Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Salhaus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-526-837/2018 pagal Lietuvos ir Vokietijos UAB „Salhaus“ ieškinį atsakovui S. O. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10. Byloje nustatyta, kad Nurašymo akte Nr.2016-07-29 nurašytas turtas susijęs tik su transporto priemonės – priekabos – traukiamo arkliais vežimo (toliau – vežimo) gamyboje sunaudotu turtu. Šiame Nurašymo akte atsakovas visą turtą, panaudotą vežimo gamyboje, nurodė buhalterei Ž. G. apskaityti kaip sunaudotą.

11. Teismas neįvertino fakto, kad ši ūkinė operacija yra iš esmės neteisingai apskaityta, nes ūkinė operacija realiai neįvyko, ne visas nurašytas turtas buvo realiai panaudotas vežimo gamyboje. Atsakovas turtą nurašė nesivadovaudamas verslo apskaitos standartų „Atsargos“ ir „Ilgalaikis materialus turtas“. Nurašyti įrankiai nebuvo rasti pas ieškovę vėlesnės inventorizacijos metu, nėra įrodymų, kad įrankiai ir toliau buvo naudojami bendroms reikmėms.

12. Liudytojas A. M. teigė, kad įrankiai ir toliau buvo naudojami įmonės interesais, tai patvirtina, kad įrankiai nebuvo nusidėvėję ir jie nebuvo sunaudoti, todėl atsakovas apskaitė neįvykusią operaciją, taip sudarydamas sąlygas iššvaistyti ar pasisavinti įrankius, kas ir buvo padaryta, nes įrankiai nerasti.

13. Nustatyta, kad ne visos medžiagos, nurodytos ieškovės pažymoje Nr.04/11-02 Sunaudotų medžiagų nurašymo akte, panaudotos, nepanaudotos medžiagos: gręžtuvinis smūginis kampinis šlifuoklis, kampuotis aliuminis 40x40x4, kastuvas, mišinys grindų išlyginimui, perforatorius, plokštė GKB 2600x1200x12,5, slankmatis, statybinės medžiagos (sąskaita dažymo darbams išrašyta UAB „Hausera“), tinko mišinys, galąstuvas, galvučių komplektas, kompresorius, viso 2265,94 Eur sumai įsigijimo kainomis.

15. Nurašymo aktą pasirašė A. M., kuris nurodė, kad įrankiai buvo naudojami kituose objektuose, tai dar kartą patvirtina, kad įrankiai nebuvo naudoti ir sunaudoti vežimo gamyboje. Patys įrankiai dingo, atsakovas nepaskyrė už juos materialiai atsakingų asmenų. A. M. vežimo gamyboje nedalyvavo, todėl jo teiginiai apie įrankių panaudojimą kituose objektuose yra abejotini.

16. Nurašymo akte yra nurodyta, kad naudoti dažai, skiediklis, voleliai, vonelė, tai leidžia daryti išvadą, kad vežimas buvo nudažytas pačių ieškovo darbuotojų, todėl papildomai pirkti šią paslaugą iš Ž. K. „Automobilių spalvų centro“ nereikėjo. Nėra įrodymų, kad šios įmonės išrašyta sąskaita-faktūra Nr. ASC2456, 700 Eur sumai yra ieškovei suteikta paslauga vežimo dažymui.

17. Nepaneigta, kad šioje sąskaitoje –faktūroje nurodyta dažymo paslauga buvo suteikta UAB „Hausera“. Šios paslaugos atsakovo rašytiniu nurodymu nepagrįstai buvo apskaitytos kaip gautos ieškovės ir apmokėjus šią sąskaitą ieškovei padaryta 700 Eur žala.

18. Teisme liudijusi buhalterė nurodė, kad UAB „Hausera“ išrašyta sąskaita yra galimai techninė klaida.

19. Byloje yra ieškovės inventorizacijos 2017-01-16 aktas Nr.IN 2016-1, kuriame nurodyta, kad inventorizacijos metu nėra rasta nurašytų Nurašymo aktu, medžiagų, instrumentų. Taigi nepagrįstai nurašytos medžiagos ir įrankiai yra dingę ir nepanaudoti bendrovės reikmėms.

20. Šioje byloje atsakovei reikėjo įrodyti, kad statybinės medžiagos ir įrankiai buvo panaudoti ir sunaudoti ieškovės poreikių tenkinimui, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

21. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – neteisėtų medžiagų, įrankių nurašymo, ieškovė patyrė žalą, neteko dalies savo turto. Jei atsakovas būtų laikęsis rūpestingumo pareigos ir paskyręs medžiagas ir įrankius atsakingiems darbuotojams, nenurašęs jų objektui, kuriame jie nebuvo sunaudoti, juos būtų galima tinkamai naudoti įmonės veikloje.

24. Sunaudotų medžiagų nurašymo aktą, vadovaudamasi pagrindinio akcininko J. K. nurodymais, sudarė įmonės buhalterė Ž. G., taip kaip jiems buvo patogiau ir paprasčiau. Negalima nurašytų įrengimų, įrankių, nepanaudotų medžiagų, kurie liko įmonėje ir buvo naudojami įmonės veikloje, pateikti teismui kaip nuostolius ar įtraukti į vežimo savikainą. Tai reiškia, kad tariami ieškovės nuostoliai apskaičiuoti netinkamai ir yra sąmoningas teismo klaidinimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

1. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.)

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

3. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo atsakomybės dėl be faktinio pagrindo nurašyto ir neišsaugoto įmonės turto.

4. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 24 d. ieškovė su atsakovu S. O. sudarė darbo sutartį Nr. 77, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą ieškovės direktoriaus pareigose nuo 2016 m. gegužės 25 d., o iš pareigų buvo atleistas nuo 2017 m. sausio 2 d. (b.l. 5-6).

5. Atsakovas, veikdamas bendrovės vardu, 2016 m. birželio 1 d. su UAB „S.O. Investment“ sudarė Prekių pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pagal pridedamą techninę specifikaciją pagaminti Transporto priemonę – priekabą – arkliais traukiamą vežimą (tolaiu – vežimas), sutarties kaina – 8800 Eur, vežimas 2016 m. liepos 28 d. Priėmimo perdavimo aktu buvo perduotas atsakovui (b.l. 13-19, 32-33).

6. Vežimo pagaminimui įmonė įsigijo statybinių medžiagų ir įrankių, kurie 2016 m. liepos 29 d. Nurašymo aktu buvo nurašyti. Iš viso nurašyta į sąnaudas daiktų už 5929,24 Eur sumą, aktą pasirašė atsakovas, statybų vadovas A. M. ir buhalterė Ž. G. (b.l. 20-28).

7. 2017 m. sausio 16 d. ieškovės inventorizacijos apraše Nr. IN 2016/1 atlikus metinę inventorizaciją nustatyta, kad nurašytų Nurašymo aktu įrankių, nesunaudotų vežimo gamybai, įmonėje nėra. Inventorizacijos aprašą, kaip materialiai atsakingas asmuo ir komisijos pirmininkas, pasirašė atsakovas S. O. ir komisijos nariai A. M., Ž. G., A. K. (b.l. 76-80).

8. Ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, jog įmonės vadovas S. O. vežimo gamybai nepagrįstai nurašė įrankių ir medžiagų už 2265,94 Eur, dėl ko bendrovė patyrė žalą, kurią atlyginti prašo atsakovo.

9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nurašytas turtas ir toliau buvo naudojamas įmonėje, todėl atsakovui nekyla deliktinė atsakomybė dėl bendrovei padarytos žalos.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovas visą turtą, panaudotą vežimo gamyboje, nurodė buhalterei Ž. G. apskaityti kaip sunaudotą, nors ne visas Nurašymo akte Nr.2016-07-29 nurašytas turtas buvo t vežimo gamyboje sunaudotas turtas. Ieškovas pateikė paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad sunaudotų medžiagų nurašymo akte nurodytos, bet faktiškai nepanaudotos medžiagos yra: gręžtuvinis smūginis kampinis šlifuoklis, kampuotis aliuminis 40x40x4, kastuvas, mišinys grindų išlyginimui, perforatorius, plokštė GKB 2600x1200x12,5, slankmatis, statybinės medžiagos (sąskaita dažymo darbams išrašyta UAB „Hausera“), tinko mišinys, galąstuvas, galvučių komplektas, kompresorius, viso 2265,94 Eur sumai įsigijimo kainomis. Šią aplinkybę, išskyrus dažymo darbus, pripažįsta ir atsakovas. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl neseniai įgytas (2016 m. birželio mėn.) turtas - įrankiai, atsakovo pavedimu buvo nurašytas kaip sunaudotas vežimo gamybai, atsakovas nenurodė.

11. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

13. Bendrovei prašant priteisti žalos atlyginimą iš bendrovės vadovo dėl jam patikėtų prekių neišsaugojimo, bendrovei tenka pareiga įrodyti, kad jos vadovui perduotos prekės nebuvo grąžintos bendrovei ir nepateikti jų panaudojimą pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai, o bendrovės vadovui tenka pareiga įrodyti, kad tokios prekės buvo panaudotos bendrovės reikmėms ir žala bendrovei dėl prekių neišsaugojimo nebuvo padaryta.

14. Faktas, kad bendrovei padaryta žala dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

15. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. liepos 29 d. Nurašymo aktu buvo nurašyta ieškovės turto už 5929,24 Eur sumą. 2017 m. sausio 16 d. ieškovės inventorizacijos apraše Nr. IN 2016/1 nustatyta, kad nurašytų Nurašymo aktu nesunaudotų įrankių įmonėje nėra.

16. Taigi, apeliantas turėjo įrodyti, kad prekes jis panaudojo pagal paskirtį įmonės veikloje, tačiau tokių patikimų įrodymų atsakovas nepateikė. Šiai aplinkybei pagrįsti nėra pakankami vien liudytojo A. M. paaiškinimai, nes jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. 2017 m. sausio 16 d. inventorizacijos metu, ant kurios akto pasirašė atsakovas, nurašyti įrankiai nebuvo rasti pas ieškovę.

17. Jeigu nurašyti įrankiai ir buvo kurį laiką panaudoti įmonėje, jie nėra išsaugoti, nėra duomenų apie sunaudojimą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, organizuodamas įmonės darbą, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovas organizavo ir įgyvendino prekių nurašymo procedūras, todėl atsakovo, kaip vadovo, veiksmai yra žalos atsiradimo priežastis (pagrindas).

18. Tokiu atveju egzistuoja ir neteisėti veiksmai, netinkamai organizuojant įmonės veiklą bei apskaitą, nesiimant priemonių užtikrinti įmonės turto praradimo nuostolius, ir didelis apelianto neatsargumas kaip kaltės forma, ir žala (realūs atsiradę nuostoliai) įmonei, kurie priežastiniu ryšiu susiję su apelianto neveikimu. Apeliantas neįrodė, kad dėl prekių trūkumo įmonėje, kurių pagrindu buvo atlikti prekių nurašymai, jis nėra atsakingas, todėl yra pagrindas iš jo priteisti įmonės nuostolius.

19. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad dėl šiame straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimo kilusią žalą bendrovės vadovas privalo atlyginti visiškai.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2265,94 Eur žalą. Žalos dydis grindžia Sunaudotų medžiagų nurašymo akte nurodytų, bet nepanaudotų medžiagų: gręžtuvinis smūginis kampinis šlifuoklis, kampuotis aliuminis 40x40x4, kastuvas, mišinys grindų išlyginimui, perforatorius, plokštė GKB 2600x1200x12,5, slankmatis, statybinės medžiagos (sąskaita dažymo darbams išrašyta UAB „Hausera“), tinko mišinys, galąstuvas, galvučių komplektas, kompresorius, verte.

21. Apeliacinės instancijos teismas, laiko nepagrįstu ieškovės reikalavimą statybines medžiagas (dažymo darbai) pripažinti ieškovės nuostoliais, nes už dažymo paslaugas yra atsiskaityta su Ž. K. įmone „Spalvų centras“, sumokant banko pavedimu du kartus, iš viso 700 Eur sumą. Sąskaita UAB „Hausera“ dažymo darbams išrašyta per klaidą, tai patvirtino ir atsakovas ir ieškovės buhalterė, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiama 1565,94 Eur žala.

22. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, ieškinys tenkinamas iš dalies, perskirtomos bylinėjimosi išlaidos, pagal atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį (CPK 80 str., 93 str.). Ieškovo patyrė 68 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovo patenkintų reikalavimų dalis yra 69 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 49,92 Eur žyminio mokesčio, bei 345 Eur advokato pagalbos išlaidų.

23. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisiamos iš atsakovo 207 Eur.

24. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „Salhaus“ ieškinį atsakovui S. O. tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. O., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos ir Vokietijos UAB „Salhaus“, į.k. 110681295, naudai 1565,94 Eur ( tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt penkis Eur,94 ct) žalos atlyginimo, 601,92 Eur ( šešis šimtus vieną eurą, 92 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.