- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-2256-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30048-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- BUAB „ERP“
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „ERP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „ERP“ ieškinį atsakovei L. J. dėl piniginių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 7 530,20 Lt skolos su palūkanomis, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „ERP“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-12-20; bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“. Nurodė, jog turimais duomenimis, 2011-07-29 UAB „ERP“ su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovė paskolino atsakovei 5 860 Lt, kurių iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsakovė negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti 2011-07-29 su atsakove sudarytą paskolos sutartį ar jos sudarymą patvirtinančius kitus įrodymus. Teismas nurodė, jog ieškinys negali būti priimtas, nes neatitinka CPK 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimų. Pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nurodo, kad su atsakove 2011-07-29 sudarė paskolos sutartį, tačiau jokie rašytiniai įrodymai apie sudarytą paskolos sutartį, išskyrus ieškovo parengtą pretenziją, nėra pateikti. Neturint paskolos sutarties ar kito, jos sudarymą įrodančio dokumento, negalima spręsti ieškinio priėmimo klausimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad teismas neįvertino su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina paskolos sutarties sudarymą. Nurodo, jog tarp šalių 2011-07-29 buvo sudaryta paskolos sutartis, tą pačią dieną atsakovei bankiniu pavedimu buvo pervesti 5 860 Lt. Teigia, jog rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau reikia atsižvelgti į CK 1.93 str. 2 d., kurioje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Taigi, anot apelianto, nors šalys nesudarė rašytinės sutarties ir nesilaikė CK 6. 871 str. 2 d. numatytos rašytinės sutarties reikalavimo, tai savaime nedaro Sutarties negaliojančia. Pažymi, jog kartu su ieškiniu buvo pateiktas rašytinis įrodymas – banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina apie atsakovei atliktą pavedimą, kurio paskirtyje buvo nurodyta „Paskola“ ir paskolos suteikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas, o civilinės bylos teisme iškėlimas yra konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aktas, realizuojamas pagal CPK nustatytas taisykles (Konstitucijos 30 str., CPK 5 str. 2 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 str., kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui, skundžiama nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis ir atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, teigdamas, jog teismas netinkamai įvertino kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus.
Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog paskolos sutartis yra realinė, todėl šiuo atveju yra svarbus sutarties dalyko – pinigų perdavimas. Nurodo, jog rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau iš į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2011-07-29 atsakovei iš bendrovės sąskaitos buvo pervesta 5 860 Lt suma, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „pagal paskolos sutartį“. Šie duomenys, anot apelianto, patvirtina ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl paskolos sutarties su atsakove sudarymo.
Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką ir jų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).CK 6.192 str. nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 str. taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 str. išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Vieni iš tokių sandorių yra paskolos sutartys. CK 6.871 str. 2 d. nustato, jog tuo atveju, jeigu paskolos sutarties šalis yra juridinis asmuo, paskolos sutartis visais atvejais turi būti rašytinė, neatsižvelgiant į paskolos sumą. Kita vertus, CK 1.93 str. 2 d. nustato, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Atsižvelgiant į minėtas teises normas, pažymėtina, jog aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių buvus paskolinius teisinius santykius ieškovas šiuo atveju gali įrodinėti ir kitoms įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai nei nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovas be pretenzijos atsakovei dėl skolinio įsipareigojimo bankrutuojančiai bendrovei įvykdymo, taip pat pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 2011-07-29 atsakovei bendrovė pervedė 5 860 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai preliminariai patvirtina ieškovo nurodytą ieškinio faktinį pagrindą, todėl teisinio pagrindo nustatyti ieškinio turinio trūkumus (CPK 135 str. 1 d. 3 p.) nebuvo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.