- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- A5.-188-939/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00007-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- E. K.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K., būdamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sudarė sąlygas ir leido R. B. 2018 m. sausio 8 d. dirbti šakočių kepėja kepykloje adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su R. B. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais veiksmais E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje E. K. nusižengimą pripažino, nuoširdžiai gailisi, prašė skirti kiek įmanoma mažesnę nuobaudą. Nurodė, kad jis yra įmonės vadovas. Įmonės veikla – šakočių kepimas. Tą dieną R. B. atėjo pabandyti kepti, pažiūrėti kepimo procesą. Pagal skundą atvykus VMI darbuotojams patikrinti, jo paties įmonėje nebuvo, buvo jo žmona. Taip pat patikrinimo metu buvo R. B. ir kepėja D. M. R. B. atvykus VMI specialistams stovėjo prie pečiaus. Jis pats yra neįgalus asmuo – nuo 1995 metų turi (duomenys neskelbtini) grupę, jam nustatytas onkologinis susirgimas. R. B. šiuo metu įdarbinta įmonėje.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. K. paaiškino, kad, E. K., traukiamas administracinėn atsakomybė už tai, kad, būdamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, sudarė sąlygas ir leido R. B. 2018 m. sausio 8 d. dirbti šakočių kepėja kepykloje adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su R. B. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šie veiksmai atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. E. K. kaltę pripažįsta. Jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga. Protokolas surašytas pagrįstai, veika kvalifikuota tinkamai. Individualizuojant nuobaudos dydį, atsižvelgtina į dvi E. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą, gailisi, pašalino nusižengimo padarinius, t.y. sudarė su R. B. darbo sutartį, todėl mano, kad yra sąlygos paskirti baudą ne didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis. Pagal DK 32 straipsnį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (t.y. dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės) (DK 32 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pasisakoma, kad apmokymas dirbti gali vykti tik sudarius darbo sutartį (žr. Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. ATP-128-634/2017). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato išbandymo galimybės, nesudarius darbo sutarties. DK 36 straipsnis 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo.
E. K. kaltę, be tiesioginio jo prisipažinimo, patvirtina: 2018 m. sausio 22 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1), kuriame užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės prisipažinimas; Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-3), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) faktų fiksavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6), kuriose užfiksuota, kad: operatyvaus patikrinimo metu IĮ (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad veiklos vykdymo vietoje, kepykloje, dirbo dvi darbuotojos - šakočių kepėjos D. M. ir R. B., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis; jos kepė šakočius; veiklos vykdymo vietoje rasta iškepti ir supakuoti 34 šakočiai; R. B. paaiškinime nurodė, kad į darbą atėjo 8.00 val. IĮ „Eulanta“ bendrasavininkės J. K. prašymu, atėjo susipažinti su šakočių gamybos receptais, kaip įjungti ir išjungti pečius, davė darbo aprangą, iš cecho išeis 17 val., sanitarinės knygutės neturi, jeigu darbas patiks - sutartį su darbdaviu sudarys; E. K., būdamas IĮ (duomenys neskelbtini) vadovas, sudarė sąlygas ir leido R. B. 2018 m. sausio 8 d. dirbti šakočių kepėja kepykloje adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su R. B. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą; 2018 m. sausio 8 d. D. M. rašytinis paaiškinimas (b. l. 7), kad 2018 m. sausio 8 d. kartu su ja dirbo, t.y. abi kepė šakočius, R. B., kuri atėjo tik padėti, ji atėjo nuo 8 val. ir dirbs kartu su ja iki 17 val. Jos su Ramune iškepė 34 šakočius, Ramunės padėti paprašė įmonės savininkas; R. B. 2018 m. sausio 8 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8), kad 2018 m. sausio 8 d. J. K. paprašė ateiti į konditerijos cechą pasimokinti kepti šakočius. Ji atėjo 8 val. ir išeis iš cecho 17 val. Ją supažindino su receptais, parodė, kaip įjungti ir išjunti pečius, kaip ir kas po ko vyksta, ji stebėjo darbo eigą, jai davė aprangą. Jei jai darbas patiks ir ji tiks įmonės savininkui, su ja bus sudaryta darbo sutartis. Dėl darbo užmokesčio nesitarė; E. K. 2018 m. sausio 22 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 9), kad jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, daugiau ta klaida nesikartos, darbo sutartys su dirbančiais darbuotojais bus sudarytos; 2018 m. sausio 8 d. J. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 10), kuriame nurodoma, kad 2018 m. sausio 18 d. ji turėjo pamokinti R. B. kepti. Ji atėjo 8 val. mokintis iki 17 val. Jeigu jai patiks dirbti, ir ji išmoks, ji ją įdarbins; Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus spendimus už 1 metus (b. l. 11), iš kurio matyti, kad E. K. turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; „Sodra“ pažyma apie asmens įdarbinimus už 2017 m. vasario 1 d. –2018 m. vasario 28 d. laikotarpį patvirtina, kad R. B. IĮ (duomenys neskelbtini) įdarbinta 2018 m. sausio 30 d.; VSDFV invalidumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad E. K. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatyta antra invalidumo grupė.
Taip pat pažymėtina, kad teismo vertinimu, šiuo atveju nors ir nėra darbuotojo prisipažinimo, kad dirbo atlygintinai, tačiau, remiantis aukščiau nurodytais įrodymais, atsižvelgiant į tai, jog liudytoja D. M. paaiškino, jog ji kartu su R. B. kepė šakočius nuo 8.00 val. ryto, kartu iki 13.30 val. iškepė 34 šakočius, dirbs kartu su ja iki 17 val., bei į R. B. paaiškinimus, kad ji atėjo 8 val. ir išeis iš cecho 17 val., taip pat į rašytinį J. K. paaiškinimą, kad R. B. atėjo 8 val. mokintis iki 17 val., darytina išvada, kad R. B. įmonėje dirbo, jos darbas, atsižvelgiant į darbo trukmę tą dieną bei atlikto darbo kiekį, negalėjo būti atliekamas nemokamai. Pažymėtina, kad ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė aplinkybės, kad R. B. dirbo atlygintinai.
Šiais įrodymais nustatyti duomenys patvirtina, jog E. K., būdamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sudarė sąlygas ir leido R. B. 2018 m. sausio 8 d. dirbti šakočių kepėja kepykloje adresu (duomenys neskelbtini), nesudaręs su R. B. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Nurodyti bylos duomenys neginčijamai liudija, kad E. K. kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, įdarbino R. B.. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis dirba, yra individualios įmonės vadovas, neįgalusis asmuo, savo elgesį vertina kritiškai, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Skirdamas nuobaudą E. K., teismas atsižvelgia į tai, kad už analogiško nusižengimo padarymą jis nebaustas, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, įdarbino R. B., nesudarė su ja sutarties dėl suklydimo, gauna nedideles mėnesio pajamas, yra neįgalusis asmuo, serga sunkia liga, patikrinimo metu įmonėje nustatytas tik vienas nelegaliai dirbantis asmuo, taip pat ir į tai, kad nelegalus darbas truko trumpą laiką, priešingų duomenų byloje nėra, todėl, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto nusižengimo pavojingumui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, nes E. K. padarytas nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės nusižengimo pavojingumui, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. E. K. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
E. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.