipėsi KMUK. Nepamena tikslios ginčijamos sumos. Tokiu atveju, pagal nustatytą tvarką, jis kreipėsi į direktorių, kuris užrašė vizą. Buvo surengtas posėdis, yra posėdžio protokolas. Posėdyje, kaip visada, dalyvavo pacientų organizacijos atstovas, gydymo įstaigos atstovas, visuomenės atstovas. Atliekant tyrimą iki posėdžio ir posėdžio metu yra aiškinamasi, kodėl įstaiga kreipiasi, kodėl ji nesutinka, ir priimamas sprendimas balsuojant. Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas, dalinai patenkintas prašymas. Ginčas vyko dėl trumpalaikio gydymo. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad ta paslauga turi būti įvertinta kaip stacionarinė paslauga. Tokių posėdžių per metus būna 2-3. Įstaiga informuojama raštu apie priimtą sprendimą. Sprendimas adresuojamas įstaigos vadovui. Taikinimo komisijos darbą reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas. Ligonių kasose yra Stebėtojų taryba, kuri ir informuoja taikinimo komisiją. Kategoriškai teigia, kad nebuvo daroma jokia įtaka sprendimo priėmimui. Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas. Šiuo atveju sprendimas nebuvo apskųstas. KMUK prašymas, šiuo atveju, buvo teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.

Liudytojas J. R. parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu dirbo turizmo agentūroje ,,Litamicus“ vadybininku. Asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta. Betarpiškai nei vienas kaltinamasis jo agentūroje klientu nebuvo. Liudytojui žinomas klientas S. G., kuris yra UAB ,,Litdinamedika“ direktorius. Pastarasis kreipėsi į minėtą turizmo agentūrą, kad sutvarkyti vizą į Indiją iki tol negirdėtai V. K.. S. G. pateikė V. K. nuotrauką ir pasą. Išlaidas apmokėjo S. G.. Iš kokių pinigų buvo apmokėta sąskaita, liudytojas nežino. S. G. prašė parengti vizą iki 2010 02 24 d. Po kurio laiko, jau išvykus S. G., J. R. pastebėjo, kad ne visi duomenys yra pateikti. Paskambinus S. G., pastarasis nurodė V. K. telefono numerį. Susisiekus su V. K. ji telefonu pasakė trūkstamus duomenis. Po kelių dienų S. G. atvežė naują V. K. pasą. Kai buvo sutvarkyta viza, dokumentų paimti atvažiavo S. G.. Pinigų priėmimo kvite buvo įrašyta V. K. pavardė, o pasirašė S. G.. Pastarasis sumokėjo 440 litų.

Kaltinamosios V. K. kaltė, be nuoseklių ir argumentuotų liudytojų parodymų, taip pat įrodyta: dokumentų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad „Maden holding S.A.“ įmonei išrašytos dvi sąskaitos faktūros apmokėti už bilietus bei už tai sumokėta bankiniu pavedimu ( 2 t. b.l. 37-80); 2008-05-08 įsakymu, iš kurio matyti, kad V. K. paskirta Nuolatinės pirkimų komisijos pirmininke ( 3 t. b.l. 195); 1999-05-27 įsakymu, iš kurio matyti, kad V. K. paskirta direktorės ekonomikai pareigas ( 3 t. b.l. 189-191); sutarčių tarp KMUK ir UAB „SK-Impex Service Center“ kopijomis bei tarp KMUK ir UAB „Litdinamedika“ kopijomis ( 4 t. b.l. 1-36); 2008-05-08 V. K. pasirašyta nešališkumo deklaracija ir konfidencialumo pasižadėjimu ( 4 t. b.l. 39); Nuolatinės pirkimų komisijos posėdžių protokolais, kurių pirmininkė buvo V. K. ir kurių metu buvo sprendžiami klausimai, susiję su UAB „SK-Impex Service Center“ ir UAB „Litdinamedika“ ( 4 t. b.l. 38-183); Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kuriais užfiksuoti telefoniniai pokalbiai: tarp V. K. ir asmens, pasivadinusio „Mažukas“. Pokalbio metu V. K. kviečiama atvažiuoti pas jį į Indiją ( 1 t. b.l. 37); tarp V. K. ir S. G.. Kalbama apie apmokėjimą už medicininę įrangą ( 1 t. b.l. 38-42); tarp V. K. ir J. R.. Pokalbio metu V. K. pasakoma, kad jai reikia naujo paso ( 1 t. b.l. 43); tarp V. K. ir S. G.. Pokalbio metu V. K. pasako, kad jos pase nėra vietos vizai įklijuoti ( 1 t. b.l. 44); tarp V. K. ir S. G.. Kalbama apie susitikimą ( 1 t. b.l. 45-46); tarp V. K. ir J. R.. Pokalbio metu V. K. pasako savo duomenis ( 1 t. b.l. 47); tarp S. G. ir kitų asmenų dėl kelionės į Indiją ( 1 t. b.l. 48-54).

Kaltinamoji V. K. nusikalto pirmą kartą, jos padarytas nusikaltimas nėra sunkus (nusikalstama veika padaryta iki 2011-07-05), jis nesukėlė sunkių padarinių, todėl teismas, be to, atsižvelgdamas į nepriekaištingą kaltinamosios praeitį, jos šeiminę padėtį, išlaikytinių turėjimą, darbą, laiko tikslinga paskyrus kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę, taikyti jos atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymą atidėti.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamasis V. Š. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Neginčijimai nustatyta, kad V. Š. nebuvo žinoma, jog kaltinamoji V. K. nupirko bilietus į Pietų Ameriką už privačios įmonės lėšas. Ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai nuosekliai ir argumentuotai parodė, kad V. Š. jie nepažįsta, su tokiu asmeniu jokių nei asmeninių, nei tarnybinių reikalų nėra turėję. Pati kaltinamoji V. K. patvirtino, kad V. Š. nežinojo ir negalėjo žinoti apie jos ir G. B. ryšius. Tai, kad kaltinamoji V. K. už V. Š. suteiktas konsultacijas bei patarimus dėl žalos sumažinimo kreiptis į Taikinimo komisiją, atsidėkodama jam, veltui skraidino jį ir jo sutuoktinę į Lotynų Ameriką, yra ne įrodymas, o tik prielaida. Konsultacijų teikimas bei patarimai darbinės veiklos klausimais nėra pagrindas teigti, kad asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Liko nepaneigti V. Š. teiginiai dėl asmeninių lėšų (8000 JAV dolerių) panaudojimo kelionėje, jo mokėjimus už vidinius skrydžius, ekskursijas, viešbučius, maitinimą. Be to, teismas kategoriškai nesutinka su teiginiu, esančiu kaltinime, kad kaltinamieji V. Š. ir V. K. susitarė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Įrodymų, galinčių patvirtinti šį teiginį, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu.

Šių aplinkybių, kiekvienos atskirai ir jų viseto, analizė leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis V. Š. nesuvokė daromos veikos pavojingumo, jo veiksmuose nebuvo tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Kyšio priėmimas iš V. R.

Kaltinamasis V. Š. šioje kaltinimo dalyje kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad jis pažįsta UAB ,,Vivat Vita“ vadovę šeimos gydytoją V. R.. Su ja yra bendravęs darbo klausimais. V. R. vadovaujami medicinos šeimos centrai su TLK yra pasirašę sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. Pamena, kad vieną dieną (galėjo būti laikas apie Naujuosius Metus) jam paskambino V. R., kuri netrukus atvyko į jo tarnybinį kabinetą. Pasakė, kad nori pasveikinti su Šv. Kalėdomis. Pokalbio metu V. R. išreiškė pageidavimą Lapėse esančiame med. centre turėti atitinkamus specialistus. Kaltinamajam atsakius, kad šiuo metu pagal galiojančius įstatymus tai neįmanoma, sutartį sudaryti nėra galimybės, V. R. ant stalo padėjo dėžutę, kurioje vėliau V. Š. rado 2000 litų. Suprato, kad pinigai jam buvo duoti už tai, kad kaltinamasis neatmestų V. R. pageidavimo. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką – paėmęs kyšį iš V. R.. Teigia vėliau pinigus panaudojęs, apmokėdamas darbuotojų bilietus į spektaklį. Dėl šios aplinkybės laiko save dalinai kaltu. Visas kitas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes pripažįsta visiškai.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji nagrinėjamo įvykio metu dirbo UAB šeimos medicinos centre ,,Vivat Vita“ vadove ir šeimos gydytoja. Be to, yra V. R. Ąžuolyno šeimos sveikatos centro savininkė. Kaltinamąjį V. Š. pažįsta kaip Kauno teritorinės ligonių kasos direktorių. Su juo bendraudavo tik darbo klausimais. Jos vadovaujami šeimos medicinos centrai su Kauno teritorine ligonių kasa yra pasirašę sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. Šios sutartys pasirašytos jos ir V. Š.. Neneigia 2010 01 05 d. vykusi pas V. Š. į jo darbo vietą tikslu jį pasveikinti su Naujaisiais Metais ir pasikonsultuoti apie galimybę gauti antrinio lygio paslaugas. Pokalbio eigoje kaltinamasis jai pasakė, kad šiuo metu nėra jokių galimybių pasirašyti naujas sutartis dėl antrinio lygio paslaugų. Buvo pasiūlyta teikti mokamas antrinio lygio paslaugas. Dar ankščiau buvo sumaniusi padovanoti Kauno teritorinei ligonių kasai kokį nors iš medžio išdrožtą meno dirbinį. Jo ieškojo, tačiau tokio dirbinio nupirkti nepavyko. Žinojo, kad tokių drožinių kaina svyruoja nuo 1800 iki 2000 litų. Minėtą dieną vykdama pas V. Š., dirbiniui skirtus pinigus – 2000 litų - įdėjo į dėžutę. Kas yra dėžutėje – V. Š. nesakė. Ar V. Š. išėmė pinigus iš dėžutės, liudytoja nežino. Kaip buvo panaudota minėta pinigų suma, V. R. taip pat nežino. Sutinka, kad pasielgė neapgalvotai. Teigia tuo metu nesupratusi, kad daro nusikalstamą veiką.

Liudytoja E. D. parodė, kad ji dirba Kauno teritorinėje ligonių kasoje teisės skyriaus vedėja. Yra teisininkė, baigusi VDU. Jai žinoma kuo kaltinamas jos buvęs vadovas V. Š.. Liudytoja taip pat parodė, kad apie 2010 metų sausio mėn. (tikslios datos neprisimena, tačiau kategoriškai teigia, kad tai buvo po Naujųjų Metų) visas Kauno teritorinės ligonių kasos kolektyvas direktoriaus vardu buvo pakviestas į teatrą. Niekas už spektaklį nemokėjo. Spektaklis vyko Kauno muzikiniame teatre. Didžioji dauguma darbuotojų – apie 50-60 žmonių – dalyvavo šiame renginyje. Niekas už bilietus nemokėjo. Kas konkrečiai apmokėjo už bilietus, liudytoja nežino, tačiau teigia, kad ,,visi buvo pakviesti direktoriaus vardu“.

Liudytoja E. Š. parodė, kad kaltinamasis V. Š. yra jos brolis. Ji dirba UAB ,,Vita longa“ direktore, yra gydytoja. Jos brolis V. Š. šiuo metu (po nušalinimo nuo pareigų) dirba jos vadovaujamoje bendrovėje. Liudytojai žinoma, kad jos brolis kaltinamas kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Jai žinoma, kad brolis buvo išvykęs į kelionę. Kas ją finansavo – nežino. E. Š. prašo teismą perduoti jai V. Š. pagal laidavimą. Teigia galinti daryti broliui teigiamą įtaką. Pati pagal dalykines ir asmenines savybes yra žmogus, kuris vertas teismo pasitikėjimo, kadangi niekada nebuvo traukiama drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Teigia, kad bylą nagrinėjant teisėjui A. Lisauskui, ji teismui yra pateikusi atitinkamą prašymą dėl laidavimo.

Kaltinamojo V. Š. kaltė šioje kaltinimo dalyje, be jo paties prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų liudytojos V. R. parodymų, taip pat įrodyta: slapto sekimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2010-01-05 pas V. Š. į kabinetą ateina V. R.. Jie kalbasi apie antrinio lygio paslaugų teikimo galimybes. Vėliau ji išsiima iš rankinės dėžutę ir ją padeda ant V. Š. darbo stalo. V. R. išėjus iš kabineto, V. Š. pasiima nuo stalo dėžutę, ją išpakuoja (atidaro) ir iš jos išima pinigus ( 1 t. b.l. 90-91); sutartimis su UAB Šeimos medicinos centru „Vivat Vita“ ir V. R. Ąžuolyno šeimos sveikatos centru ( 2 t. b.l.126-128, 3 t. b.l. 1-78);visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis S. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nagrinėjimo įvykio metu dirbo UAB ,,Bigartas ir partneriai“ direktoriumi. Jo bendrovė teikė neurologo paslaugas. Apie teikiamas paslaugas kas mėnesį reikia priduoti dokumentus, nurodant kiek buvo ligonių, kokios suteiktos paslaugos, kiek jos kainavo. Nuo teritorinės ligonių kasos jo bendrovės veikla visiškai nepriklauso. Neneigia iki 2010 02 10 pažinojęs V. Š. tik iš matymo, o minėtą dieną buvęs pas V. Š. pastarojo tarnybiniame kabinete. Teigia neturėjęs konkretaus vizito tikslo, jo metu papasakojo V. Š. apie bendrovės vykdomą veiklą. Bendravimo metu įteikė V. Š. suvenyrinį tušinuką, kurio kaina nesiekia 30 litų. Į tušinuką įdėjo vieną šimto litų vertės banknotą. Tai kaltinamasis teigia kategoriškai. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu STT pareigūno buvo apklausiamas iškart po perneštos širdies operacijos. Tyrėjas liepė prisipažinti, kad buvo 500 litų. Tokiu atveju už jį ,,galės garantuoti žmona“. Norėdamas būti perduotas pagal laidavimą sutiko pasirašyti apklausos protokolą. Frazę ,,už gerų santykių palaikymą ateityje‘ jam pasakė tyrėjas. Šios frazės prasmės jis nesupranta. Teisme kaltu visiškai prisipažino, kadangi nori būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, greičiau baigti bylą, nes ilgas bylos nagrinėjimas kenkia jo silpnai sveikatai.