Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-06-21 · Administracinė byla Nr. I1-2916-289/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
I1-2916-289/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03393-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
N. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2916-289/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03393-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui N. Ž.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. Ž. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. sausio 4 d. buvo gautas pareiškėjo N. Ž. skundas (b. l. 2-5), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjui 128 000 Eur neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Savo skunde, priimtame teismo dalyje (b. l. 2-5) pareiškėjas N. Ž. nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kamerose buvo blakių ir kitų parazitų, kurių niekas nenaikino. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį nuo 2020-07-13 iki 2020-11-18 priteisti 128 000 Eur.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. Ž. savo paties skunde keliamus reikalavimus palaikė, patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, prašė priteisti 128 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 57).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 54-57) nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvai laikomas nuo 2020-07-13 iki 2020-11-18 kamerose Nr. 38, 24, 44, 60, 61, 67. Nurodė, kad laisvės atėmimo vietų administracija esant poreikiui įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 metams. Kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus. Iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad nariuotakojų planiniai kenkėjų stebėjimai, o esant poreikiui – ir naikinimas, atlikti 2020 m. gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais. Taip pat, gavus prašymą iš suimtojo (nuteistojo), aktualiu laikotarpiu, o būtent 2020-09-24 nariuotakojų naikinimas atliktas kameroje Nr. 44. Tai tik patvirtina, kad kenkėjų naikinimas atliekamas tiek profilaktiškai, tiek pagal ŠTI laikomų asmenų prašymus. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose, taip pat jei patys nesikreipia su prašymais atlikti papildomą kenkėjų naikinimą. Įstaiga duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į medikus dėl sukandžiojimų neturi, tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Kartu nurodė, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Pagal 2019-07-24 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 47/08-75, pasirašytą, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“. Sutartyse įtvirtinta pareiga paslaugos teikėjui teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias. Įvertinus tai, kad maistas atvežamas termosuose, teiginys, kad maiste randami ŠTI

besiveisiantys kenkėjai - nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos, tačiau nei karto nebuvo nustatyta, kad maiste būtų kenkėjų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo N. Ž. skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su netinkamomis pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose sąlygomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kamerose buvo blakių ir kitų parazitų, kurių niekas nenaikino.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad laisvės atėmimo vietų administracija esant poreikiui įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 metams. Kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus. Nariuotakojų planiniai kenkėjų stebėjimai, o esant poreikiui – ir naikinimas, atlikti 2020 m. gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais. Taip pat, gavus prašymą iš suimtojo (nuteistojo), aktualiu laikotarpiu, o būtent 2020-09-24 nariuotakojų naikinimas atliktas kameroje Nr. 44. Kenkėjų naikinimas atliekamas tiek profilaktiškai, tiek pagal ŠTI laikomų asmenų prašymus. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovą su prašymais atlikti papildomą kenkėjų naikinimą. Įstaiga duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į medikus dėl sukandžiojimų neturi. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Pagal 2019-07-24 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47/08-75, pasirašytą, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“. Sutartyse įtvirtinta pareiga paslaugos teikėjui teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką. Maistas atvežamas termosuose. Nei karto nebuvo nustatyta, kad maiste būtų kenkėjų.

Atsakovas pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2020-2021 metams, kuris nustatė dezinfekuojamus objektus, dezinfekavimo priemones, procedūras, dezinfekcijos atlikimo tvarką, vykdytojus (b. l. 46-48).

Atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti atsakovo pateikti įrodymai. Iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad nariuotakojų planiniai kenkėjų stebėjimai, o esant poreikiui – ir naikinimas, atlikti 2020 m. gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais (b. l. 50-53).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjas N. Ž. laikotarpiu nuo 2020-07-13 iki 2020-11-18 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 45).

Susipažinus su pareiškėjo N. Ž. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2020/1579 (b. l. 32-39) įrašais, darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nagrinėjamu laikotarpiu nuo (2020-07-13 iki 2018-06-05, nuo 2018-06-07 iki 2018-07-10, nuo 2018-07-12 iki 2020-11-18) asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius