- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- I-209-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01951-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Profisa“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Profisa“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Profisa“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 12PS-14 „Dėl UAB „Profisa“ pavojingų žaislų – Growing Pet kiaušinių Crocodile Egg pateikimo į rinką“ (toliau – ir Nutarimas).
Skunde pareiškėja nurodė, kad Tarnyba, nesiaiškindama žaislo – augančio kiaušinio Growing Pet (toliau – ir Žaislas) įvežimo aplinkybių, 2017 m. balandžio 19 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. 1JU-33 (toliau – ir Aktas), Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1JU-34 (toliau – ir Protokolas) bei priėmė sprendimą „Dėl pavojingo produkto“ Nr. 1JPE-7 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja, susipažinusi su paminėtais dokumentais, pateikė Tarnybai 2017 m. gegužės 3 d. išsamų paaiškinimą, kuriame nurodė, jog iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar bandymams tikrai buvo pateiktas žaislas, kuriuo prekiavo Bendrovė.
Pareiškėja paaiškino, kad rinkoje tokių žaislų yra daug, kuriuos importavo įvairios įmonės. Pažymėjo, jog Žaislų partiją atsivežė iš Lenkijos tiekėjo Firma Handlovva Beata Kitlasz (toliau – ir Lenkijos bendrovė), visi Žaislai buvo parduoti. Kadangi Žaislai nebuvo paklausūs, daugiau jų neįsigijo. Paaiškinime nurodė, kad Bendrovės parduodamos prekės buvo tinkamai pažymėtos, ant jų buvo lipdukai su gamintojo pavadinimu bei visais kitais įspėjimais. Kuomet Tarnyba kreipėsi į Bendrovę dėl papildomos informacijos pateikimo, visi Žaislo likučiai buvo parduoti, todėl jokios papildomos informacijos pateikti negalėjo.
Pareiškėjos teigimu, Tarnyba į Bendrovės paaiškinimus neatsižvelgė, jokių bylos aplinkybių netyrė, o į Nutarimą perrašė Patikrinimo akto, Sprendimo bei Protokolo argumentus. Atsakovė neatsižvelgė, kad ant bandymams paimtų Žaislų pakuočių nėra jokios informacijos apie tai, kad šio žaislo platintojas – Bendrovė; nebuvo atlikta jokio tyrimo ar IĮ „Arolaina“, ar UAB „Jomas“ bandymams paimto Žaislo neįsigijo iš kitų platintojų ar tiesiogiai iš gamintojo.
Pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog Bendrovė įpareigojama pašalinti iš rinkos Žaislą, nors Tarnyba neturėjo jokių duomenų, kad Žaislas dar yra rinkoje. Tiek pareiškėja, tiek UAB „Jomas“ nurodė, kad Žaislo likučių neturi. Sprendimas Bendrovei negalėjo sukelti jokių įpareigojimų ar pasekmių, todėl Sprendimo neskundė.
Pareiškėjos teigimu priimtas Tarnybos Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nepagrįstas, todėl naikintinas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Patikrinimo akto išvada, buvo konstatuota, kad platintojas UAB „Profisa“ pateikė į rinką pavojingą žaislą. Pažymėjo, jog Tarnyba, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis ir esant pagrįstam įtarimui dėl saugos (per PAREX sistemą pateikta informacija apie apribojimo priemones Žaislams), iš IĮ „Arolina“ parduotuvės, adresu Vytauto g. 48A, Marijampolė, atrinko minėtą žaislą, kurio kilmės šalis: Kinija, gamintojas: Nigbo Wecan Import and Export Co., LTD, kuris įsigytas iš UAB „Jomas“ pagal 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JOM Nr. 0001564.
Pažymėjo, jog UAB „Jomas“ nurodė, kad Žaislas įsigytas iš Bendrovės pagal 2016 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą PFA0034168. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati Bendrovė nurodė, jog Žaislus pardavė UAB „Jomas“, todėl sprendė, jog akivaizdu, kad bandymams atrinktas žaislas būtent Bendrovės.
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2016 m. spalio 11 d. iš IĮ „Arolina“ parduotuvės, adresu Vytauto g. 48A, Marijampolė, bandymams paėmė Žaislą, kurio kilmės šalis: Kinija, gamintojas: Nigbo Wecan Import and Export Co., LTD, kuris įsigytas iš UAB „Jomas“ pagal 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JOM Nr. 0001564 (b. l. 67, 68–69).
2016 m. lapkričio 24 d. surašytas bandymų protokolas Nr. 7039 (b. l. 73–74).
Tarnyba 2016 m. lapkričio 25 d. surašė raštą Nr. 50M-277 „Dėl informacijos pateikimo“ UAB „Jomas“. Minėtu raštu UAB „Jomas“ buvo informuota apie atliktų bandymų rezultatus bei paprašyta pateikti nuomonę apie Žaislą, neatitinkantį saugos reikalavimų, apie priimtus ar numatomus priimti veiksmus, bei informaciją apie pateiktų į rinką Žaislų kiekį ir mažmeninės prekybos atstovus, kuriems buvo išplatinti Žaislai (b. l. 75–76).
UAB „Jomas“ 2016 m. gruodžio 7 d. raštu informavo Tarnybą, kad Žaislų sandėlyje neturi ir pateikė įsigijimo dokumentus – 2016 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą PFA0034168, kurioje nurodyta, kad pardavėjas yra Bendrovė, Šaltupio g. 5, Vilnius (b. l. 77, 78).
Tarnyba 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 50M-291 kreipėsi į Bendrovę, informuodama, kad Žaislas neatitinka produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, prašydama pateikti informaciją apie priimtus ar numatomus priimti veiksmus dėl į rinką pateiktų nesaugių Žaislų, pateikti informaciją apie į rinką pateiktų Žaislų kiekį, jų likutį sandėlyje, pateikti informaciją apie Žaislo platintojus bei žaislų įsigijimo dokumentus (b. l. 79–80).
Bendrovė 2017 m. sausio 9 d. raštu informavo atsakovę, kad 2016 m. sausio 9 d. atsivežė bandomąją partiją Žaislų, 30 blokų, t. y. 360 vnt. Pagal faktūrą VAT Nr. Fv:160121, iš Lenkijos bendrovės; visus Žaislus nupirko UAB „Jomas“ pagal 2016 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą PFA0034168. Bendrovė nurodė, kad sandėlyje minėtų žaislų likučių neturi (b. l. 81, 82, 83).
2017 m. balandžio 19 d. Tarnyba surašė Patikrinimo aktą, kuriame priėjo išvados, kad Bendrovė pateikė į rinką pavojingą Žaislą, kuris neatitiko Žaislų saugos darniojo standarto LST EN-71-1:2015 „Žaislų sauga 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“ 4.6 punkto reikalavimų, Žaislų saugos techninio reglamento, patvirtinto Ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174, 6 punkto, 7.5 punkto, 10.2 punkto, 13.1 punkto, 14.7 punkto, 2 priedo II dalies 6 punkto bei 8 priedo II dalies 3.2 punkto reikalavimų (b. l. 11–14).
2017 m. balandžio 19 d. Tarnyba surašė Protokolą (b. l. 15–17) ir Sprendimą (b. l. 18–20). Sprendimu nustatyta, kad Žaislas yra pavojingas, nes jo mechaninės ir fizikinės savybės neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sprendimu nuspręsta uždrausti teikti pavojingą Žaislą į rinką ir įpareigoti platintoją UAB „Profisa“ pašalinti pavojingą Žaislą iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu žaislu riziką, teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. gegužės 3 d. Bendrovė Tarnybai pateikė pranešimą (b. l. 21), kuriame nurodė, kad Žaislas buvo paimtas ne iš Bendrovės sandėlio, todėl nėra galimybių įvertinti, ar bandymams pateiktas Žaislas tikrai buvo įsigytas iš pareiškėjos. Pažymėjo, jog tokiais Žaislais prekiauja įvairios bendrovės. Nurodė, kad visą įsigytą kiekį pardavė, kad pareiškėjos prekės buvo tinkamai pažymėtos, kad Bendrovė nėra žaislo gamintoja ir importuotoja į Europos Sąjungą, o yra tik žaislo pardavėja Lietuvoje. Paaiškino, kad pagal Tarnybos nurodymą paruošė informacinį pranešimą grąžinti Žaislą, tačiau jokių grąžinimų negavo, nes likučių nei Bendrovės, nei Bendrovės kliento UAB „Jomas“ sandėlyje nėra.
Tarnyba, įvertinusi visą surinktą medžiagą, priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė pareiškėjai skirti 1 300 Eur baudą už Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto pažeidimą (b. l. 5–10).
Byloje ginčas kilo dėl tarnybos Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Nutarimu, skundą grindė tik vienu argumentu – bandymams pateiktas Žaislas nepriklauso Bendrovei, tačiau neginčijo Tarnybos atlikto vertinimo, jog bandymams atrinktas Žaislas neatitiko Žaislų saugos darniojo standarto LST EN-71-1:2015 „Žaislų sauga 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“ 4.6 punkto reikalavimų, Žaislų saugos techninio reglamento, patvirtinto Ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174, 6 punkto, 7.5 punkto, 10.2 punkto, 13.1 punkto, 14.7 punkto, 2 priedo II dalies 6 punkto bei 8 priedo II dalies 3.2 punkto reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisakys dėl Žaislo atitikties teisės aktų nuostatoms, kurias Tarnyba detaliai įvertino tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime bei Nutarime.
Pareiškėja teigė, kad Tarnyba, nesiaiškindama jokių Žaislo įvežimo aplinkybių, surašė Patikrinimo aktą, Sprendimą bei Protokolą; neatsižvelgė į Bendrovės pateiktą išsamų 2017 m. gegužės 3 d. paaiškinimą ir priėmė Nutarimą.
Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Tarnyba bandymams Žaislą paėmė iš IĮ „Arolina“ parduotuvės, adresu Vytauto g. 48A, Marijampolė, kurio kilmės šalis: Kinija, gamintojas: Nigbo Wecan Import and Export Co., LTD, kuris įsigytas iš UAB „Jomas“ pagal 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JOM Nr. 0001564 (b. l. 67, 68–69). Tarnyba, gavusi šią informaciją, kreipėsi į UAB „Jomas“ dėl Žaislo, kuri Tarnybai pateikė paaiškinimą, kad Žaislą įsigijo iš Bendrovės. UAB „Jomas“ pateikė sąskaitą faktūrą PFA0034168. Pažymėtina, jog pati pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad įsigytus Žaislus pardavė UAB „Jomas“ ir atsakydama į Tarnybos 2016 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 50M-291 (b. l. 79–80) 2017 m. sausio 9 d. pateikė Tarnybai pranešimą (b. l. 81), kuriame nurodė, kad atsivežė bandomąją Žaislų partiją, t. y. 360 vnt., iš Lenkijos bendrovės, kad visą kiekį pardavė UAB „Jomas“, kad Žaislas nebuvo paklausus, todėl daugiau jų neįsigijo, kad sandėlyje likučių neturi.
Atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovė, teikdama 2017 m. sausio 9 d. pranešimą Tarnybai, nekėlė abejonės, jog galimai bandymams paimtas Žaislas gali būti ne Bendrovės parduotas Žaislas UAB „Jomas“. Tik vėliau, surašius Patikrinimo aktą nurodė, kad žaislas Bendrovei nepriklauso. Pažymėtina, kad Tarnyba paprašė pareiškėjos pateikti papildomą įrodančią informaciją, tačiau Bendrovė nurodė, kad Žaislo likučių neturi, todėl jokios papildomos informacijos pateikti negali. Vertinant pareiškėjos 2017 m. gegužės 3 d. pranešimą Tarnybai, pažymėtina, jog pati pareiškėja nurodė, kad ji yra žaislo pardavėja Lietuvoje. Taip pat pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų negali nustatyti, ar Žaislo pakuotė nebuvo pažeista, nežino kokiomis sąlygomis buvo laikomos Bendrovės prekės, ir ar laikymo sąlygos negalėjo turėti įtakos prekės savybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės prieštarauja pateiktai pareiškėjos pozicijai, jog Žaislas nepriklausė Bendrovei. Dar daugiau, pareiškėja, Tarnybai teikdama pranešimą, nurodė, kad Bendrovei yra žinoma, kad rinkoje yra tokių Žaislų, kuriuos importavo kitos įmonės, tačiau nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus. Pareiškėja ne tik nepateikė rašytinių įrodymų, bet ir nenurodė, kokios gi kitos įmonės parduoda šiuos Žaislus.
Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, jog visa Bendrovės produkcija buvo tinkamai pažymėta – buvo lipdukai su gamintojo pavadinimu bei visais būtinais įspėjimais, pastebėtina, jog ir šis argumentas nėra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba, surašydama Patikrinimo aktą, Sprendimą ir Protokolą, konstatavo, kad būtent Bendrovė pateikė į rinką pavojingus Žaislus, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau Bendrovė priimto Sprendimo neskundė, kas, teismo vertinimu, leidžia tvirtinti, jog su Sprendime konstatuotomis aplinkybės sutiko. Bendrovės argumentai, jog Sprendimas nesukėlė jokių įpareigojimų ar pasekmių, vertintini kritiškai. Sprendimu nuspręsta uždrausti teikti pavojingą Žaislą į rinką ir įpareigoti Bendrovę pašalinti pavojingą Žaislą iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu Žaislu riziką, teikti informaciją dėl tolimesnės veiksmų eigos. Bendrovė, vykdydama Sprendimą išplatino Informacinį pranešimą (b. l. 86), kuriame nurodė, kad Tarnyba Sprendimu uždraudė pavojingo Žaislo patekimo į rinką, todėl paprašė šias prekes kuo skubiau išimti iš apyvartos ir nerealizuotą kiekį grąžinti Bendrovei, kas tik dar kartą patvirtina, kad Bendrovė neneigė aplinkybės, jog pavojingas bandymams paimtas Žaislas priklausė Bendrovei.
Pareiškėja skunde teismui teigė, kad Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas ir su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336-11 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad skundžiamame Nutarime aiškiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos, nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu Bendrovei skirta bauda. Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiamas Tarnybos Nutarimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Profisa“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.