Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. R. surašytas už tai, kad ji, būdama UAB „V. K.“ (juridinių asmenų registro kodas-(duomenys neskelbtini)), įmonės vadove, vykdydama darbdavio funkcijas, 2016 m. liepos 19 d., 13.15 val., kavinėje „P. U.“ (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad darbuotojai K. T. prieš jos darbo pradžią būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotoja rašytinę darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo darbo pradžią. Šiais veiksmais įmonės vadovė I. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1, 2 dalis, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu I. R. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1200 Eur bauda.Apeliaciniu skundu I. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.Skunde apeliantė nurodo, jog apylinkės teismas neteisingai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, visiškai nevertino jos pateiktų įrodymų, netinkamai pritaikė DK normas, todėl nepagrįstai pripažino ją padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrė baudą.Teismas visiškai nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. UAB „V. K.“ 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių, kurių 3 punktas įtvirtinta, jog darbuotojai į darbą (pareigas) priimami pagal DK nuostatas. Darbuotojai į darbą priimami konkurso tvarka, vadovaujantis priėmimo į darbą konkurso organizavimo nuostatais, kurie tvirtinami atskiru direktoriaus įsakymu. Teismas taip pat visiškai nevertino į bylą pateikto UAB „V. K.“ 2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Dėl darbuotojų priėmimo tvarkos, kuriuo yra nustatytas pareigų sąrašas, į kurias darbuotojai priimami konkurso keliu ir tai yra virėjo ir barmeno-padavėjo pareigos. Taip pat nevertino ir kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, tik VDI naudinga prasme, vertino K. T. parodymus teismo posėdžio metu bei rašytinius paaiškinimus.Skunde I. R. nurodo, kad jai paskambino K. T. ir jos susitarė, kad ji atvyktų į pokalbį dėl darbo, susipažintų ir jei ji patiks, galės dalyvauti tolesnėje atrankoje. Ji buvo pakviesta ateiti, kad susipažintų su darbo aplinka. K. T. nedavė jokių darbų, vyko apsižiūrėjimas, dirbo barmenė S. V.. K. T. turėjo stovėti šalia nuolatinės darbuotojos ir stebėti barmenės darbą, kaip barmenė aptarnauja klientus. Nors K. T. nešė patiekalus ir nurinko indus, tačiau nenurodė ir nepatvirtino, kad šiuos veiksmus atlikti jai liepė I. R., ar kitas įmonės darbuotojas. Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. T. turėjo stovėti prie jos ir stebėti, kaip ji dirba. Tuo metu, kai K. T. galimai pabandė nunešti indus, I. R. kavinės salėje nebuvo ir ji neturėjo galimybės uždrausti tai daryti, jei K. T. savo nuožiūra, pasibandydama nešė indus.Apeliantės įsitikinimu, ji nepadarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, kadangi neliepė ir neleido K. T. nelegaliai dirbti, neorganizavo, nevadovavo ir neprižiūrėjo jos darbo. Iš to, kad K. T. dalyvavo konkurse laisvai darbo vietai užimti - nei ji, nei kavinė jokios naudos neturėjo. K. T. sudalyvavus konkurse, nusprendė, kad nenorės įsidirbti, todėl darbo sutartis DK 93 straipsnio pagrindu nebuvo sudaryta.Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, kaip pakankamu įrodymu rėmėsi K. T. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad bandė dirbti barmene - padavėja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, neturėdamas teisinio išsilavinimo, neturi ir negali turėti supratimo kuo skiriasi sąvokos - bandymas dirbti, pasibandymas dirbti, dalyvavimas konkurse darbo vietai užimti. Ir kai tik asmuo paaiškinime panaudoja žodi dirbti arba bandžiau pamėginti dirbti, visuomet yra fiksuojamas nelegalaus darbo faktas, nors asmens ir įmonės nesieja darbo teisiniai santykiai, o darbdavys, pasinaudodamas DK nustatyta teise ir vadovaudamasis patvirtintais lokaliniais aktais organizuoja konkursą laisvai darbo vietai užimti.Skunde taip pat nurodoma, kad pagal UAB „V. K.“ patvirtintus įsakymus, įmonė gali organizuoti konkursus laisvoms darbo vietoms užimti. Be to, galiojantys darbo įstatymai sudaro darbdaviams galimybes patikrinti į darbą priimamų asmenų dalykines savybes, o darbuotojui - susipažinti su būsimu darbu. Vienas populiariausių būdų yra bandomojo termino nustatymas priimamam į darbą asmeniui, tačiau įstatymai taip pat nustato, kad priimamo dirbti asmens dalykinės savybės gali būti tikrinamos dar iki pasirašant su juo darbo sutartį.Atsiliepimu į I. R. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. R. apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, jog dėl bandomojo laikotarpio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu, gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šį taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Tokiu būdu darbuotojo išbandymas, bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N375-547/2012).Atsižvelgiant į tai, kad I. R., būdama UAB „V. K.“ įmonės vadovė ir būdama atsakinga už tinkamą bendrovės darbo organizavimą privalėjo imtis visų veiksmų ir užtikrinti, kad K. T., jos vadovaujamoje įmonėje dirbtų tik pasirašiusi darbo sutartį bei teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Todėl Kauno apylinkės teismas visiškai teisingai konstatavo, kad I. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir skyrė jai administracinę nuobaudą - 1200 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. R. skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde I. R. ginčija savo kaltę dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymo ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl I. R. kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Remiantis teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013).DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.Nors apeliantė teigia, kad ji nepadarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, kadangi neliepė ir neleido K. T. nelegaliai dirbti, neorganizavo, nevadovavo ir neprižiūrėjo jos darbo, K. T. dalyvavo konkurse laisvai darbo vietai užimti, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Bylos medžiagoje esantis K. T. 2016 m. liepos 19 d. paaiškinimas patvirtina, kad 2016 m. liepos 19 d. ji bandė dirbti barmene-padavėja, nešiojo patiekalus, surinkinėjo indus, jai buvo išduoti darbo rūbai, dėl darbo sąlygų ji tarėsi su I. R.. Darbo sutartis ir kiti dokumentai nebuvo pasirašyti (b. l. 5). Pirmosios instancijos teisme K. T. taip pat paaiškino, jog ją pakvietė pasibandyti, ji nešiojo patiekalus, nurinkinėjo stalus, šnekėjo su klientais, kavinėje bandėsi dirbti daugiau nei vieną dieną (b. l. 62). Liudytojos S. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog K. T. turėjo stovėti prie jos ir stebėti kaip ji dirba (b. l. 88), priešingai nei teigia apeliantė, tik dar kartą patvirtina, jog nagrinėjamu atveju faktiškai vyko K. T. apmokymas dirbti pardavėjos-barmenės darbą, o toks apmokymas gali vykti tik sudarius su darbuotoju darbo sutartį.Apeliantė, ginčydama savo kaltę, itin akcentuoja tai, kad darbuotojai jos įmonėje į darbą priimami konkurso būdu ir pabandymas dirbti yra tik atrankos dalis, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog pagal DK 105 straipsnio 3 dalies 2 punktą, išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis pareigoms konkurso arba rinkimų būdu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išbandymas gali būti sulygstamas tik sudarant darbo sutartį, gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje, o išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (DK 105 straipsnis). Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nelegaliai dirbusiai K. T. vykdant tapačias funkcijas kaip ir darbo sutartis sudariusiems darbuotojams, kilo analogiškos rizikos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir pan., todėl tai tik patvirtina, kad jos, kaip socialiai silpnesnės teisinių santykių šalies, interesai turi būti ginami, ką ir užtikrina darbo teisės normos. I. R. K. T. veiksmus vertina kaip dalykinių savybių patikrinimą, tačiau visos byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad K. T. veikla faktiškai buvo tokia pati, kaip pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo, kuris yra apmokomas dirbti. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, I. R. skundo argumentus, kad vyko tik darbo apsižiūrėjimas, paneigia ta aplinkybė, jog K. T. buvo išduoti darbo rūbai. O tai, kad apeliantės teigimu, nei ji, nei kavinė jokios naudos neturėjo, ir tai, kad darbo sutartis su K. T. vėliau pasirašyta nebuvo, nagrinėjamu atveju nelegalaus darbo fakto nepaneigia.Nors byloje yra pateikti UAB „V. K.“ 2016 m. gegužės 2 d. įsakymai Dėl darbuotojų priėmimo tvarkos, patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių ir kiti su organizuojamu konkursu susiję dokumentai, tačiau vien tai byloje nustatytų darbo santykių egzistavimo taip pat nepaneigia.Visiškai nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, jog asmuo, neturėdamas teisinio išsilavinimo, neturi ir negali suprasti kuo skiriasi sąvokos - bandymas dirbti, pasibandymas dirbti, dalyvavimas konkurse darbo vietai užimti. Įvertinęs K. T. paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog K. T. teisingai savo atliktus veiksmus įvardino kaip bandymą dirbti, todėl tokius apeliantės skundo argumentus vertina kaip gynybinę versiją ir juos atmeta. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose būtent ir yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, gaunant kitokio pobūdžio naudos ir nelegalių darbo santykių ir pan.), todėl būtent pirminiai nelegaliai dirbusio asmens parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. R. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. leido nelegaliai dirbti K. T., kai su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą I. R. atžvilgiu nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.