- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-1986-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- V. D.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12038-191/2013 pareiškėjos V. D. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui R. B. dėl patvarkymo panaikinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu (b. l. 6-7), kuriuo prašė panaikinti 2012 m. balandžio 25 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00364S-4391 ir vykdomąją bylą V. D. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad A. D. patiekė antstoliui vykdyti 2012 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-411-660, išduotą Kauno rajono apylinkės teismo. Antstolis 2013 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą be jokių įrodymų ir patikrinimų konstatavęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis nesusiekė su pareiškėja ir neišsiaiškino visų su vykdomuoju raštu susijusių aplinkybių, kurias išnagrinėjęs būtų supratęs, kad ne pareiškėja trukdo išieškotojui bendrauti su vaiku, tačiau kaip tik išieškotojas nenori to daryti. Išieškotojas nepateikė jokių įrodymų, kad jam neleidžiama bendrauti su jo sūnumi. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdymui tik 2013 m. vasario mėn. pradžioje.
Antstolis 2013 m. gegužės 17 d. patvarkymu (b. l. 3-5) atsisakė patenkinti pareiškėjos 2013 m. gegužės 3 d. pateiktą skundą dėl antstolio 2013 m. balandžio25 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 2-411-660/2010 ir perdavė skundą su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdomasis raštas gali būti pateikiamas vykdyti per CPK nustatytus terminus, todėl visiškai neturi reikšmės tai, kada jis išduotas, jei nėra suėjusi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senatis. Priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis nematė tam kliūčių CPK 651 straipsnio prasme. Iki šios dienos pareiškėja sprendimu nustatytos tvarkos laikosi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra tęstinio pobūdžio (iki vaiko pilnametystės), vykdomoji byla negali būti nutraukta, nes nutraukta ji negali būti pradedama iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 41-45) pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CPK 651 straipsnį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Teismo vertinimu aplinkybė, kad prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nesusisiekė su pareiškėja ir su ja neišsiaiškino visų bylos aplinkybių bei nesusipažino su apylinkės teismo sprendimu ir apygardos teismo nutartimi, nepripažintinas akivaizdžia kliūtimi priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti vykdomųjų raštų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai yra teismo prerogatyva. Tokių veiksmų atlikimas būtų vertinamas kaip antstolio kompetencijos viršijimas. CPK 629 straipsnyje nenumatyta galimybė nutraukti vykdomąją bylą skolininko prašymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 50-52) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2013 m. balandžio 25 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.10085/13/00364S ir vykdomąją bylą. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
Teismas neišsiaiškino, kodėl antstolis neįvykdė reikalavimų, numatytų CPK 651 straipsnyje. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar antstolis teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdyti, neįsitikinęs, kad teismo sprendimas vykdomas jau beveik tris metus. Antstolis nepatikrino faktinių aplinkybių ir neįsitikino, kad teismo sprendimas nevykdomas. Teismo skundžiamoje nutartyje pateiktas pavyzdys neatitinka faktinės padėties. Pareiškėja nesant priežasties, priverstinai privalo vykdyti antstolio patvarkymą.Antstolis privalėjo apeliantei siųsti antstolio raginimą vykdyti teismo sprendimą, o ne surašyti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą. Jeigu apeliantė per raginime nustatytą terminą sprendimo būtų nevykdžiusi, antstolis turėjo kreiptis į Vaiko teisių apsaugos instituciją dėl informacijos, kuri būtų patvirtinusi, jog apeliantė sprendimą vykdo. Tai būtų sudarę antstoliui pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimą, kadangi apie priimtą 2013 m.balandžio 25 d. patvarkymą nepranešė Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai.Antstolis yra senas išieškotojo motinos draugas, padedantis jai išieškoti, su jos paskolų verslu susijusias skolas.Išieškotojas pateikė melagingą atsiliepimą į apeliantės skundą. Jis nuolat meluoja, kad apeliantė neleidžia jam matytis su sūnumi. Ši vykdomoji byla yra išieškotojo psichologinis teroras už tai, kad santuokos nutraukimo byloje jis buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo. Ne antstoliui ir ne išieškotojui spręsti, ar vykdomoji byla sudaro apeliantei kokias nors kliūtis ir nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje 2013 m. vasario 5 d. gautas išieškotojo A. D. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo jis pateikė antstoliui vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-411-660/2010. Šiame vykdomajame rašte nurodyta Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu nustatyta išieškotojo bendravimo tvarka su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje. Atnstolis 2013 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. S-1397 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patvarkyme antstolis nurodė, jog patikrino ir patvirtina, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. 2013 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. 0085/13/00364 apeliantė informuota apie priimtą vykdyti vykdomąjį raštą ir įpareigota sudaryti sąlygas vaiko ir išieškotojo netrukdomam bendravimui. Apeliantė skunde dėl antstolio veiksmų teigė, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdomąjį raštą vykdymui, nes neįsitino, ar sprendimas nėra vykdomas. Pirmosios instancijos teismas apeliantės skundą atmetė nurodęs, kad pagal CPK 651 straipsnį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Šios normos tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti tik akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją; intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.), todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šiuo atveju toks antstolio sprendimas buvo teisėtas, kadangi vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, be to, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus (CPK 651 str. 2 d. 1-3 p.). Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl antstolis pagrįstai nenustatė ir CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo, kadangi vykdomasis raštas nagrinėjamu atveju buvo pateiktas vykdyti nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino. Nustačius, kad nepraleistas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, neturi reikšmės aplinkybė, kada toks raštas išieškotojui teismo buvo išduotas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės argumentu, kad po skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo, ji prievarta yra priversta vykdyti antstolio patvarkymą. Antstolis 2013 m. gegužės 17 d. patvarkyme konstatavo, kad apeliantė vykdomajame rašte nustatytos tvarkos laikosi, skundų dėl sprendimo nevykdymo iš išieškotojo nėra gauta, t. y. teismo sprendimas yra vykdomas. Kitokių įpareigojimų, neskaitant nekliudyti išieškotojui bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka, apeliantės atžvilgiu skundžiamame antstolio patvarkyme nėra. Taigi apeliantė nėra priversta daryti nieko, ko ji nedaro gera valia, t. y. jei ji gera valia vykdo teismo sprendimą, po antstolio patvarkymo priėmimo situacija nesikeičia. Jokie priverstiniai vykdymo veiksmai apeliantės atžvilgiu nėra ir negali būti atliekami, kadangi jiems atlikti antstolis neturi jokio teisėto pagrindo. Įvertinus nurodytą, teismas neturi pagrindo naikinti nei skundžiamos nutarties, nei antstolio 2013 m. balandžio 25 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr.10085/13/00364S.
Taip pat netenkinamas apeliantės prašymas nutraukti jos atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą. Išieškotojui bendravimo su vaiku tvarka sprendimu yra nustatyta iki vaiko pilnametystės, todėl nepaisant fakto, kad šiuo metu teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo apeliantė vykdo tinkamai, gali būti, kad ateityje kils sprendimo vykdymo trukdžių. Nutraukus vykdomąją bylą, išieškotojas nebegalėtų su šiuo vykdomuoju dokumentu kreiptis į antstolį, todėl tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti teisėti išieškotojo lūkesčiai. Antstolis negali teisėtai užvestos vykdomosios bylos nutraukti vien tuo pagrindu, kad šiuo metu sprendimas yra vykdomas tinkamai.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad išieškotojas į bylą pateikė melagingą atsiliepimą, jame nurodydamas neteisingas faktines aplinkybes, o vykdomąją bylą užvedė kerštaudamas dėl sprendimu pripažinto jo kaltės santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgdamas į šios bylos kontekstą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškotojas turėjo teisę gauti iš teismo ginčo vykdomąjį raštą ir jį pateikti vykdyti antstoliui. Antstolis, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, nustatė, kad sprendimą apeliantė vykdo, todėl nesiėmė jokių vykdymo veiksmų, kurie nepagrįstai ir neteisėtai apribotų ir pažeistų apeliantės teises. Vien faktas, kad antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad išieškotojas elgiasi neteisėtai, o bylos šalių asmeniniai nesutarimai nėra priežastimi teisėtus antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.
Pagrįstas apeliantės argumentas, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, kuriame nustatyta vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktą, antstolis apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis turėjo pranešti vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje įrodymų, kad antstolis įvykdė šį reikalavimą, nėra. Todėl į tai atkreipiamas antstolio dėmesys. Vis dėlto, ši aplinkybė nesudaro pagrindo apeliantės atskirąjį skundą laikyti pagrįstu.
Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.