- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-273-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30048-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- BUAB „ERP“
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) UAB „ERP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „ERP“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 1697,17 EUR skolą, 483,72 EUR palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-07-29 ieškovas su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei suteikta 1697,17 EUR paskola, kurios ji negrąžino iki šiol. Paskolos suteikimo faktą patvirtina 2011-08-01 mokėjimo pavedimas iš ieškovo banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „pagal paskolos sutartį“. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga ieškovui 1697,17 EUR. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį, kartu priteisiant paskaičiuotas palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas prie ieškinio nepridėjo jokios paskolos sutarties. Pažymėjo, kad ieškovas faktą grindžia buhalteriniais dokumentais ir banko sąskaitos išrašu. Pažymi, kad įmonės buhalterinė veikla tiriama Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos. Atsakovė pas ieškovą dirbo marketingo vadove ir jai ieškovo vadovo skirtas priedas prie darbo užmokesčio už gerus darbo rezultatus. Jei atsakovei darbo užmokesčio priedas buvo mokamas kaip paskola, jai šios aplinkybės nėra žinomos.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Ieškovas yra juridinis asmuo. CK 871 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Ieškovas nepateikė rašytinės šalių sutarties dėl ieškinyje nurodytų lėšų paskolinimo atsakovei. Ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove nėra sudarę paskolos sutarties raštu, taip pat apsikeitę raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija. Byloje nėra nei tarpusavio skolų suderinimo akto, kuriame atsakovė būtų patvirtinusi skolos faktą. Priešingai, atsakovė nesutinka, kad ieškinyje nurodytos lėšos jai buvo perduotos kaip paskola. Ieškovas nepateikė nei rašytinių sutarčių, nei kitokių rašytinių įrodymų (CK 1.93 str. 2 d., CPK 178 str.), patvirtinančių ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad šalys buvo sudariusios paskolos sandorį. Ieškinyje nurodytų lėšų pervedimas į atsakovo sąskaitą, pavedime nurodant, kad lėšos pervedamos pagal paskolos sutartį, nėra pakankamas šalių paskolos sutarties (sutarčių) sudarymo įrodymas. Jas gaunantis asmuo (atsakovė) nėra patvirtinusi, kad šias lėšas skolinasi (nėra CK 6.154 str. 1 d., 6.159 str., 6.870 str. 1 d. numatytos aplinkybės- antrosios šalies valios išraiškos dėl paskolos sutarties sudarymo ir šalių susitarimo). Lėšas į sąskaitą galima pervesti ir be atitinkamos sąskaitos savininko žinios ar pritarimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Paskolos sutartis yra realinė sutartis. Ieškovas patiekė įrodymą, kad atsakovei į banko sąskaitą pervesti pinigai nurodant, kad tai paskola. Atsakovei matant, kad pinigai pervesti kaipo paskola ir jų negrąžinant, atsakovė sutiko su paskolos suteikiu bei patvirtino paskolos sutarties sudarymą.Teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas rėmėsi tik tuo, kad byloje nėra rašytinės ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties, tačiau netyrė ir nevertino kitų paskolos suteikimo įrodymų (ieškovo skolininkų sąrašo, suteiktų trumpalaikių paskolų registro).Teismas rėmėsi tik Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorio negaliojimą dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo, visiškai nepasisakydamas dėl kitų ieškinyje nurodytų ir reikšmingų argumentų.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
Pinigų pervesimo veiksmas savaime negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu paskolos sutarties egzistavimą. Nei viename iš ieškovo patiektų rašytinių įrodymų neatsispindi aiškus ir nedviprasmiškas atsakovės įsipareigojimas grąžinti perduotus pinigus. Pinigų pervedimas atspindi tam tikrų ieškovo įsipareigojimų vykdymą, tačiau šie įsipareigojimai atsakovei, kuri dirbo pas ieškovą, atsirado darbo santykių pagrindu ir pinigai buvo pervesti kaip priedas prie darbo užmokesčio.Darbo kodekso 186 str. 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus kitus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Atsakovė dirbo dideliu krūviu, kas ir sudarė pagrindą pervesti priedus. Darbuotojui nėra nustatyta pareigos grąžinti darbdaviui teisėtai už atliktą darbą perduoto darbo užmokesčio.Apelianto sugalvota darbo užmokesčio priedų teikimo darbuotojams sistema, kai pinigų pervedimas savo darbuotojams atliekamas bankinio pavedimo paskirtyje nurodant ‚paskola“ yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis siekiant išvengti darbdaviui tenkančios mokestinės naštos už darbuotojams mokamą darbo užmokestį. Tokiu būdu darbo užmokestis buvo mokamas ir kitiems darbuotojams. Teismuos nagrinėjamos dar kelios analogiškos bylos.Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl apelianto fiktyvių paskolų sutarčių sudarymo siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.Atsakovė niekada nepatvirtino paskolos sutarties sudarymo fakto. Nėra atsakovės valios patvirtinti paskolos sutarties sudarymą. Atsakovei buvo aktualu gauti darbo užmokestį, o ne gilintis į darbo užmokesčio ir priedų gavimo tvarką ir formą. Faktas, kad atsakovė naudojosi į sąskaitą pervestais pinigais, turėdama teisėtą lūkestį, kad tokie pinigai jai yra pervesti kaip darbo užmokesčio priedas, yra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad tarp šalių nebuvo paskolinių santykių. Tokia buvo įprasta praktika.Atsakovė paskoliniuose santykiuose su ieškovu pripažintina vartotoja, todėl jai taikytinos papildomos vartotojų teisių garantijos: susipažinti paskolos sutarties sąlygomis, vartotojo tylėjimas nelaikomas akceptu (CK 6.228 ¹⁶ str.) Pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Atsakovė savo atsikirtimus grindžia aplinkybe, kad pinigai jai buvo darbdavio perversti kaip darbo užmokesčio priedas už gerus darbo rezultatus. Atsakovė teigia, kad nesidomėjo kaip apskaitomi darbo užmokesčio priedai UAB „ERP“ buhalteriniuose dokumentuose. Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00064 dėl UAB „ERP“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių nemokėjimo. Pagal apeliacinės instancijos teismo užklausimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius pranešė teismui, kad atlieka ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 203 str. 2 d., 219 str., 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Minėtame ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta L. J. dėl faktų, kai darbo užmokesčio priedai buvo išmokami darbuotojams nurodant, kad suteikiama paskola. Procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime nėra priimtas. Pranešimas apie įtarimą įteiktas UAB „ERP“ gen.direktoriui M. Z.. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ikiteisminio tyrimo faktas akivaizdžiai nepatvirtina atsakovės argumento, kad dalis darbo užmokesčio galėjo būti išmokama pervedant pinigus į atsakovės sąskaitą ir nurodant mokėjimo paskirtį, kad pervedama paskola.
Be to, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad buvo netinkamai tvarkoma ir neišsaugota bei bankroto administratoriui neperduota bendrovės buhalterinė apskaita. Neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2153-910/2015 ieškovui iš atsakovės buvusios UAB „ERP“ darbuotojos O.R. priteista 5847,43 Eur negrąžintos paskolos, 458,18 Eur kompensuojamųjų palūkanų, nors atsakovė šioje byloje atsikirtinėjo aplinkybe, kad pinigai jai buvo išmokėti kaip kompensacija darbo sutarties pagrindu. Dar kitoje byloje civilinėje byloje Nr. 2-4017-433/2016 neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimu iš atsakovo buvusio UAB „ERP“ darbuotojo J.K. 2608,02 EUR skola, nors atsakovas teigė, kad kaip paskolos suteikimas buvo pervedamas darbo užmokestis.
Darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo bylos ir bylos, susijusios su bankroto administratoriaus ieškiniais, reiškiamais siekiant apginti kreditorių interesus, priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam. Darbo bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Nors pinigų išmokėjimo atsakovei faktas įrodytas, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad paskolinių santykių tarp šalių nebuvo. Teismas iš esmės netyrė atsakovės argumentų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, t.y. teismas teisiškai nekvalifikavo šalių santykių. Šio trūkumo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių, nes būtina ginčą darbo santykių aspektu nagrinėti visoje apimtyje, užtikrinti šalių teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas naikinamas ir bylą grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti šalių sudarytą darbo sutartį su priedais, ieškovo norminius dokumentus, kurie reglamentuoja priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams tvarką, ieškovo sprendimus dėl priedų prie darbo užmokesčio išmokėjimo atsakovei, duomenis, kokia buvo priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir susiklosčiusi praktika. Iš ieškovo išreikalautini duomenys apie visą atsakovės dirbtą laiką ir priskaičiuotą pastovų darbo užmokestį bei darbo užmokesčio priedus dėl įprastos darbo laiko trukmės viršijimo, gerus darbo rezultatus ir pan.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.