Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-03-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-7377-294/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
e2YT-7377-294/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Pareiškėjas
L. M., A. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui
Advokatai
Laura Augytė Kamarauskienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Laurai Augytei Kamarauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M., A. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodo, kad 2011-10-16 mirė jų motina, o 2015-10-15 – pareiškėjų tėvas. Po motinos mirties pareiškėjos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjos prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes įstatymo numatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė prašymą, pagrįsdama iš esmės pareiškime nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepime pareiškimo patenkinimui neprieštaravo. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 str. 1 d. pagrindu. Toks pareiškimas nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 576 str. – 578 str.).

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (neteko galios nuo 2011-11-01); 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 d. nuostatos įpareigojo įpėdinį ar įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nei vieno tokio veiksmo nustatytu įstatyme terminu neatliko. Kita vertus, CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, nes teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu individualiu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Spręsdamas tokį klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas. Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis c.b.Nr. 3K-3-103/2007).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų atstovės paaiškinimų matyti, kad 2011-10-16 mirė pareiškėjų motina, po kurios mirties nei pareiškėjų tėvas (būdamas garbaus amžiaus), nei pareiškėjos nesikreipė į notarą. Po tėčio mirties 2015-10-12, pareiškėjoms kreipusis dėl palimimo priėmimo paaiškėjo, kad ½ buto, priklausiusio motinai nebuvo priimta palikėjų, todėl dėl šios dalies paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų tėtis būdamas itin garbaus amžiaus galėjo neturėti teisinių žinių ir dėl šios priežasties priimti palikimą faktiškai valdydamas. Kita vertus, šis asmuo taip pat pareiškimo nagrinėjimo metu yra miręs. Be to praleisto termino trukmė, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nelaikytina pakankamai didele. Suinteresuotas asmuo taip pat neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės bei atstovės posėdyje išdėstyti motyvai yra pripažinti svarbiomis aplinkybėmis dėl termino praleidimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nėra kitų įpėdinių paveldėti po pareiškėjų motinos mirties likusiam turtui. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad terminą palikimui priimti pareiškėjos praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (LR CK 1.5, 5.57 str., LR CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti. Atnaujinti pareiškėjoms L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po M. Č. mirties 2011-10-16, trims mėnesiam iki 2016-06-20.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis