- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- I3-3819-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00180-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB Kalvarijos metalas
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui T. M., advokatui R. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl paskirtos ekonominės sankcijos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-72/J31-6“ ir priimti naują nutarimą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje, 80 straipsnio 5 dalyje, 93 straipsnio 5 dalyje, pritaikant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį, ir paskirti mažesnę galutinę ekonominę sankciją, t. y. mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Pareiškėja skunde (b. l. 1–5) nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“įregistruota 2020 m. balandžio 20 d. ir šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis darbuotojas direktorius T. M., kadangi bendrovėje dirbęs darbininkas po patikrinimo buvo atleistas. Teigė, jog bendrovė nuo 2020 m. gruodžio 2 d. veiklos, susijusios su netauriųjų metalų laužo ir jo atliekų supirkimu, nevykdo, 2020 metų apyvarta nedidelė. Pažymėjo, kad bendrovės direktorius nė vieno tikrinimo metu užfiksuoto pažeidimo neginčija. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 metų balandžio mėnesio pabaigos perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“metalo laužo supirkimo aikštelę, esančią „(duomenys neskelbtini)“ mieste. Kadangi ketino verstis netauriųjų metalų supirkimo veikla, vykdė žemės sklypo paskirties keitimą įsigytoje teritorijoje „(duomenys neskelbtini)“ mieste, o laikinai metalą supirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje ir manė, kad ji atitinka visus reikalavimus. Nurodė, kad bendrovės direktorius su atliekų apdorojimo verslu praeityje nebuvo susidūręs ir nežinojo visų teisinių reikalavimų, tikėjosi ilgainiui visas būtinas procedūras atlikti, dėl pažeidimo labai gailisi, su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnais geranoriškai bendradarbiavo. Pareiškėjos atstovai mano, kad skundžiamu nutarimu paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija yra neproporcinga, per griežta, pažeidžia konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus. Teigė, kad pareiškėjos direktorius atliekant tyrimą bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, visiškai pripažino padaręs teisės pažeidimus, neginčijo jų padarymo aplinkybių, padaryti pažeidimai jokių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, valstybės ekonominiams interesams nepadarė, pažeidimas truko neilgą laiką. Pareiškėjos atstovų įsitikinimu, pažeidimas padarytas dėl netyčinių bendrovės veiksmų, netinkamo faktinių aplinkybių ir teisės aktų supratimo ir jų žinojimo, todėl skundžiamu nutarimu paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija yra neproporcinga ir per griežta, akivaizdžiai suvaržo pareiškėją daugiau nei būtina tikslams pasiekti, jį priimant nesivadovauta teisingumo ir protingumo principais. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 28–30) nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. spalio 12 d. surinko (supirko) 83,525 t netauriųjų metalų laužo ir jo atliekų neturėdama tam teisės, nes šios veikos nebuvo užregistravusi Atliekų tvarkytojų valstybės registre, taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių 33 punkto reikalavimus; apdorojo (laikė, ruošė tolesniam naudojimui) 83,525 t netauriųjų metalų laužo ir jo atliekų neturėdama tam teisės, nes šios veikos nebuvo užregistravusi Atliekų tvarkytojų valstybės registre, jos vykdymui neturėjo gavusi Taršos leidimo, taip pažeidė minėto įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punktą ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus; vykdė atliekų (metalo laužo ir jo atliekų) surinkimo ir apdorojimo veiklą, bet atliekų tvarkymo apskaitos nevedė, taip pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 23.1 ir 23.4 punktų reikalavimus. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-72/J31-6“ pareiškėjai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi buvo paskirta galutinė ekonominė sankcija – 5 000 Eur bauda. Pabrėžė, kad atsakovas sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytų ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių, t. y. pareiškėja padarė 3 nusižengimus, jai už kiekvieną iš jų buvo paskirta po ekonominę sankciją. Atsakovas atsižvelgdamas į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad jos veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai už pažeidimo padarymą paskyrė minimalią ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą, o atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį numatytas pažeidimas yra sunkiausias iš inkriminuojamųjų, sankcija didžiausia iš paskirtųjų, skyrė pareiškėjai galutinę ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėja prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-72/J31-6“ (toliau – ir Nutarimas) paskiriant mažesnę galutinę ekonominę sankciją.
Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė 2020 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J31-6 (toliau – ir Protokolas, b. l. 48–50), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 27 d. – 2020 m. spalio 12 d. laikotarpiu:
1) surinko (supirko) 83,525 t netauriųjų metalų laužo ir jo atliekų neturėdama tam teisės, nes šios veikos nebuvo užregistravusi Atliekų tvarkytojų valstybės registre, taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių 33 punkto reikalavimus;
2) apdorojo (laikė, ruošė tolesniam naudojimui) 83,525 t netauriųjų metalų laužo ir jo atliekų neturėdama tam teisės, nes šios veikos nebuvo užregistravusi Atliekų tvarkytojų valstybės registre, jos vykdymui neturėjo Taršos leidimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punktą ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus;
3) vykdė atliekų (metalo laužo ir jo atliekų) surinkimo ir apdorojimo veiklą, bet atliekų tvarkymo apskaitos nevedė, taip pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 23.1 ir 23.4 punktų reikalavimus.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas-vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Nutarimu (b. l. 6–12) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nepavojingųjų atliekų surinkimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, paskyrė ekonominę sankciją – 2 000 Eur baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje; už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, paskyrė ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje; už atliekų tvarkymo apskaitos nevykdymą paskyrė ekonominę sankciją – 700 Eur baudą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje; ir vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi paskirta galutinė ekonominė sankcija – 5 000 Eur bauda.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir padaryto pažeidimo, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė Protokole bei Nutarime įvardytus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pakeisti Nutarimą, paskiriant mažesnę galutinę ekonominę sankciją, kadangi ekonominė sankcija yra neproporcinga, per griežta, pažeidžianti konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius už nustatytus pažeidimus jau buvo nubaustas ir sumokėjo 1 500 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.
Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – buvo skirta ne T. M., o pareiškėjai – uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistas non bis in idem principas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovo veiksmai yra tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2020 m. gruodžio 2 d. administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 46) bauda buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. M., atsakingam už šios bendrovės veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021.
Pareiškėja taip pat teigia, kad jai paskirta ekonominė sankcija yra per griežta ir neproporcinga, pažeidžianti konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu (geranoriškai bendradarbiavo, teikė reikiamus dokumentus); pažeidimą padariusi per nežinojimą visų teisinių reikalavimų, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Šios pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės užfiksuotos Nutarime.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai, remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, visuotinai pripažintais teisės principais, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog bendrovės veiklos apimtis Nutarime įvardytu aspektu buvo itin maža, bendrovė yra maža įmonė (joje dirbo tik du asmenys), bendrovė teisės aktų pažeidimo bylos metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje, baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad pakankama ir pagrįsta padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiriama 1 500 Eur bauda. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, anksčiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti ir paskirti švelnesnę baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.
Paskirtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-72/J31-6“ pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Eur ekonominę sankciją sumažinti iki 1 500 Eur.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.