Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. gynėjos Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. N. priteista 6917 Lt turtinės žalos ir 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. G..

Šioje byloje pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas V. G., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė D. G.. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. N. 2008 m. liepos 16 d., laikotarpiu tarp 02.11 val. ir 03.58 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., šalia Neries krantinės gatvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, veikdamas bendrininkų grupe kartu su mažamečiu R. N., gim. 1994-10-16, V. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, be jokios dingsties, tyčia bendrais veiksmais sudavė D. G. 11 smūgių rankomis, kojomis ir lazda į kaktą, dešinį skruostą, nosį, apatinę lūpą, dešinės akies išorinį kampą, kairį skruostą, viršutinį ir apatinius žandikaulius, šonus, kairį dilbį, kairį riešą, kairės rankos antrą pirštą, 2 kartus paveikė peiliu krūtinės sritį ir tuo padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, dešiniame skruoste, nusies nugarėlėje, apatinės lūpos odoje, abiejų lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies išorinio kampo srityje, kairiame skruoste, poodines ir galvos minkštųjų audinių kraujosruvas, abiejų žandikaulių lūžius, nosikaulio ir nosies kremzlių lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, kairės pusės VIII-IX-X ir dešinės pusės X-XI-XII šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, riešo srityje, kairės rankos antrame piršte, 2 paviršines pjautines žaizdas krūtinės odoje, tuo nesunkiai jį sužalojo. Netrukus po to jis tyčia 2 kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, padarydamas 2 pjautines – durtines – kiaurymines žaizdas krūtinėje, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nuo ko D. G. netrukus įvykio vietoje mirė.

Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo A. N. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, taip pat naikinama nuosprendžio dalis dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nustatant nuteistojo A. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistojo A. N. gynėja su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo A. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, prašo A. N. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 2 d. 8 p. į BK 129 str. 1 d. ir skirti švelnesnę bausmę. Dėl nuteistojo V. G. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.

Daugelio teismo nustatytų bylos aplinkybių nuteistojo A. N. gynėja apeliaciniame skunde neginčija. Jame sutinkama, kad nuteistasis A. N. kartu su kitais asmenimis mušė D. G. ir peiliu sudavė du smūgius bei padarė kūno sužalojimus, tapusius nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tačiau nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo apie tai, kad A. N. nužudymą padarė ne dėl chuliganiškų paskatų. Jos nuomone, konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis D. G., prikibdamas prie nuteistojo A. N. ir jo mažamečio brolio R. N., o po to švaistydamasis peiliu kėlė grėsmę kitiems, sužeidė jo draugą M. D.. A. N., išprovokuotas D. G. ir gindamas draugus, įsivėlė į muštynes ir todėl nukentėjusįjį nužudė. Tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir neatitinkantys bylos aplinkybių, juos paneigia teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai: kito nuteistojo V. G., liudytojų D. V., K. G., R. K., iš dalies ir paties nuteistojo A. N. parodymai.

Nuteistųjų V. G., A. N. bei liudytojų parodymais nustatyta, kad 2008 m. liepos 15 d. vakare Kaune, prie Neries, prieš Neries krantinės g. 4 namą buvo švenčiamas nuteistojo V. G. gimtadienis. Jame dalyvavo pats V. G., nuteistasis A. N., jo mažametis brolis R. N., M. D., kelios merginos. Jie prie upės kepė šašlykus, gėrė alkoholį, buvo atsipalaidavę. Jau sutemus pro šalį ėjo D. G., kurį A. N., V. G., M. D., ir R. N. sumušė, suduodami nukentėjusiajam smūgius rankomis, kojomis ir lazda ir padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. To paties mušimo metu nuteistasis A. N. dar du kartus ir peiliu dūrė D. G. į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam 2 pjautines-durtines kiaurymines žaizdas krūtinėje, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nuo ko D. G. netrukus įvykio vietoje mirė.

Nuteistasis V. G. teisme parodė, kad 2008 m. liepos 15 d. vakare Kaune, prie Neries upės su draugais šventė savo gimtadienį, kepė šašlykus, gėrė alkoholį – brendį, alų. Jie visi - A. N., M. D., R. N., kelios merginos buvo netoli vandens. Jau sutemus matė įkalnėje nuo Vilijampolės stadiono link jų einantį D. G., kuris praeidamas pro juos sustojo, pastovėjo prie jų, kažką pasakė ir pajudėjo eiti toliau. Tuomet R. N. užbėgo ant kalniuko prie D. G., bet greitai nuo jo atsitraukė, nes nukentėjusysis plonu žibintuvėliu ėmė šviesti R. N. į akis, o paskui išsitraukė peilį ir ėmė juo mosikuoti. R. N. pakvietė juos pagalbon, sakydamas, kad jį puola su peiliu. Tuomet jis, A. N. ir M. D. pribėgo prie D. G., o šis mosikuodamas peiliu ir jiems sakė „ateikit, papjausiu“. Jie bandė D. G. iš rankų išmušti peilį, nes bijojo, kad jų nesužeistų. Eidamas link nukentėjusiojo A. N. rankose turėjo pagalį, juo sudavė D. G. per ranką ir pagalys lūžo. Nukentėjusysis buvo mušamas trijose vietose. Jis pats ranka bei koja irgi sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kokius smūgius sudavė kiti, konkrečiai negali įvardinti, tačiau D. G. buvo suduota daug smūgių, šis du kartus buvo nugriuvęs ant žemės. Nukentėjusysis bėgo nuo jų, o jie visi keturi nukentėjusįjį vijosi ir pavijo už 50-100 metrų. Gal antroje mušimo vietoje buvo sužalotas M. D.. Ten ir jis (V. G.), traukdamasis nuo D. G., įkrito į šiukšlių duobę. Prie tos duobės buvo nugriuvęs ir D. G., po to draugai jį vėl nusivijo, o iš duobės išlipęs ir jis bėgo jiems iš paskos. Kai jis juos prisivijo, D. G. jau gulėjo ant žemės ant nugaros, jo rankoje peilio jau nebuvo. Jis draugams pasakė, kad jau užtenka mušti. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, nepamena, ar judėjo, bet skleidė kažkokius garsus. Jis matė, kaip A. N., laikydamas rankose peilį virš gulinčio nukentėjusiojo, iš kokio metro atstumo jį paleido kristi savo svoriu, bet peilis į kūną neįsmigo. Ką A. N. darė toliau su peiliu, jis nematė, nes iš tos vietos pasišalino.

Nuteistojo V. G. gimtadienio šventėje dalyvavusi liudytoja K. G. teisme parodė, kad tame gimtadienio šventime, kuris prasidėjo vakare ir vyko iki nakties, dalyvavo apie 10 žmonių, vieni atėjo anksčiau, kiti vėliau, vienas vaikinas dar iki vidurnakčio išėjo, buvo vartojamas alkoholis. Be V. G., A. N., kitų vaikinų, buvo dar dvi merginos seserys Rt. ir Rs. Jie visi buvo netoli vandens, pačių muštynių ji nematė, jos vyko viršuje ant kalno. Pirmas, atrodo, nubėgo R. N., po pakvietė padėti ir ten nubėgo dauguma vaikinų. Gal po 10 minučių jie visi sugrįžo, M. D. buvo sužeistas. Teisme apklausta liudytoja R. K. parodė, kad jau neprisimena įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., 118-121, 122-123 b. l.) buvo balsu perskaityti teisme. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi, kad ji su seserimi Rt. atėjo vėliau, kai šventė jau buvo prasidėjusi ir nuo kitų šventės dalyvių buvo kiek atokiau, aukščiau nuo laužo. Vaikinai: V. G., M. D., A. N. ir vienas nepilnametis staiga pradėjo bėgti link Nėries krantinės gatvės, bet paskui ką ir kodėl jie bėgo, ji nematė ir nesuprato. Niekas nieko nepaaiškino, tiesiog be jokios priežasties pakilo ir pradėjo bėgti. Jokio pro šalį einančio pašalinio asmens ji nepastebėjo, negirdėjo nei to, kad kas nors vaikinus kviestųsi ar kad juos kas nors pultų. Po kokių 10 minučių vaikinai sugrįžo. Ji pastebėjo, kad M. D. sužeistas, M. bliuzonas ir marškinėliai buvo prapjauti, krūtinės srityje matėsi kraujas, todėl į nieką daugiau didesnio dėmesio nekreipė. Šiuos teisme perskaitytus parodymus R. K. patvirtino.

Liudytojas D. V. teisme taip pat parodė, kad apie įvykį jau nieko neprisimena, nes viskas buvo prieš 4 metus. Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjai bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui, 2008 m. liepos 23 d. apklaustas įtariamuoju ir kitą dieną vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtindamas savo parodymus (4 t., 25-27, 28-31 b. l.) nepilnametis D. V. buvo išsamiai parodęs apie visas įvykio aplinkybes. Jis buvo parodęs, kad švenčiant V. G. gimtadienį, jau po vidurnakčio jie pastebėjo pro šalį einantį D. (D. G.). Tam D. šventėje dalyvavę jaunuoliai nutarė atkeršyti už tai, kad D. juos kažkada anksčiau, kai dar jie buvo jaunesnio amžiaus, mušdavo. Link D. G. nubėgo R. N., A. N., V. G. ir M. D.. Jis su Karolina (K. G.) pasiliko prie laužo, sėdėjo ant akmenų ir muštynėse nedalyvavo. Po 20 minučių sugrįžę visi vaikinai vienu metu pasakojo, kaip rankomis, kojomis ir pagaliu sumušė D. G.. Sakė, kad ir peilį metė į nukentėjusiojo krūtinę. Perskaičius teisme šiuos parodymus, D. V. iš pradžių parodė, kad tai, kas buvo perskaityta, yra tiesa, tik dabar kai kurių detalių neprisimena. Tačiau atsakydamas į atskirus klausimus liudytojas D. V. taip pat daug kartų kartojo, kad nieko neprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu ne visada sakė tiesą, bet ką melavo, neprisimena ir negali pasakyti. Kodėl melavo, taip pat paaiškinti negali. Be to, jis parodė ne tik kad pats melavo, bet ir kad jis sakė taip, kaip liepė pareigūnai.

Jau išdėstytų liudytojų parodymus iš esmės atitinka ir nuteistojo A. N. parodymai. A. N. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo apgirtęs ir konflikto priežasties nežino, nes prie D. G. nubėgo tik tada, kai jį pagalbon pakvietė V. G.. Užbėgęs į krantinės viršų, jis pamatė V. G. besigrumiantį su nukentėjusiuoju ir keletą kartų įspyrė D. G. į juosmenį ir pilvą, taip pat sudavė rankomis, į kurias vietas, nežino, bet taikė į veidą. Buvo sugriebęs už rūbų ar už rankos ir norėjo nukentėjusįjį pargriauti, bet nepavyko. Muštynių metu D. G. išsitraukė peilį ir juo sužalojo arčiausiai stovėjusį jo draugą M. D.. Tuomet jis, lenkdamas nukentėjusiajam rankas ir bandydamas iš jo atimti peilį, juo sužalojo D. G.. Nukentėjusysis nenorėjo paleisti iš rankos peilio, todėl jis (A. N.), laikydamas suspaudęs nukentėjusiojo ranką du kartus ja stūmė į nukentėjusiojo kūną, po šių smūgių D. G. nukrito. Viskas vyko už 100 metrų nuo gimtadienio šventimo vietos. Paskui jis peilį išmetė į upę. Kodėl naudojo smurtą paaiškinti negali, išsigando, užpuolė vyras su peiliu, kitaip negali paaiškinti smurto panaudojimo. Nužudyti žmogaus nenorėjo, negalvojo, kad nukentėjusysis mirs.

Išdėstyti liudytojų bei nuteistojo V. G. parodymai apie staiga prasidėjusį nukentėjusiojo D. G. mušimą, ne tik nepatvirtina, kad nukentėjusysis kažkokiu būdu išprovokavo konfliktą, bet ir rodo, kad švenčiantiems jaunuoliams nukentėjusysis iš viso nieko blogo nei padarė, nei pasakė. Niekas iš šventės dalyvių negalėjo nurodyti, ką pro šalį eidamas ir trumpam stabtelėjęs nukentėjusysis pasakė. Liudytoja R. K. iš viso negirdėjo nei kad kas nors būtų buvęs užpultas, nei kad kas šauktųsi pagalbos, ji nesuprato ir to, kodėl staiga vaikinai šoko ir nieko nepaaiškinę nubėgo į kalną. Nors nuteistasis V. G. ir parodė, kad R. N. sakė, jog D. G. prie jo kabinosi, kaip kabinosi, nepaaiškino. Be to, kiti šio nuteistojo parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ne nukentėjusysis užkabino R. N., o būtent pats šis nepilnametis pirmas nubėgo prie nukentėjusiojo ir ėjo jam iš paskos, kai šis jau norėjo eiti toliau savo keliais. V. G. matytas vaizdas, kaip R. N. greitai nuo nukentėjusiojo atsitraukė, nes šis jam žibintuvėliu spigino į akis, taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis D. G. tokiu būdu bandė tik atsikratyti prie jo prisistačiusio vaikino. Įvertinat visų muštynių dalyvių parodymus, kyla abejonių ir dėl to, ar D. G. prisistačiusiam R. N. grasino peiliu. Iš nuteistojo A. N. parodymų matosi, kad D. G. peilį išsitraukė jau prasidėjus muštynėms ir kad tuoj po to buvo sužalotas jo draugas M. D.. Nuteistasis V. G. parodė, kad M. D. buvo sužalotas jau antroje nukentėjusiojo mušimo vietoje. Tokiu būdu neatmetama tikimybė, jog R. N. pagalbos šauksmas, kad jį D. G. puola su peiliu, buvo iš viso nepagrįstas ar netgi išgalvotas. Taigi ir jokio tikslo bėgti į kalną ginti R. N. nuo D. G. nebuvo. Bet kuriuo atveju net jei D. G. ir mosikavo peiliu prieš R. N. ar grasino visus papjauti, kai prie jo pribėgo dar trys asmenys, toks jo elgesys gali būti laikomas tik savigyna, bet ne provokuojančiu. Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusysis, praeidamas pro šalį, tik stabtelėjo, su niekuo nekonfliktavo ir ėjo toliau, kai staiga be jokios priežasties buvo užpultas ir sumuštas grupės jaunuolių. Šioje dalyje reikėtų įvertinti ir liudytojo D. V. parodymus. Nors šis liudytojas teisme kartojo, kad nieko neatsimena, tačiau perskaitytų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jis nepaneigė. Pažymėtina, kad ir liudytojas D. V. nieko neparodė apie įvykio metu buvusį kokį nors pagalbos šauksmą. Be to, nepaneigti ir jo parodymai apie tai, kad vaikinai D. G. nusprendė sumušti dėl to, kad šis juos anksčiau mušdavo. O tai tik patvirtina, kad faktiškai D. G. buvo sumuštas be jokios priežasties. Liudytojų ir pačių nuteistųjų parodymais nustatyta, kad D. G. buvo suduota daug smūgių rankomis, kojomis, lazda (tą patvirtina ir specialisto išvada). Visa tai tik patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo teisę gintis bet kokiomis priemonėmis. Tuo tarpu apie gimtadienį šventusiems jaunuoliams buvusią kokią nors grėsmę, dėl ko jie turėjo gintis ir mušti nukentėjusįjį, visiškai paneigia ir dar viena aplinkybė. Jau išdėstytais liudytojų ir nuteistųjų parodymais nustatyta, kad ne D. G. agresyviai su peiliu puolė jaunuolius, o būtent pats nuo jį užpuolusių vaikinų bėgo, buvo du kartus nugriuvęs, spardomas ir mušamas, o galiausia už kokių 100 metrų nuo gimtadienio šventimo vietos ir nužudytas. Nuteistojo A. N. parodymus apie smurto panaudojimą dėl baimės, kad vyriškis su peiliu juos galėjo sužaloti, paneigia jo paties veiksmai po to, kai iš nukentėjusiojo peilis jau buvo atimtas. Nuteistasis V. G. parodė, kad jis matė, kaip A. N. peilį metė į nukentėjusįjį, ir tada, kai tas jau buvo stipriai sumuštas, jo veidas buvo kruvinas, o pats gulėjo aukštielninkas nesipriešindamas ir tik skleidė kažkokius garsus.

Visos šios aplinkybės tik dar kartą paneigia apeliantės skunde dėstomus argumentus apie tai, kad smurtas prieš D. G. buvo panaudotas gynybos tikslu, nes A. N. ir jo draugams buvo kilusi grėsmė. Tokios grėsmės buvimą bei D. G. provokuojantį elgesį tariamai patvirtina tai, kad nukentėjusysis ir anksčiau buvo agresyvus, nešiojosi su savimi peilį, kabinėjosi prie žmonių ir sakė, kad eis ir ką nors užmuš. Pažymėtina, kad apibūdinant nukentėjusiojo elgesį ir jo agresyvumą skunde remiamasi teisme neapklaustų liudytojų D. G., R. N. bei D. C. parodymais, kurie BPK 20 str. prasme iš viso negali būti laikomi įrodymu. Skunde visiškai nepagrįstai nurodoma ir apie tai, kad D. G. provokuojantį elgesį patvirtina K. G. bei M. G. parodymai. Šios liudytojos apie D. G. elgesį iš viso nieko neparodė. Liudytojos K. G. parodymai jau buvo išdėstyti, o liudytoja M. G. ne tik nepažįsta nukentėjusiojo, bet ir nedalyvavo švenčiant V. G. gimtadienį, o apie patį įvykį sužinojo tik iš kitų pasakojimų. Ne tik šių teisme apklaustų liudytojų, bet ir jokių kitų asmenų parodymai nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, kuris galėjo turėti įtakos A. N. nusikalstamos veikos padarymui nenustatyta. Tuo tarpu išdėstyti ir aptarti liudytojų, nuteistojo V. G. ir netgi paties nuteistojo A. N. parodymai apie tai, kad negali paaiškinti smurto naudojimo priežasties, patvirtina, kad D. G. buvo nužudytas arba dėl menkavertės dingsties, arba visiškai be jokios priežasties. Nuteistasis A. N., suduodamas peiliu smūgius į gyvybei pavojingą kūno vietą - nukentėjusiojo krūtinę, suprato, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, tokių veiksmų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis nukentėjusįjį D. G. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip tik tokios aplinkybės buvo nustatytos šioje byloje. Jau buvo aptarta, kad nuteistasis A. N. neturėjo jokios priežasties prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, kad sužalojimus peiliu, tapusius D. G. mirties priežastimi, jis padarė ne dėl asmeninių paskatų, o tik dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams. Tai akivaizdžiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad į jau sumuštą ir negalintį pasipriešinti ant žemės gulintį nukentėjusįjį nuteistasis A. N. dar metė peilį ir padarė dvi atskiras paviršinės pjautines žaizdas krūtinės odoje. Jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina ir tai, kad nuteistasis A. N. suvokė ir savo veiksmų chuliganiškas paskatas. Todėl jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Tenkinant nuteistojo A. N. gynėjos apeliacinį skundą, iš dalies nuosprendis keičiamas dėl dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). Iš nuosprendžio matosi, kad aprašydamas A. N. nusikalstamą veiką teismas nurodė, jog nuteistasis A. N., veikdamas bendrininkų grupe kartu su mažamečiu R. N., gim. 1994-10-16, V. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, tyčia bendrais veiksmais sudavė D. G. 11 smūgių rankomis, kojomis ir lazda į galvos sritį, šonus, rankas, 2 kartus paveikė peiliu krūtinės sritį ir tuo padarė nukentėjusiajam sužalojimus, kuriais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, o netrukus po to jis tyčia 2 kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, padarydamas 2 pjautines – durtines – kiaurymines žaizdas krūtinėje, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nuo ko D. G. netrukus įvykio vietoje mirė. Pripažinęs įrodyta nuteistojo A. N. padarytą nusikalstamą veiką (nužudymą dėl chuliganiškų paskatų), nuosprendyje teismas nuteistojo A. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis veikė bendrininkų grupe. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinkančios bylos aplinkybių.

Pačių nuteistųjų A. N. ir V. G., o iš dalies ir liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusysis rankomis, kojomis, lazda tikrai buvo mušamas kelių asmenų. Tai patvirtina ir specialisto išvadoje konstatuoti D. G. kūne nustatyti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys kūno sužalojimai. Tačiau pats teismas nuosprendyje padarė kategorišką išvadą, kad nukentėjusįjį D. G. peiliu sužalojo nuteistasis A. N., tik jis ir buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. Todėl daryti išvadą, kad D. G. A. N. nužudė veikdamas bendrininkų grupe ir tai pripažinti nuteistojo A. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nėra jokio pagrindo, todėl tai iš nuosprendžio šalintina.

Pašalinus A. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe, lieka viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nužudymą ir nuoširdžiai gailisi ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, tame tarpe ir pripažinęs, kad yra dvi A. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, paskyrė laisvės atėmimo bausmę kiek žemiau sankcijos vidurkio. Pašalinus vieną iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių, švelnintina ir A. N. paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuorodą apie tai, kad nuteistasis A. N. dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį D. G. veikdamas bendrininkų grupe kartu su mažamečiu R. N., gim. 1994 m. spalio 16 d., V. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo A. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. nuteistajam A. N. paskirti bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.