Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. V. K. (O. V. K.) atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinių teisės pažeidimų protokolas O. V. K. surašytas dėl to, kad jis 2015 m. liepos 19 d., 20 val. 2 min. Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė) 155 kilometre, važiuodamas 155 km/h greičiu, automobiliu NISSAN MURANO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, viršijo jam leistiną 90 km/h greitį. Nustatytą greitį įvertinus paklaida vairuotojo naudai, O. V. K. viršijo leistiną greitį 65 km/h. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 131.1 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje.

Atkreipia dėmesį, kad protokolo formoje nurodyta skiltis „Vertėjas“, t.y. policijos pareigūnai ne tik galėjo, bet ir turėjo žinoti savo pareigą lietuvių kalbos nežinančiam asmeniui užtikrinti vertėją. Teigia, jog administracinį protokolą rašantis asmuo negali būti ,,vertėju“, tai yra savarankiška procesinė figūra. Pažymi, kad į valstybinę kalbą nebuvo išverstas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas. Nurodo ir tai, kad teisme byla vėl buvo nagrinėjama be vertėjo, nors procesinio dokumento elementas surašytas ne valstybine kalba. Tai advokatas vertina kaip nesusipažinimą su bylai svarbiomis aplinkybėmis. Taip, advokato nuomone, buvo pažeistos ATPK 278 str. Advokatas nurodo, kad nei surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą Rusijos Federacijos piliečiui, nei teisme nagrinėjant bylą, kurioje buvo rusų kalba surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, nebuvo užtikrintas vertėjas - pirmu atveju - iš lietuvių kalbos į rusų kalbą, antru atveju - iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, taip buvo pažeidžiamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Advokato nuomone, tai ne smulkmena ir ne formalumas, o principinis teisėtumo ir teisingumo užtikrinimo klausimas.

Advokatas, cituodamas Šiaulių apygardos teismo nutartį Nr. ATP-244-519/2015, tvirtina, kad minėtoje byloje ir šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje buvo identiškos situacijos, tačiau Raseinių rajono apylinkės teismas visiškai priešingai vertino kodekso nuostatas, nei Šiaulių apygardos teismas. Pabrėžia, kad Šiaulių apygardos teismas konstatuoja, jog surašant administracinį teisės pažeidimų protokolą asmeniui užtikrinama teisė turėti vertėją, tačiau Raseinių rajono apylinkės teismui vertėjais yra protokolą surašantys (surašęs) policijos pareigūnai (pareigūnas), nors Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad pareigūnas, atliekantis procesinius veiksmus, negali būti vertėju, o Raseinių rajono apylinkės teismas akcentavo, kad negalima netikėti policijos pareigūnais, jog jie viską išvertė, t.y. buvo vertėjais, tinkamais vertėjais. Taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas teismui turi būti pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą.

Advokato tvirtinimu, jo ginamasis administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė ne dėl jame nurodytų aplinkybių, nes jų nesuprato, bet pasirašė po savo paaiškinimu, jog nesupranta, kas vyksta.

Nurodo ir tai, kad jo ginamasis paaiškino, jog Rusijoje važiavimo greitis fiksuojamas policijos automobiliuose esančiuose kompiuteriuose, o šiuo atveju policijos pareigūno rankose buvęs kažkoks jam nežinomas prietaisas ir, kaip mano, jame nenurodytas būtent jo automobilio važiavimo greitis. Nurodo ir tai, jog jo ginamasis paaiškino, kad kitas policijos pareigūnas visą laiką sėdėjo automobilyje ir, todėl jis neturėtų būti vertinamas kaip protokole nurodytų aplinkybių liudytojas, nors nutarime nurodoma, kad abu pareigūnai bendravo su pažeidėju, viską detaliai išvertė ir išaiškino.

Mano, kad teismui perduotas administracinio teisė pažeidimo protokolas neduoda pagrindo skirti administracinę nuobaudą, nes neįrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, neįrodytas pažeidimo įvykis (ATPK 250 str. 1 p.), o protokole nurodytas aplinkybes patvirtina tik policijos pareigūnas, vien policijos pareigūno surašytas protokolas neturėtų būti pagrindu skirti administracinę nuobaudą, nes nėra kitų jo ginamojo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

O. V. K. atstovo advokato Algirdo Baužos apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas neigia, kad jo atstovaujamasis padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, jog nors jo atstovaujamasis viršijo greitį, tačiau jis, kadangi nemoka lietuvių kalbos, nesuprato policijos pareigūnų, todėl jo veiksmuose nėra tyčios. Advokato įsitikinimu, teismas neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kas ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Patikrinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

O. V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota informacija, iš dalies pažeidėjo atstovo advokato paaiškinimu.

Policijos pareigūnų P. S. ir S. K. 2015 m. liepos 19 d. tarnybiniuose pranešimuose (4, 5 b. l.) nurodyta, kad stovint kelyje (duomenys neskelbtini) 155 km., Raseinių rajono ribose greičio matavimo prietaisu „Tru Speed“ Nr. TS 001379 buvo matuojamas transporto priemonių greitis, minėtoje vietoje leistinas maksimalus greitis yra 130 km/h., 20 val. 02 min., sustabdė automobilį NISSAN MURANO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rusiška registracija), kurio vairuotojas O. V. K. važiavo 155 km/h greičiu, vairuotojas neturėjo 2 metų vairavimo stažo, vairuotojas sutiko, kad važiavo tokiu greičiu, tiktai paaiškino, nežinojęs, kad neturint 2 metų vairavimo stažo yra kažkokie greičio apribojimai, už pažeidimą jam buvo surašytas ATP protokolas, išduotas laikinas leidimas vairuoti motorines transporto priemones, bei paskirta administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo vieta ir data, su pažeidėju buvo bendraujama rusų kalba.

Nors apeliaciniame skunde nubaustojo advokatas nurodo, kad teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnais, jie pažeidėjo asmeniškai nepažinojo, todėl jiems be jokios priežasties apkaltinti jį nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Juolab, kad iš pažeidėjo advokato paaiškinimo pirmosios instancijos teismui galima daryti išvadą, kad jo atstovaujamasis suprato, jog policijos pareigūnai sustabdė jo automobilį dėl greičio viršijimo, nes jam kilo klausimas dėl automobilio greičio fiksavimo būdo, kadangi, galimai, Rusijoje automobilių važiavimo greitis fiksuojamas policijos automobiliuose esančiuose kompiuteriuose ir ten nenaudojami mobilūs greičio matuokliai, kuriuo greitis matuojamas prietaisą laikant rankose.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų galima daryti išvadą, jog pažeidėjas suprato, kad yra baudžiamas už greičio viršijimą, tačiau nežinojo, jog reikalavimai greičiui vairuotojui, kuris vairuoja automobilį neturėdamas dviejų metų stažo, Lietuvoje yra kiti. Ir tai, teismo nuomone, paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog ginamasis visiškai nesuprato, kas yra surašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Tai paneigia ir tolimesni O. V. K. veiksmai, t.y. kreipimasis į advokatą ir advokato atstovavimas apylinkės teisme sprendžiant pažeidėjo kaltės klausimą. Visa tai neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas teisingai suprato administraciniame teisės pažeidimo protokole jam reiškiamo kaltinimo esmę, todėl darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas tik lietuvių kalba, bet jo vertimo į rusų kalbą, šiuo atveju tėra formalus procesinis pažeidimas, neturintis esminės reikšmės bylos nagrinėjimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, O. V.K. (O. V. K.) atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.