Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-2841-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-06
Bylos Nr.
2A-2841-464/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
K. K.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2841-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20258-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

sekretoriaujant R. M.,dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovei adv. R. L.,atsakovo atstovei adv. A. B. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė D. K. 2010-11-24 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (b.l. 3-7, 73-81) prašė: 1) priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisti išlaikymo sūnui A. 14 250 Lt įsiskolinimą už 3 metus; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santuoka nutraukta teismo 2004-11-23 sprendimu. Sūnus A. K. gimė po santuokos nutraukimo. Atsakovas sūnaus A. atžvilgiu tėvystę pripažino. Į teismą dėl išlaikymo priteisimo šiam sūnui nesikreipė, tikėdamasi šį klausimą išspręsti taikiu būdu. Atsakovas kurį laiką išlaikymo šiam sūnui visiškai neteikė, vėliau mokėjo po 100-200 Lt per mėnesį. Vyresnysis sūnus A. yra neįgalus, jam reikalingas nuolatinis medikamentinis ir fizioterapinis gydymas, berniukas lanko specialų ugdymo centrą, kurio paslaugos kainuoja 50-60 Lt per mėnesį, be to, būtina pirkti sauskelnes, neperšlampamas paklodes, specialius įrankius maisto smulkinimui, drabužių perrengimui. Sūnui A. yra mokama 1485 Lt pašalpa, iš kurios 765 Lt mokami ieškovei už neįgalaus vaiko slaugymą, 720 Lt neįgaliam sūnui. Siekiant patenkinti jo būtiniausius poreikius ir užtikrinti normalų fizinį, socialinį bei protinį vystymąsi, A. išlaikymui reikia skirti dar apie 1285 Lt per mėnesį. Iš viso išlaikymui reikalinga 2443 Lt suma. Sūnus A. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), muzikos mokyklėlę, turi ir specialių poreikių - jam diagnozuota plokščiapėdystė, tenka pirkti ortopedinius batus ir specialius padelius į batus. Sūnaus A. išlaikymui kas mėnesį tenka po 2289 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas K. K. atsiliepimu (b.l. 37-39) su ieškiniu nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad pasikeitė vaikų poreikiai ir atsakovo turtinė padėtis per pastaruosius metus. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, neturi darbo, be to, atsižvelgdamas į ekonominę būklę ir į pasunkėjusias galimybes užsidirbti daugiau lėšų, savo paties gera valia padidino teikiamą išlaikymą vaikams iki 700 Lt per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-04-27 sprendimu (b.l. 303-307, nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, b.l. 319) ieškinį patenkino iš dalies: 1) pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-23 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo K. K. buvo priteistas išlaikymas sūnui A. K., nustatydamas išlaikymo dydį po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-24 iki jo pilnametystės; 2) priteisė iš atsakovo K. K. sūnaus A. K. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-24 iki jo pilnametystės; 3) nustatė nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su ieškove D. K., ieškovės gyvenamojoje vietoje; 4) priteisė iš atsakovo K. K. 10 350 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui A., nustatęs, kad ši suma išmokėtina per 2 metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisė iš atsakovo K. K. 288 Lt žyminio mokesčio, 41,23 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą; 6) priteisė iš atsakovo K. K. 4766,13 bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. K. naudai; 7) grąžino ieškovei D. K. sumokėtą 144 Lt žyminį mokestį.

Teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo santuoka Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-23 sprendimu buvo nutraukta, šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A., po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2004-11-23 sprendimu iš atsakovo sūnui A. priteistas 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki jo pilnametystės, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove bei nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka. Po sūnaus A. gimimo ieškovė į teismą dėl išlaikymo jam iš atsakovo priteisimo nesikreipė. Šalys patvirtino, kad atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, paskutiniu metu atsakovas teikė 700 Lt išlaikymą abiems sūnums. Spręsdamas dėl vaikų poreikių ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė registruotino nekilnojamojo turto neturi, su sūnumis gyvena jai nuosavybės teise nepriklausančiame bute. Nepilnametis šalių sūnus A. lanko Vilniaus specialiojo ugdymo centrą, yra neįgalus, ieškovei mokama 720 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui ir 765 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Nepilnametis sūnus A. lanko ikimokyklinę įstaigą lopšelį-darželį, lanko krepšinio treniruotes, mėnesinis mokestis 50 Lt, muzikos pamokėles, mokestis 80 Lt, kovos menų treniruotes, turi tam tikrų sveikatos problemų – jam diagnozuota ydinga abipusė plokščiapėdystė, rekomenduodama nešioti individualius supinatorius, atlikti fizioterapinius pratimus kojų raumenų stiprinimui. Ieškovės su darbu susijusios pajamos yra apie 4000 Lt. Atsakovas yra darbingo amžiaus, Lietuvoje nedirba, registruoto jo vardu nekilnojamojo turto taip pat neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 200 eurų per savaitę, moka 700 eurų nuomos mokestį už nuomojamą gyvenamąją patalpą. Minėtų aplinkybių teismas nevertino kaip blogos atsakovo materialinės padėties, dėl kurios jam būtų apribota galimybė prisidėti prie vaikų išlaikymo tokio dydžio suma, kuri būtų proporcinga vaikų poreikiams. Teismo nuomone, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, privalo teikti vaikams reikalingą išlaikymą, juo labiau, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl teismas priteisė po 500 Lt išmoką kiekvienam vaikui išlaikyti, kaip atitinkančią vaikų poreikius bei atsakovo finansines galimybes sumą.

Šalies argumentai

Ieškovės prašymą priteisti 14 250 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. nuo 2007-10-25 iki 2010-08-01 bei nuo 2010-08-01 iki 2010-10-25 teismas patenkino iš dalies. Teismas išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo proporcingai sūnui A. išlaikyti priteistai sumai, sumažindamas jį iki 10 350 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, 10 350 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas nustatė išmokėti per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Nepilnamečio šalių sūnaus A., gimusio po santuokos nutraukimo, gyvenamoji vieta teismo nebuvo nustatyta, ją teismas nustatė su ieškove, kuri, teismo vertinimu, gali garantuoti geresnę sūnaus priežiūrą bei auklėjimą, geriau užtikrinti psichologinius ir dvasinius, materialinius-buitinius vaiko interesus.

Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas proporcingai iš atsakovo priteisė 4766,13 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas K. K. 2012-05-28 apeliaciniu skundu (b.l. 320-325) prašo iš dalies pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimą ir priteisti nepilnamečių sūnų A. ir A. išlaikymui po 400 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki jų pilnametystės, sprendimo dalį dėl 10 350 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti kaip nepagrįstą, iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog nuo 2004-11-23 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas, atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Teismo išreikalauti duomenys apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) bei mokamus mokesčius už buto nuomą bei tai, kad atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, patvirtina, kad atsakovo pajamos nėra pakankamos pragyvenimui.Šalių sūnus A. turi specialiųjų poreikių nuo pat gimimo, jam buvo ir yra mokama 1485 Lt dydžio valstybės pašalpa ir tokia aplinkybė egzistavo jau priimant teismui sprendimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Neįgalaus asmens slaugos išlaidų tikslinė kompensacija skiriama ne slaugančiajam, o asmeniui kuriam reikalinga slauga. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad sūnaus poreikiai būtų iš esmės pasikeitę (padidėję), lyginant su buvusiais. Be to, ieškovės apskaičiavimu pradiniame ieškinyje, sūnaus A. poreikiams per mėnesį išleidžia 1665 Lt, t.y. tik 180 Lt daugiau nei mokama valstybės pašalpa, taigi net atsakovo mokama 200 Lt suma pilnai užtikrino likusių jo poreikių patenkinimą. Pateikusi net kelis patikslintus ieškinio variantus, ieškovė nuolat keitė (didino) pradiniuose jos paskaičiavimuose įvardintas sumas. Teismas, priteisdamas 500 Lt išlaikymą iš atsakovo, nepagrįstai pripažino, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 2485 Lt, t.y. 1485 Lt mokama pašalpa bei po 500 Lt iš vaiko tėvų. Atsakovas sutinka, kad abiems sūnums išlaikymo dydis būtų vienodas - po 400 Lt. Teismo priteistas išlaikymas po 500 Lt periodinėmis išmokomis sūnaus A. išlaikymui, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, yra per didelis. Patikslintame ieškinyje buvo patvirtina aplinkybė, jog atsakovas gera valia vaikams teikė didesnį, nei sprendimu nustatytą, išlaikymą, pervesdamas laikotarpiu nuo 2007-10-25 iki 2010-08-01 (už 33 mėnesius) po 400 Lt, 3 mėnesius po 450 Lt bei 6 mėnesius po 800 Lt. Atsakovas iš viso sumokėjo 10 950 Lt daugiau, nei buvo priteista teismo sprendimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 10 350 Lt išlaikymo įsiskolinimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir atsakovo permokos neįskaičiavo. Kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas gera valia teikė abiems vaikams išlaikymą, lyginant su priteista iš jo suma, teismo sprendimo dalis dėl 10 350 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti panaikinta.Teismo priteistos 4766,13Lt bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo yra nepagrįstai didelės. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra neproporcingos faktinėms darbo sąnaudoms bei įstatymo patvirtintiems išlaidų dydžiams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą – kelis kartus teikė patikslintus ieškinius, nors jose jokie nauji reikalavimai nebuvo keliami, o tik patikslinami vaikų poreikių dydžiai. Be to, dar iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas teikė vaikams po 400 Lt išlaikymą, todėl šioje dalyje tarp šalių ginčo apskritai nebuvo. Teismas ieškinį patenkino tik dėl 100 Lt didesnio išlaikymo dydžio, o paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas į tai neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Ieškovė D. K. 2012-06-26 atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 336-347) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo pajamos yra padidėjusios, daugiau išlaikytinių atsakovas neturi, dirba ne visą darbą dieną, todėl turi galimybių pasistengti, kad jo pajamos dar labiau padidėtų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, jog atsakovas slepia savo pajamas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovas nuo 2011 m. pradėjo abiem sūnums mokėti po 400 Lt išlaikymą. Atsakovas nepateikė duomenų iš oficialių institucijų apie jo gaunamas pajamas bei turimas sąskaitas užsienio bankuose. Ieškovės gaunamos 3845 Lt pajamos yra mažesnės, nei atsakovo. Byloje pateikti visi duomenys, pagrindžiantys sūnaus A. ir A. poreikius, akivaizdu, jog vaikui augant, didėja ir jo poreikiai. Gaunamą 1485 Lt pašalpą sudaro 720 Lt pensija neįgaliam vaikui bei 765 Lt slaugos išlaidų tikslinė pašalpa ieškovei, skiriama už neįgalaus vaiko slaugymą. Priteistas išlaikymo įsiskolinimas 10 350 Lt (už 3 metus) atitinka vaiko poreikius bei interesus. Byloje nebuvo pažeistos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliami trys klausimai: 1) dėl CK 3.201 str., reglamentuojančio teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį, taikymo sąlygų ir dėl skundžiamu teismo sprendimu nustatytos apeliantui pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus apimties (dydžio); 2) dėl išlaikymo nustatymo momento; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teisėjų kolegija dėl to ir pasisako.

Dėl išlaikymo pakeitimo ir jo dydžio nustatymo

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne, išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tai reiškia, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei suderinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinų vaiko poreikių užtikrinimą.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą taisyklę, kad išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykį. Teismų praktikoje vienu iš galimų kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir šis kriterijus, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos, nėra absoliučiai privalomas ir atlieka tik orientacinio dydžio funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantui 2004-11-23 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta pareiga teikti sūnui A. po 200 Lt per mėnesį išlaikymą (b.l. 11-12). Nors aplinkybė, kad vaikas dėl savo sveikatos būklės turi specialių poreikių, buvo tuo metu priimtame teismo sprendime buvo nustatyta, neabejotina, kad buvęs priteistas iš apelianto išlaikymo dydis jau neatitinka augančio vaiko specialiųjų poreikių užtikrinimo ir ginčo tarp pačių šalių dėl to iš esmės net nėra. Sūnaus poreikių padidėjimą pripažino ir pats apeliantas, gera valia padidinęs išlaikymui skiriamą sumą bei mokėdavęs daugiau, nei buvo nustatyta minėtu teismo sprendimu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prielaidos CK 3.201 str. nuostatų taikymui šioje byloje susiklostė ir bylą nagrinėjęs teismas tinkamai šį klausimą išsprendė. Priešinga apelianto procesinė pozicija ar nuoroda apeliaciniame skunde į nepagerėjusią, lyginant su 2004 metais, jo turtinę padėtį, teisiškai nepagrįstos. Įstatymų leidėjas nenustato privalomos abiejų sąlygų - papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimo ir šalių turtinės padėties pasikeitimo – sutapties. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti bent vienos aplinkybės egzistavimą ir tai šioje byloje buvo padaryta. Visiškai akivaizdu, kad buvusio santuokos nutraukimo metu nė dviejų metų nesulaukusio vaiko ir šiuo metu jau devynerių metų vaiko poreikiai nėra tapatūs, priimant domėn ir specialias priemones, būtinas jo slaugai, jų kiekius bei kainas.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vienam vaikui priteistos, o kitam - padidintos periodinės kasmėnesinės išmokos dydžio, atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, jų darbingumą bei sveikatos būklę vaikų kasdienių poreikių, įskaitytinai ir specialiuosius, susijusius su jų sveikata, užtikrinimo kontekste, nustatydamas 500 Lt išlaikymo dydį kiekvienam iš vaikų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu. Mažesnio, kaip to siekia apeliantas, dydžio išlaikymas jau neleistų pripažinti, kad minimalūs abiejų sūnų poreikiai, kurių dalį kompensuoja ir valstybės skiriama finansinė parama neįgaliam vaikui, yra užtikrinami. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Pastaroji nuostata paaiškinama tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą imperatyvumu - tokios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu arba nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje ginčo dalyje motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio teisingumo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Dėl išlaikymo sūnui A. priteisimo momento (CK 3.200 str.) pirmosios instancijos teismo sprendime išsamesnių argumentų nesama, pasisakant tik tiek, kad išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas pagal priteistą išlaikymo sumą. Minėta teisės norma, aptarianti galimybę išieškoti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį iki ieškinio pareiškimo laikotarpį, bet ne ilgesnį nei treji metai, aiškintina sistemiškai su kitomis teisės normomis, reglamentuojančios tėvų pareigas savo vaikams. CK 3.194 str. numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, dėl to nesusitarė. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik vaiko išlaikymo pareigos visiško nevykdymo atveju (CK 3.200 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, skirdamas sūnui A. išlaikymą pagal teismo sprendimą, gera valia mokėjo išlaikymą ir antrajam, jau nutraukus šalių santuoką gimusiam sūnui A. Tokią aplinkybę patvirtina pateikti į bylą jo bei ieškovės sąskaitos išrašai (b.l. 21-25, 43-47, 181-198), iš kurių matyti, kad iki 2010-08-15 vaikams buvo mokama po 400 Lt, nuo 2010-09-18 - po 700 Lt, nuo 2011-10-18 – po 800 Lt kas mėnesį. Be to, pati ieškovė pripažįsta, kad išlaikymą būtent tokiomis sumomis po jos derybų su apeliantu šis mokėjo (b.l. 178). Vadinasi, pagal CK 3.194 str. 1 d. ir 2 d. nustatytą reglamentavimą nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti apelianto prievolės išlaikyti sūnų A. nevykdymo ar kitokio šalių susitarimo buvimą ir priteisti iš jo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo. Kolegija išlaikymo po 500 Lt išmoka momentu pripažįsta ieškinio padavimą ir, sutikdama su apeliaciniame skunde įvardintais motyvais dėl tokio ieškovės reikalavimo nepagrįstumo, šioje dalyje teismo sprendimą pakeičia, reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetant (CPK 330 str.).

Dėl atstovavimo išlaidų dydžio ir pareigos juos kompensuoti apimties

Kolegija pagrįstais pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymu. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos pirmosios instancijos teisme sumokėtą iš viso 5605,33 Lt honorarą advokatei (b.l. 228-234). Tokių ieškovės turėtų išlaidų dydis nėra pagrįstas nei bylos sudėtingumu, nei apimtimi, nei advokato darbo ir laiko sąnaudomis, ruošiant procesinius dokumentus bei dalyvaujant teismo posėdžiuose. Nors teisės aktais nėra ribojama kliento ir advokato teisė susitarti dėl bet kokio honoraro dydžio, tačiau ginčą (jo dalį) laimėjusiai šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.). Atsižvelgiant į procesinių dokumentų ir bylos apimtį, į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas ar specialios žinios, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, dėl ko advokato darbo sąnaudos galėtų ženkliau išaugti (Rekomendacijų 2 p., 11 p.), į teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, nustatytina, kad už ieškinio surašymą šioje konkrečioje byloje maksimalus tokių išlaidų dydis galėtų būti 1600 Lt (800 MMA x 2; Rekomendacijų 7 p. ir 8.2 p.). Patikslinto ieškinio surašymas domėn nepriimtinas, jokios objektyvios būtinybės jį tikslinti būtent po civilinės bylos iškėlimo nebuvo. Ieškovė, tokia teise pasinaudojusi ir įvardijusi dar vieną jos pradiniame ieškinyje nenurodytą reikalavimą - dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ja nustatymo, iš esmės pašalino savo pradinio ieškinio ydingumą (trūkumą), o už tai pagal Rekomendacijų 8.16 p. nėra kompensuojama – kompensuojama tik už vieno ieškinio byloje parengimą. Taip pat šioje byloje atstovė rengė užklausimus, renkant byloje įrodymus, kas atitinkamai kompensuojama pagal Rekomendacijų 8.17 p., iš viso 6 tokie užklausimai po 9,60 Lt ([800 MMA x 0,012] x 6) arba 57,60 Lt. Taip pat advokatė parengė vieną dokumentą, susijusį su atstovavimu bylos procese (rašytinius paaiškinimus), kuris kompensuotinas pagal Rekomendacijų 8.16 p., t.y. 96 Lt ( 8000 MMA x 0,12). Susumavus teismo posėdžiuose sugaištą laiką, iš viso už 5 val., susidaro 600 Lt suma ([ 800 MMA x 0,15] x 5) (Rekomendacijų 8.18. p. ir 9 p.). Šioje vietoje būtina pastebėti, kad teismo posėdžiai buvo atidedami ne tik dėl apelianto procesinio pasyvumo, bet ir pačios ieškovės prašymu (b.l. 66-67). Todėl sieti tokių išlaidų susidarymą išimtinai tik su apelianto procesiniu elgesiu nėra pagrindo.

Taigi ieškovė byloje turėjo iš viso 2360 Lt (suapvalinant iki sveikos sumos) galimų kompensuoti išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje, bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 82) už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, pastarosios išlaidos, šį reikalavimą pripažinus pagrįstu, pilnai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Kolegijos vertinimu, ieškovės siekis nustatyti vaikams išlaikymą teismo sprendimu negali būti laikomas netinkamu (nesąžiningu) procesiniu elgesiu ar pagrindu nustatinėti patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijas. Tokioje situacijoje bei remiantis CPK 93 str. 4 d. nuostatomis, priteistinos iš apelianto pagal CPK 98 str. atstovavimo išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui nemažintinos. Atitinkamai šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, priteistų ieškovės naudai išlaidų sumą nuo 4766,13 Lt sumažinant iki 2497 Lt (137 Lt + 2360 Lt) (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl tos pačios jau įvardintos priežasties, t.y. iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pirmosios instancijos teisme lieka apeliantui (CPK 92 str., 96 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apelianto naudai iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 310,50 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo panaikinimo (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.).

Ieškovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2286,90 Lt (1452 + 834,90 Lt). Sprendžiant dėl kompensuojamosios šių išlaidų dalies, pagrįstomis ieškovės išlaidomis galėtų būti pripažinta tik 800 Lt (1 MMA) už atsiliepimo į skundą parengimą bei 120 Lt už atstovavimo teismo posėdyje vieną valandą (Rekomendacijų 8.11.p., 8.18. p.). Apeliaciniu skundu buvo ginčijama 12 750 Lt suma (10 350 Lt priteistas įsiskolinimas bei 2400 Lt, apskaičiuotų nuo apelianto ginčijamos 200 Lt kasmėnesinių išmokų abiem vaikams už vienerius metus sumos) ( CPK 85 str. 1 d. 3 p. ir 6 p.). Taigi apeliacinės instancijos teismas ieškovės naudai išsprendė 19 proc. reikalavimų (2400 Lt sumai). Proporcingai jos naudai turėtų būti priteista iš apelianto 174,80 Lt (920 Lt x 19 proc.) su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Atlikus priteistinų sumų įskaitymą (310,50 Lt – 174,80 Lt), apeliantui iš ieškovės priteistina 135,70 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) 11,40 Lt išlaidos (b.l. 356) dėl nedidelės jų sumos proporcijomis neskaidytinos ir priteistinos tik iš ieškovės, patenkinus didžiąją dalį (81 proc.) apelianto skundo reikalavimų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui A. priteisimo atmesti.

Priteisti iš K. K. 2497 (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis) litus bylinėjimosi išlaidų D. K. naudai.

Kita sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. K. 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) litus 70 centų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų K. K. naudai.

Priteisti iš D. K. 11 (vienuolika) litų 40 centų procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai Dalia KačinskienėRomualda JanovičienėDainius Rinkevičius