- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- ATP-244-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00950-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. (S.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 137¹ str. 1 d., 142⁴ str. 2 d., 142⁵ str. 3 d. ir 145 str. 3 d., grąžinta Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos tinkamam protokolo surašymui ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius A. V. 2015 m. kovo 13 d. G. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 220959 pagal ATPK 137¹ str. 1 d., 142⁴ str. 2 d., 142⁵ str. 3 d., 145 str. 3 d., dėl to, kad 2015-03-13 apie 11.00 val., kelyje 211,2 km, patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „KILAFORS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) vežėjas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Europos Bendrijos licencijos kopijos EK-04611/177416, adresas (duomenys neskelbtini)) (triašis automobilis su triaše priekaba) ir vežanti 34,50 m³ eglės rąstų, važiuojanti maršrutu (duomenys neskelbtini). Vairuotojui G. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. reikalavimais, buvo nurodyta važiuoti pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Vairuotojas nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo važiuoti pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Tuo G. S. pažeidė 2000-10-12 LR saugaus eismo keliais įstatymo 12 str. 4 d. ir 13 str. 7 d. reikalavimus (ATPK 137¹ str. 1 d.).
Sunkvežimyje „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumontuotas skaitmeninis tachografas Continental Automotive GmbH 1381.1012000018, Nr. 0002607355, metrologinė patikra galiojanti iki 2016-09-27. Nustatyta, kad vairuotojas G. S. nuo 2015-03-12 9.38 val. iki 2015-03-12 19.09 val. 1 val. 57 min. viršijo leistiną nepertraukiamo vairavimo trukmę, nes be reikalaujamų pertraukų vairavo 5 val. 57 min. (nurodyta UTC laiku). Tuo pažeidė 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006, 7 str. reikalavimus (ATPK 142⁵ str. 3 d.).
Buvo patikrinti pakrauto transporto priemonių junginio matmenys. Teleskopine metrolazde STANLEY Nr. 013156 (Patikra galioja iki 2015-11-06, patikros sertifikatas Nr. 1452155) išmatavus transporto junginio (sunkvežimio – miškovežio „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos –miškovežio KILAFORS (duomenys neskelbtini)) su vežamu kroviniu aukštį, nustatyta, kad išmatuotas aukštis 0,18 m viršijo 4 m leistiną aukštį (aukštis pamatavus - 4,18 m). Tad nustatyta, kad šis transporto junginys – didžiagabaritis.
Patikrinus 2015-03-13 Valstybinės kelių transporto inspekcijos interneto svetainėje nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemonių junginiui: sunkvežimiui - miškovežiui VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabai – miškovežiui KILAFORS (duomenys neskelbtini) nebuvo skelbta, tad vairuotojas važiavo didžiagabaričiu transporto priemonių junginiu be leidimo. Tuo pažeidė 1995-05-11 Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str., 2000-10-12 Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d., 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo“ 4 punkto nuostatas, LR susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 (LR susisiekimo ministro 2014-12-02 įsakymo Nr. 3-468-(E) redakcija) patvirtintų „Didžiausi leidžiami naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniai parametrai“ II skyriaus 6 punkto reikalavimus. (ATPK 145 str. 3 d.).
Buvo vežami medžio rąstai, kurių pakrautos rietuvės aukštis sudarė 2,16 m, t. y., 0,56 m buvo didesnis už leistiną 1,6 m pakrautos rietuvės aukštį, ir nesutvirtintą reikalaujamu kiekiu diržų. Vairuotojas nepateikė statramsčių ekspertizės išvados (ar nustatyta tvarka patvirtintos jos kopijos), kurioje nurodytas rietuvės aukštis. Tuo pažeidė LR susisiekimo ministro 2004-04-27, įsk. Nr.3-183 6 ir 12 punktų nuostatas. (ATPK 142⁴ str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Inspekcija sutinka su teismo išvada, kad protokole nurodomos skirtingos asmens pavardės, tačiau tai yra rašybos klaida, kurią galima buvo ištaisyti teismo posėdžio metu ir ši aplinkybė jokiu būdu neužkerta kelio nagrinėti bylą teisme. Be to, protokole nurodomi ir kiti su atsakomybėn traukiamu asmeniu susiję duomenys (asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas), kurie leidžia tiksliai įvardyti ir nustatyti atsakomybėn traukiamą asmenį. Dėl atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo vertimo į lietuvių kalbą, prideda prie apeliacinio skundo.
Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartyje nurodoma aplinkybe, kad atsakomybėn traukiamam asmeniui galimai nebuvo užtikrinta teisė į vertėją ir tai kaip nors pažeidė jo teises. Pastebi, kad teismas dėl vertėjo poreikio nusprendė remdamasis labiau prielaidomis nei konkrečia bylos medžiaga, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmuo protokolo surašymo metu reiškė pageidavimą dėl vertėjo. Priešingai, iš asmens paaiškinimo pateikto latvių kalba matosi, kad puikiai suvokė kuo yra kaltinamas ir pateikė savo paaiškinimą, kuriame pateikė savo poziciją dėl 3 jam fiksuojamų pažeidimų. Pastebi ir tai, kad paaiškinimo grafos „vieta, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, parašas“ yra lietuvių kalba ir asmuo latvių kalba įrašė būtent tuos šių grafų duomenis, kurie yra reikalaujami, o tai jis galėjo padaryti tik suprasdamas šių grafų tekstą.
Teigia, kad vairuotojas kaltinamas pagrinde pažeidęs nustatytus leidžiamus maksimalius transporto priemonės matmenis ir galimai leidžiamas mases. Šiuos matmenis ir mases nustato Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintos 2002 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 „Dėl Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“. Šis įsakymas priimtas įgyvendinant 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 96/53/EB nustatančią tam Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonės didžiausią leistiną masę. Direktyva 96/53/EB yra vieša ir prieinama latvių kalba. Nėra abejonių, kad atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo žinoti Direktyvos 96/53/EB reikalavimus dėl maksimalių transporto priemonės matmenų ir masių, o tuo pačiu turėjo žinoti, kad Lietuvos Respublikoje taip pat galioja Direktyvą 96/53/EB įgyvendinantys reikalavimai.
Nurodo, kad pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/E dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančią Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820 85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 76/914/EEB, vairuotojai vežantys krovinius turi turėti atitinkamas žinias kroviniams vežti, kurias įgyja gaudami privalomą pradinę kvalifikaciją ir privalomą kvalifikacijos kėlimą. Tai lemia, kad krovinius veža vairuotojai žinantys krovinių vežimo teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad Direktyva 2003/59/EB yra viešai skelbta ir prieinama latvių kalba.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.
ATPK 272 str. 1 d. numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę proceso metu kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jį surašė vyriausiasis inspektorius A. V., protokolas surašytas lietuvių kalba, jame G. S. pasirašė jog su protokolu susipažino, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str. jam išaiškintos. Taip pat iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog joje yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kuris parašytas latvių kalba (vertimas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu).
ATPK 253 str. 1 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Tokiu būdu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos. Pagal ATPK 253 str. 1 ir 2 d., nuostatų prasmę, pareigūnas (organas), atliekantis proceso veiksmus, negali pats būti vertėju. Duomenų, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dalyvavo vertėjas, nėra, kaip nėra ir jokios informacijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo supranta lietuvių kalbą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir nebuvo užtikrintas realus šių teisių įgyvendinimas. Tinkamai nesupažindinus asmens su pareikštais kaltinimais ir neišaiškinus jam asmens teisių ir pareigų, numatytų ATPK 272 str., pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Nors Institucija nurodo, kad iš asmens paaiškinimo pateikto latvių kalba matosi, kad G. S. puikiai suvokė kuo yra kaltinamas ir pateikė savo paaiškinimą, kuriame pateikė savo pozicija dėl 3 jam fiksuojamų pažeidimų, tačiau kaip minėta jam kaltinimai nebuvo tinkamai išversti į suprantamą kalbą, taigi, jis nebuvo tinkamai supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu.
Be to, teisingai ir pagrįstai apylinkės teismas nustatė ir kitus administracinių teisės pažeidimų bylos medžiagos trūkumus – neteisingai užrašyti asmens anketiniai duomenys, t. y. neteisingai užrašyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavardė, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas neišverstas į lietuvių kalbą. Nors institucija kartu su apeliaciniu skundu ir pateikė išverstą asmens paaiškinimą į lietuvių kalbą, nurodė, kad asmens anketiniai duomenys nagrinėjant administracinę bylą gali būti tikslinami, tačiau tai neatleidžia administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančio pareigūno nuo pareigos teismui pateikti išsamią, tinkamai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.
Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė akivaizdžius administracinio teisės pažeidimo protokolo bei bylos medžiagos trūkumus, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme, trūkumų teisme ištaisyti negalima, administracinio teisės pažeidimo byla paruošta netinkamai, o tai daro negalimą administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimą teisme.
Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.