- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2-340-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00956-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lausta“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lausta“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1089-264/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lausta“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dinaka“ ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais 54 atsakovo UAB „Lausta“ vienašališkai 2009-09-11 pasirašytus atliktų statybos darbų aktus.
Atsakovas UAB „Lausta“ su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti arba, išnagrinėjus ją iš esmės – ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo UAB „Dinaka“ ieškinį atsakovui UAB „Lausta“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais paliko nenagrinėtą, priteisė iš UAB „Dinaka“ 3 450 Lt (1 000 Eur) advokato pagalbos išlaidas UAB „Lausta“.
Teismas, nustatęs, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, siekdamas paneigti, kad yra skolingas atsakovui 662 094,88 Lt už statybos darbus vykdant 2007-04-18 ir 2008-06-12 statybos rangos darbų sutartis (su vėlesniais pakeitimais) (civilinė byla Nr. 2-1089-264/2014), t. y. Kauno apygardos teismo 2012-07-17 sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1417-173/2012 priteistą 662 094,88 Lt skolą už statybos darbus pagal tuos pačius atsakovo vienašališkai pasirašytus 54 aktus, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014, kurioje teismas pasisakė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog, nepateikus atskiro ieškinio, negali būti išsprendžiamas ginčo atliktų darbų aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šioje byloje, sprendė, jog Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-43/2014 dėl Kauno apygardos teismo 2012-07-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1417-173/2012, ir šioje civilinėje byloje Nr. 2-1089-264/2014, kurią ieškovas inicijavo 2013-10-25, nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Palikęs ieškinį nenagrinėtą, teismas grąžino ieškovui 10 621 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 8 p.).
Spręsdamas dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas konstatavo, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio be pagrindo iškeliant bylą, todėl jas privalo atlyginti ieškovas (CPK 94 str.).
Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Lausta“ patyrė 6 417,50 Lt atstovavimo išlaidų (3 000 Lt – atsiliepimo į ieškinį parengimas; 1 750 Lt – tripliko parengimas; 500 Lt – prašymo dėl bylos parengimas; 250 Lt – bylos nagrinėjimas posėdyje; 517,50 Lt – prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir bylos nutraukimo parengimas; 400 Lt atstovavimas teismo posėdyje), todėl, vadovaudamasis CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, įvertindamas tai, kad byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, šalių procesinį elgesį, teismas šį prašymą tenkino iš dalies, priteisė atsakovui iš ieškovo 3 450 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų.
Be to, teismas priteisė iš ieškovo valstybei 32,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu motyvuodamas tuo, kad ieškovas, žinodamas, kad Lietuvos apeliaciniame teisme jau yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, inicijavo dar vieną civilinę bylą Kauno apygardos teisme (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 94 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Dinaka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria iš UAB „Dinaka“ priteista 3 450 Lt (1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų UAB „Lausta“ ir 32,14 Lt (9,31 Eur) pašto išlaidų valstybei. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad UAB „Dinaka“ netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2012-07-17 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1417-713/2012 priteisti skolą už rangos darbus grindė ne tuo, kad šalių, t. y. UAB „Lausta“ ir UAB „Dinaka“ susitarime numatyti rangos darbai buvo atlikti tinkamai, o tuo, kad UAB „Dinaka“ nederino aktų, t. y. šioje byloje teismas vadovavosi vienašališkai pasirašytais aktais, visiškai netyręs jų teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lausta“ ieškinio ribose bylą nagrinėjęs teismas atsisakė spręsti dėl aktų teisėtumo ir pagrįstumo (darbų tinkamo atlikimo ar neatlikimo), UAB „Dinaka“ neturėjo procesinės teisės pareikšti priešieškinį ir suformuluoti savarankišką reikalavimą pripažinti aktus neteisėtais, teismas ieškinį tenkino nenustatęs ir netyręs, ar darbai buvo tinkamai atlikti, akivaizdu, kad jokio kito elgesio varianto, ginantis nuo UAB „Lausta“ neteisėto reikalavimo, kaip tik inicijuoti atskirą civilinę bylą dėl vienašališkai pasirašytų aktų pripažinimo negaliojančiais, UAB „Dinaka“ neturėjo, todėl ieškovas šią bylą inicijavo ne be pagrindo, o dėl dviejų, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Be to, Kauno apygardos teismas, spręsdamas ieškovo paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turėjo jį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 5 p.) nustatęs, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla apeliacine tvarka pagal UAB „Lausta“ ieškinį UAB „Dinaka“ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, tačiau teismas ieškinį priėmė, civilinę bylą iškėlė, todėl UAB „Dinaka“ ieškinio pareiškimo metu neturėjo pagrindo manyti, kad kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pasak apelianto, UAB „Lausta“ ir valstybė nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu teismas būtų atsisakęs priimti UAB „Dinaka“ ieškinį nurodytu pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1160/2013, taip pat konstatavo prejudicinį ryšį tarp abiejų bylų, o ne bylų tapatumą, teismas nenurodė motyvų apie tai, kad UAB „Dinaka“ nesąžiningai ar netinkamai naudojosi teise kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014, taip pat nenurodė, kad UAB „Dinaka“ netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, tik išaiškino, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas privalės įvertinti UAB „Dinaka“ argumentus dėl vienašališkų aktų neteisėtumo.
Taigi, pasak apelianto, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis pareikšdamas ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lausta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovo nepagrįsto ir netinkamo elgesio. Be to, priimant skundžiamą nutartį, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai nutarė grąžinti ieškovui sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad atskirojo skundo dalykas yra procesinių išlaidų atlyginimo klausimai, todėl teismas turi pagrindą peržiūrėti skundžiamą nutartį ex officio ir nesant atsakovo atskirojo skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsakovas nurodo, kad jis turėjo teisę į visas jo patirtas 6 417,50 Lt išlaidas advokato / advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar baigus bylą nepriėmus joje teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal ieškovo prašymą ieškinį palikus nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), yra pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip tai numato CPK 94 straipsnio 1 dalis.
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo tinkamai išspręsti, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių kilo šalių ginčas ir ieškovas kreipėsi teisminės gynybos, kodėl pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo UAB „Dinaka“ procesinis elgesys inicijuojant civilinę bylą atsakovui UAB „Lausta“ dėl pripažinimo negaliojančiais vienašališkai pasirašytų 54 statybos darbų atlikimo aktų, kuriais atsakovas kitoje, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje grindė reikalavimą priteisti iš ieškovo skolą už atliktus statybos darbus, nebuvo tinkamas, todėl, skundžiama nutartimi priteisdamas iš ieškovo atsakovui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas UAB „Dinaka“ 2013-10-28 pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį atsakovui UAB „Lausta“, prašydamas pripažinti atsakovo kaip užsakovo 2009-09-11 vienašališkai pasirašytus 54 atliktų darbų aktus negaliojančiais (t. 1, b. l. 4–15), be kitų aplinkybių nurodydamas ieškinyje, kad UAB „Lausta“, nepagrįstai surašęs neva statybos objekte atliktų darbų vienašališkus aktus, kreipėsi į teismą dėl nepagrįstos 662 094,88 Lt skolos pagal rangos sutartį priteisimo, todėl UAB „Dinaka“ neliko jokios kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą ir ginčyti šiuos rangovo vienašališkai pasirašytus aktus bei įrodinėti, kad jie yra nepagrįsti bei neteisėti. Šalindamas teismo nustatytus ieškinio trūkumus ieškovas pažymėjo, kad UAB „Dinaka“ pareiškus ieškinį ir teismui pripažinus ginčijamus vienašališkai pasirašytus atliktus darbus negaliojančiais, nebeliktų prievolės padengti UAB „Lausta“ skolą (t. 3, b. l. 82–83). Atsakovas UAB „Lausta“, atsikirsdamas į ieškovo jam pareikštą ieškinį, atsiliepime į ieškinį (t. 3, b. l. 88–96) nurodė, kad yra iškelta kita civilinė byla, kurioje atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 662 094,88 Lt skolą už atliktus darbus pagal tuos pačius priėmimo–perdavimo aktus ir tą pačią statybos rangos sutartį. UAB „Dinaka“ pasirinko vieną iš procesinių savo teisių gynimo būdų ir ginčijo priėmimo–perdavimo aktus atsikirtimų į ieškinį forma byloje dėl esminio ginčo, t. y. skolos pagal rangos sutartį priteisimo, o teismas įvertino tų pačių darbų priėmimo–perdavimo aktų teisėtumą ir pagrįstumą. 2014-01-09 teisme gautame dublike (t. 3, b. l. 109–127) ieškovas dėl atsakovo pateikto argumento, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas dėl kitoje byloje kilusio ginčo, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1160/2013 sustabdė bylos pagal UAB „Lausta“ ieškinį atsakovui UAB „Dinaka“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2687-264/2013 (ši byla), be to, pažymėjo, kad tarp nurodytų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, kadangi, teismui pripažinus vienašališkus darbų aktus negaliojančiais, neliktų pagrindo priteisti prašomą skolą. Be to, užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą, todėl reikalavimas palikti ieškinį nenagrinėtą, nepagrįstas. 2014-02-03 teisme gautame triplike (t. 3, b. l. 133–138) atsakovas UAB „Lausta“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį palikti nenagrinėtą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014, nustatė, kad UAB „Lausta“ (kaip ieškovas) 2010 metų sausio mėn. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš UAB „Dinaka“ (kaip atsakovo) skolą už pagal rangos sutartį atliktus darbus, šį reikalavimą grįsdamas atliktų darbų aktais. Teismas preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. UAB „Dinaka“, teikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, o vėliau – atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad UAB „Lausta“ atliko ne visus rangos sutartyje aptartus darbus, dalis jų – netinkamos kokybės, todėl UAB „Lausta“ neturi teisės reikalauti apmokėti už darbus remdamasis vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais. Teismas galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priimdamas galutinį sprendimą, teismas tyrė pateiktus įrodymus, juos vertino ir sprendė dėl atliktų darbų aktų pagrįstumo. Atsakovas, skųsdamas šį sprendimą, apeliaciniame skunde, kaip ir atsiliepime į ieškinį, nurodė argumentus dėl atliktų darbų aktų neteisėtumo. Po galutinio sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo atsakovas 2013-10-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti pagal rangos sutartį atliktų darbų aktus negaliojančiais, jų negaliojimo pagrindais nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė ankstesnius procesinius dokumentus, pateiktus nurodytoje byloje. Taigi šios ieškovo ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su kita civiline byla, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, šioje byloje reikšdamas reikalavimą dėl atsakovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, iš esmės siekė pakartotinai, tik kitokia teisine forma kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau toks ieškovo procesinis elgesys, nurodant teismui iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir ankstesnėje civilinėje byloje, inicijuotoje daugiau kaip prie 3,5 metų, bei ignoravimas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl bylos nagrinėjimo negalimumo, teismo negalėjo būti pripažintas tinkamu. Pažymėtina, kad, ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas turėjo reikšti savo atsikirtimus, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų (CPK 142 str. 1 d.), jis tvirtai laikėsi pozicijos, kad nesutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu ir kad toks ieškinys paduotas nepagrįstai, ieškovui palaikant ieškinį ir pateikus dubliką, atsakovas turėjo pareigą pateikti tripliką (CPK 227 str. 2 d.), rengtis teismo posėdžiui; ieškovas pripažino, kad nėra pagrindo tęsti nagrinėjamos bylos, ir pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-01 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014, kurioje pažymėjo, kad ieškovas (nurodytoje byloje – atsakovas) UAB „Dinaka“, atsikirsdamas į ieškinį, ginčijo UAB „Lausta“ sudarytuose ir teismui pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytų duomenų teisingumą ir pirmosios instancijos teismas dėl jų pasisakė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad, nepateikus atskiro ieškinio, negali būti išsprendžiamas ginčo atliktų darbų aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šioje byloje, tokios aplinkybės paneigia ieškovo skundo argumentą, kad jis kitoje civilinėje byloje neturėjo procesinės teisės pareikšti priešieškinį ir suformuluoti savarankišką reikalavimą dėl aktų pripažinimo negaliojančiais, bei patvirtina išvadą, kad už atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atsakingas ieškovas, nes, gerai žinodamas faktinę situaciją ankstesnėje išnagrinėtoje byloje dėl skolos už rangos darbus priteisimo, objektyviai galėjo išvengti prievolės atlyginti atsakovui pastarojo pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas, o, nuspręsdamas inicijuoti šią bylą, prisiėmė galimų neigiamų procesinių pasekmių riziką.
Tai, kad teismas priėmė ieškovo ieškinį dėl atsakovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir iškėlė civilinę bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas, 2013-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1160/2013 sustabdydamas civilinę bylą Nr. 2-1417-173/2012, nekonstatavo bylų tapatumo, nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio ir jo pareigos atlyginti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai grąžino ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį, todėl apeliacinės instancijos teismas ex officio turi pasisakyti šiais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad teismas ex officio sprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl konstatuoja, jog teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimta tinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias šį klausimą, tačiau spręsti dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nesant dėl to paduoto atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi tai nėra apeliacijos objektas (CPK 320 str., 338 str.).
Pasak atsakovo, teismas nepagrįstai nutarė grąžinti ieškovui UAB „Dinaka“ jo sumokėtą žyminį mokestį, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 100 straipsnio 1 dalį dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, atskirąjį skundą gali paduoti asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, todėl dėl šių argumentų nėra pagrindo pasisakyti, kadangi teismas sprendė dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Be to, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą, atsižvelgė ne tik į šalių pateiktus prašymus, bet ir į byloje nustatytą reikšmingą aplinkybę, kurią konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014, susijusią su tolesniu bylos nagrinėjimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuris numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, priešingai, tokia teismo nutartis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kuriais teismas privalo vadovautis taikydamas ir aiškindamas įstatymus (CPK 3 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2014-11-07 nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir laikantis proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat žyminio mokesčio grąžinimo atvejus, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lausta“ ir valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.