Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. M. ir jo gynėjai advokatei A. U. bei atstovei pagal įstatymą (duomenys neskelbtini),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. A. (J. A. ), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs - ten pat, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir

A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2003-02-23, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, kaltinamojo akto surašymo metu faktiškai gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A.

panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

2019-06-30 apie 16.40 val. miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. M., siekdamas pagrobti iš E. M. automobilį „N. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieną kartą sudavė medienos plaušų plokštės atraiža E. M. į galvą, paguldė ją ant dešinio šono ir viena ranka ją laikė, o kita ranka užspaudė jai burną, kai tuo metu A. M. ne mažiau trijų kartų dešine koja spyrė gulinčiai E. M. į galvos sritį, tokiais bendrais su A. M. veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. M. poodines kraujosruvas pakaušyje, kairio užsausio srityje ir dešinėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai E. M. apsimetus, kad prarado sąmonę, išsigando sunkesnių padarinių E. M. sveikatai ir pabėgo,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

A. M. panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

2019-06-30 apie 16.40 val. miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su J. A., siekdamas pagrobti iš E. M. automobilį „N. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. vieną kartą sudavus medienos plaušų plokštės atraiža E. M. į galvą, paguldžius ją ant dešinio šono ir viena ranka ją laikius, o kita ranka užspaudus jai burną, jis (A. M.) ne mažiau trijų kartų dešine koja spyrė gulinčiai E. M. į galvos sritį, tokiais bendrais su J. A. veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. M. poodines kraujosruvas pakaušyje, kairio užsausio srityje ir dešinėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveiktos sutrikdymu, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai E. M. apsimetus, kad prarado sąmonę, išsigando sunkesnių padarinių E. M. sveikatai ir pabėgo,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:

2019-07-06 apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, rankoje laikydamas metalinį vamzdį ir juo mosikuodamas priešais A. Š. veidą, grasino A. Š. sumušti. Po to nubėgęs prie bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), susigrūmė su A. Š. ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė A. Š. į veido sritį, sukeldamas nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą; tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais A. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

laikotarpiu nuo 2019-08-15 iki 2019-08-19 20 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nusiėmė nuo kojos ir išmetė į upę Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančius 359,7 eurų vertės elektroninius stebėjimo įrenginius (apykoję ir GPS/GSM stebėjimo įrenginį), taip juos sunaikindamas ir padarydamas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 359,7 eurų turtinę žalą,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-06-30 buvo namuose, pas jį atėjo A. M. ir paprašė palydėti kažkokią merginą iki namų. Tą dieną buvo labai girtas, daug išgėrė. A. M. atėjo apie 14 val., jis buvo vienas. Jie nuėjo link miško, bet ta mergina buvo labai išsigandusi, ji ėjo pirma, vėliau ji dingo. Jie norėjo ją pasivyti, bet pamėtė ją. Miške sutiko E. M., ji rinko uogas. Priėjo prie jos mašinos, pažiūrėjo. Automobilis buvo mėlynas, bet modelio neprisimena. Apžiūrėjo automobilį, norėjo jį paimti pasivažinėti. Miške pirma pamatė mašiną, pažiūrėjo pro mašinos langą į vidų. Tada ir kilo mintis paimti mašiną. Jis buvo girtas, jam kilo mintis paimti automobilį. Pasakė tai A. M., jis sutiko. Norėjo apžiūrėti mašiną, rasti šeimininką, „išjungti“ jį ir paimti raktus. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, bet moka vairuoti nuo vaikystes. Norėjo tiesiog pavažinėti. Jam reikėjo užkurti mašiną, o tam reikėjo rakto. Tada pastebėjo (duomenys neskelbtini), priėjo prie jos, paklausė, ar nematė merginos, ji pasakė, kad matė ir parodė, kur nuėjo. Jie ten nuėjo, bet merginos nerado, grįžo prie (duomenys neskelbtini) ir paprašė cigaretes. J. E. nepažinojo, matė ją primą kartą. Jie su A. M. paėjo toliau ir tada A. M. atnešė medinį pagalį ir davė jam. Jam tuo metu kažkas nutiko ir jis priėjo prie (duomenys neskelbtini) iš nugaros ir trenkė jai. (duomenys neskelbtini) nukrito, pataikė jai iš nugaros pusės į kaklą. Nuo jo smūgio (duomenys neskelbtini) nukrito, jis viena ranka laikė jai burną, o kita ranka laikė ją prispaudęs prie žemės. Vėliau pribėgo A. M. ir dar sudavė (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jis laikė (duomenys neskelbtini), A. M. jai sudavė su koja per kaklą iš nugaros pusės. A. M. spardė (duomenys neskelbtini) su koja. Buvo 5 smūgiai. K. E. prarado sąmonę, jie pagalvojo, kad užmušė ją ir pabėgo. Kalbėjo tarpusavyje, kad užmušė merginą. Jis pasiūlė A. M. bėgti, nes galvojo, kad užmušė merginą. Blogai vertina savo poelgį. Kaltas alkoholis, jei būtų buvęs blaivus, to nepadarytų. Po įvykio pabėgo namo. A. Š. atvažiavo tą pačią dieną vakare. Jis pasakė, kad žino, ką jie padarė. Jis nesakė, iš kur sužinojo. Jis pripažino savo kaltę. Tą dieną kartu su A. Š. niekur nevažiavo. Po poros dienų priėjo prie (duomenys neskelbtini) ir atsiprašė. Norėjo atlyginti padarytą žalą, bet neturi iš ko mokėti. Galisi dėl savo veiksmų. Papildomai parodė, kad dėl savo veiksmų nesitarė su A. M., jam buvo sąmonės aptemimas, todėl paėmė pagalį ir sudavė. Tai buvo sausas eglės pagalys. K. E. prarado sąmonę, jis išsigando ir jau nieko nenorėjo. Pagalvojo, kad galėjo užmušti žmogų. A. M. nemoka vairuoti, jis pats planavo vairuoti automobilį. Norėjo „išjungti“ žmogų – t. y. sumušti taip, kad jis prarastų sąmonę. Iš pradžių apie jo planą A. M. nežinojo. Papasakojo jam savo planą, kai truputį atsitraukė nuo (duomenys neskelbtini). A. M. sutiko su jo planu. Jie kartu planavo paimti automobilį. Jam pirmam kilo mintis paimti automobilį, o A. M. sutiko. Dabar pasakoja tiesą, pakeitė savo parodymus todėl, kad buvo šoko būsenoje, kai jį apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu. Ligonių kasų civilinį ieškinį sutinka atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

2019-07-06 A. Š. pareiškimu, kad 2019-07-06 apie 23 val., (duomenys neskelbtini) gatvės gale, prie tilto per (duomenys neskelbtini) upę, prie jo ir jo draugės atėjo (duomenys neskelbtini), ir rankose laikomu metaliniu vamzdžiu pradėjo mosikuoti jam prieš veidą, sakydamas, kad visus primuš. Dėl tokių A. M. veiksmų jis išsigando dėl savo sveikatos. Po to, grumtynių metu A. M. sudavė jam vieną kartą dešine ranka į veido sritį. Dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas (I t. b.l. 87-89).

2019-08-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. B. tarnybiniame pranešimu, kad 2019-08-19 apie 20 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir sulaikyti asmenį, kuris savavališkai nusiėmė apykoję ir GSM įrenginį. Asmens pavardė - (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas A. M., kuris buvo be apykojės ir GSM įrenginio. A. M. paaiškino, kad apykoję ir GSM įrenginį išmetė į upę. A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių. Sulaikymo metu panaudoti antrankiai (II t. b.l. 80).

2019-09-24 raštu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo paprašyta informuoti, kur ir kada užfiksuotas paskutinis A. M. uždėtos apykojės signalas bei ar pagal paskutinį apykojės suveikimą galima nustatyti, kur ir kada apykojė buvo nuimta ar sugadinta. 2019-09-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko R. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-08-06 20.01 val., Elektroninėje stebėjimo informacinėje sistemoje (toliau - ESIS) buvo gautas pranešimas, kad praleistas sisteminis skambutis. Daugiau jokių signalų gauta nebuvo. Nustatyti, kur ir kada buvo nuimta ir sugadinta A. M. uždėta apykojė nėra galimybės dėl sugadinto GPS/GSM įrenginio. 2019-08-15 policijos pareigūnai pristatė į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių ESIS stacionarų namų įrenginį (I t. b.l. 83, 84).

2019-07-26 A. M. pasirašyta Elektroninių stebėjimo įrenginių naudojimo instrukcija-atmintine, kad draudžiama nusiimti apykoję, gadinti, ardyti ar sunaikinti elektroninius stebėjimo įrenginius (apykoję, nešiojamąjį GPS/GSM įrenginį, stacionarų namų įrenginį) ar jų dalis, perduoti stebėjimo įrenginius tretiesiems asmenims. Stebimajam sugadinus (sunaikinus) elektroninius stebėjimo įrenginius ar jų dalis, jam bus taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (atsižvelgiant į sugadinto turto vertę). Stebimasis, sugadinęs (sunaikinęs) elektroninius stebėjimo įrenginius ar jų dalis, privalės atlyginti padarytą turtinę žalą. Elektroninių stebėjimo įrenginių vertė yra 359,7 eurai be V. S. ar dėl techninių gedimų neveikiant elektroniniams stebėjimo įrenginiams, stebimasis nedelsdamas elektroninio ryšio priemonėmis apie tai privalo pranešti stebėseną vykdančio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui (I t. b.l. 78).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). BK 22 straipsnyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra toks tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teisės doktrinoje pažymima, jog formuluodamas plėšimo sudėtį, įstatymų leidėjas siekė pirmiausia uždrausti atvejus, kai iš žmogaus atimamas turtas panaudojant smurtą. Pagrindiniu nusikaltimo objektu yra laikoma tokia vertybė, kurią pirmiausia norėjo apsaugoti įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veiką. Plėšimo kaip nusikalstamos veikos specifiškumą lemia tai, jog šis nusikaltimas pagal objektą yra priskiriamas nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, rūšiai. Plėšimo atveju yra siekiama pagrobti svetimą turtą, todėl pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra konkreti nuosavybė. Plėšimo sudėtyje (BK 180 straipsnio 1 dalyje) numatyti plėšimo metu atliekami smurtinio pobūdžio veiksmai (panaudojamas fizinis smurtas ar atimama galimybė nukentėjusiam asmeniui priešintis), lemia tai, jog papildomu tiesioginiu šio nusikaltimo objektu laikoma asmens sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog plėšimą sunkesniu nusikaltimu paverčia būtent smurto, grasinimo juo ar žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo elementas, kurio pasekmės gali būti ir sunkios, nepaisant to, jog juo kėsinamasi tik į papildomą šio nusikaltimo objektą, o turtinė netektis, pažeidžiant pagrindinį šio nusikaltimo objektą, dažnu atveju būna smulki.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje J. A. ir A. M. pasitvirtino. Kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir teisme parodė, jog 2019-06-30 būdami neblaivūs, miške sutiko E. M., kuri buvo atvažiavusi su automobiliu rinkti uogų. Apžiūrėję nukentėjusiosios automobilį, kaltinamieji paprašę jos cigarečių, o paskui abu nutarę paimti nukentėjusiosios automobilį pasivažinėti. Kad sumušti E. M., jog ji prarastų sąmonę, A. M. atnešė medinį pagalį, kuriuo J. A. trenkė nukentėjusiajai iš nugaros pusės į kaklą ir šiai nukritus viena ranka laikė burną, o kita ranka laikė ją prispaudęs prie žemės, kai tuo metu A. M. nukentėjusiąją spardė su koja (suduodamas apie 5 smūgius). Kaltinamieji parodė, kad jie išsigandę, jog užmušė nukentėjusiąją, todėl pabėgo.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius kaltinime nurodytus veiksmus, jų kaltė įrodyta ir ištirtais nukentėjusiosios E. M. parodymais, kuri parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ji į mišką rinkti uogų atvyko automobiliu. Miške sutikusi du vaikinus, kurių vieną - A. M. - pažinojo. Nors išsigando pamačiusi A. M. (pažinojo kaip konfliktuojantį asmenį), tačiau vaikinams paprašius rūkalų, neįtarė, kad šie kažką blogo rezga, jiems taip pat sumelavusi, kad miške yra jos mama. Rinkdama uogas matė kaip A. M. laikė lazdą/pagalį, kurį paskui numetė. Padėjusi uogas į automobilį ir jas toliau berenkant, pajuto smūgį į galvą, neprisimena kiek buvo smūgių. Parodė, kad jai nugriuvus ji buvo laikoma J. A., o A. M. ją spardė kojomis (apie 5 smūgius). Ji rėkė, jog nėščia, kad nemuštų, paskui apsimetė, jog prarado sąmonę. Galimai kaltinamieji išsigando, kad ją užmušė ir jie pabėgo.

Taip pat iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-07-10 specialisto išvados Nr. G 2265/2019 (01) matyti, kad E. M. nustatyta poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairio užausio srityje, dešinėje plaštakoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, galimai 2019-06-30. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto (įrankio) formą, dydį, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus ir po jų yra juntamas fizinis skausmas.

Iš visumos surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų neginčijamai įrodyta, jog kaltinamieji suvokė, kad panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tokiu būdu nebeliks nukentėjusiosios pasipriešinimo, ir būtent tokiu būdu siekė užvaldyti nukentėjusiosios turtą, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios – kaltinamieji išsigando, kad užmušė nukentėjusiąją.

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji smurtaudami prieš nukentėjusiąją veikė bendrininkų grupe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad bendrininkų susitarimas pasireiškė ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais, apėmė fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Prieš nukentėjusiąją smurtavo abu kaltinamieji, suduodami smūgius pagaliu, kojomis. Kaltinamieji suprato bendrais veiksmais žalojantys nukentėjusiąją, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką, pagal kurią bendrai veikę asmenys atsako kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smūgių visumos, tiek nuo vieno iš bendrininkų smūgio, kai nustatoma, kad visi veikė tyčia. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-352-696/2016). Teismas vertina, kad kaltinamųjų J. A., A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. M. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą.

Pažymėtina, kad apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl šios veikos pripažino iš dalies, parodė, kad kaltinime nurodomo įvykio dieną buvo svečiuose pas A. A., ten gėrė alų, kur vėliau atėję (duomenys neskelbtini) su A. Š., ten buvę taip pat (duomenys neskelbtini) ir M. A.. Kaltinamasis parodė, kad nepamena kaip pradėjo pokalbį su A. Š. dėl įvykio su (duomenys neskelbtini) miške, tačiau mano, kad jam negrasino. (duomenys neskelbtini), A. Š., (duomenys neskelbtini) išėjus, kaltinamasis likęs su A. A. pamanęs, kad A. Š. primuš (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlęs pažiūrėti kas ten vyksta. A. A. jam davė metalinį vamzdį, o pats paėmė bokso pirštines. Šiuos daiktus paėmę savigynai, jie ėjo prie bažnyčios ir išgirdo, kad aukščiau minėti asmenys stovi ant tilto. Sudavė su vamzdžiu į kelio ženklą. Kaltinamasis neatsimena ar vartojo necenzūrinius žodžius. Pasak kaltinamojo, jis kažką pasakė A. Š., o šis pradėjo į jį mėtyti akmenimis, todėl bėgo, bet buvo pagautas ir paguldytas ant žemės, dėl ko galėjo netyčia pataikyti į veidą A. Š.. Kaltinamasis parodė, kad mosikavo vamzdžiu, bet negrasino; vamzdis iš jo buvo atimtas.

Teismo vertinimu toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas bei dalies veiksmų nutylėjimas leidžia abejoti jų patikimumu, todėl teismas juos vertina kaip kitais įrodymais paneigtą kaltinamojo gynybinę versiją, kuria jis siekia menkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Dėl šios priežasties teismas tokiais kaltinamojo parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų bylos įrodymų turinį, tarp jų ir nukentėjusiojo A. Š. bei liudytojų parodymus bei kitus bylos įrodymus.

Antai nukentėjusysis A. Š. proceso eigoje esminėse detalėse davė nuoseklius parodymus apie tai, kad įvykio vakarą jis su (duomenys neskelbtini) vaikštinėjo, nuėjo pas J. A., nes šis buvo prašęs pagalbos. Prie namo buvę neblaivūs A. A. ir A. M. buvo neadekvatūs: pradėjo šaukti, triukšmauti, tarpusavyje pradėjo muštis. Nenorėdami konfliktų, jie (A. Š., E. M., (duomenys neskelbtini) ir M. A.) išėjo iš kiemo ir nuėjo prie tilto. Po kurio laiko prie jų atėjo A. M., turėdamas rankose lazdą - vamzdį nuo dulkių siurblio, o A. A. buvo su bokso pirštine, kurie iš tolo šaukė, daužė per kelio ženklus, todėl suprato, kad juos nori sumušti. A. M. A. Š. sulaikė (po vijimosi ir grumtynių), o E. M. iškvietė policijos pareigūnus.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo A. Š. parodymais. Nors nukentėjusysis A. Š. proceso eigoje skirtingai nurodė kai kurias detales (kaip ir kuo jam kaltinamasis sudavė smūgį į veidą), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais, kadangi esminėse detalėse jie išliko nuoseklūs, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad įvykis vyko beveik prieš metus, todėl logiška, kad smulkiai visų įvykio detalių ir neprisimenama. Visgi tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme jis patvirtino, kad kaltinamasis jam grasino, mosikavo prieš jį su metaliniu vamzdžiu, dėl ko nukentėjusysis išsigando. Antai, apklausiamas tuoj po įvykio, kitą dieną, nukentėjusysis parodė, kad A. M. buvo agresyvus pamatęs jį su (duomenys neskelbtini), ėmė mosikuoti su metaliniu vamzdžiu, sakydamas, kad visus primuš, o paskui ir užsimojo A. Š., tačiau pastarajam pavyko išmušti vamzdį iš A. M. rankų. Prasidėjus grumtynėms ir laikant A. M. už megztinio, kad šis nusiramintų, A. M. sudavė A. Š. į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Taigi, jau nuo pat tyrimo pradžios nukentėjusysis įvardino kokius veiksmus atliko kaltinamasis A. M..

Pažymėtina ir tai, kad tokias A. Š. aplinkybes patvirtina kiti bylos įrodymai: liudytojų E. M., M. A., J. A. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, taip pat Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti garso įrašai (kad „A. M. mušasi“, „ką nors užmuš“), įvykio trumpas vaizdo įrašas (A. M. vartojo keiksmažodžius), tarnybinis pranešimas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, kuriais A. M. 2019-07-07 00.27 val. nustatytas 0,93 promilių girtumas.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Būtent pirmiau paminėtų padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) upę ir prie bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini). A. M. nusikalstama veika buvo padaryta kitų asmenų akivaizdoje, kurie buvo išgąsdinti, todėl nedelsiant buvo kviečiami policijos pareigūnai. Taigi teismas sprendžia, kad dėl šio konflikto kilo tam tikra sumaištis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, nukentėjusiajam A. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamojo veika buvo tyčinė, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Tokia išvada darytina įvertinus bylos aplinkybių kontekstą. Pirmiausia kaltinamasis mosikuodamas metaliniu vamzdžiu trenkė į kelio ženklą ir po to ėmėsi smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį A. Š. iš esmės be jokios rimtos priežasties – ėmė mosikuoti metaliniu vamzdžiu grasindamas sumušti.

Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Kaltinamasis A. M. dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo neprisipažino ir parodė, kad apykojė jam buvo uždėta po įvykio su E. M.. Parodė, kad apykoję nešiojo apie 2 savaites, nes įvykio dieną J. D. ir jo draugai, kurių kaltinamasis nepažįsta, šventė gimtadienį Vilniuje, gėrė alkoholį automobilyje prie Žaliojo tilto, CUP parduotuvės. Kaltinamajam automobilio galinėje sėdynėje užmigus 3-4 val. ir pabudus, apykojės ir sekimo įrenginio, buvusio kuprinėje, mašinoje, nebebuvę, nors kai užmigo apykojė buvo ant kojos, o sekimo įrenginys - kuprinėje. Mano, kad pasišalinę jam nepažįstami vaikinai nuėmė apykoję ir pabėgo. Apie įvykį nepranešė policijai, nes bijojo.

Vienas iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra kaltė. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Teisingas subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kaltės, motyvo, tikslo) nustatymas turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamas veikas, atribojant vienas nusikalstamas veikas nuo kitų, taip pat parenkant jas padariusiems asmenims bausmės rūšį ir individualizuojant jos dydį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinamas kaltininko elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015). Taigi tik išsamus A. M. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais kaltinamojo A. M. parodymais, taip pat liudytojų J. D., K. M., V. B. ir M. K. parodymais galima daryti išvadą, kad nėra tiesioginių įvykio – galimo turto pagrobimo liudytojų. Minėti liudytojai nematė, kaip buvo nuimta nuo A. M. kojos apykojė. Liudytojai tik matė ir žinojo, kad A. M. turėjo apykoję. Teismas daro išvadą, kad nurodyti liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad A. M. nuėmė pats apykoję ir taip ją pasisavino. Be to, nėra niekaip paaiškinamas policijos pareigūnų elgesys apie tai, jog 2019-08-06 20.01 val. Elektroninėje stebėjimo informacinėje sistemoje gavus pranešimą, kad yra praleistas sisteminis skambutis, nebuvo į tai reaguojama ir daugiau jokių signalų nebuvo gauta. Byloje įrodyta tik tai, kad A. M. turėjo apykoję, o dėl tolimesnių veiksmų galima daryti tik prielaidas. Tiesioginių įrodymų byloje apie tai, kad A. M. pats nusiėmė apykoję ir ją pasisavino nėra. Kadangi BK 187 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvioji pusė pasireiškia tik tyčia, konstatuotina, kad A. M. nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesant kaltinamojo veiksmuose tyčios, o tuo pačiu ir inkriminuoto nusikaltimo sudėties buvimo jo veiksmuose, tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip civilinis deliktas. Todėl padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. civiliniam ieškovui savo interesus siekiant apginti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencijoje pažymėta (K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-409/2011).

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes; visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Taigi iš kaltinamojo duotų paaiškinimų teisme ir tyrime matyti, kad jis nesiekė svetimo turto sugadinimo ir/ar pagrobimo, nors ir sutinka padaręs tokiais veiksmais žalą policijos įstaigai.

Vadovaudamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veika, atsižvelgus į kaltės formą, padarytos veikos pobūdį bei padarymo aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl jis turi būti išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Teismas, skirdamas J. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (asmuo neteistas, nedirbantis, nesimokantis, baustas administracine tvarka, atsiprašė nukentėjusiosios).

Į. J. A. nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės pasiūlyta sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Spręsdamas, ar tikslinga konkrečiu atveju atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi, be to, vertina bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. J. A. padarė nusikalstamą veiką - apysunkį nusikaltimą, dėl kurio gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Minėtos aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga J. A., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 metų ir 6 mėnesių terminui, jam paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus - įpareigoti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo A. M. už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. M. baudžiamąją atsakomybę dėl viešosios tvarkos pažeidimo lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas A. M. bausmę už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę (asmuo neteistas, baustas administracine tvarka, atsiprašė nukentėjusiosios).

Įvertinęs A. M. nusikaltimą už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės pasiūlyta sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Kaip minėta, A. M. baudžiamąją atsakomybę dėl viešosios tvarkos pažeidimo (tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai) lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam už šią nusikalstamą veiką skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metų ir 3 mėnesių laikotarpiui (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra nepilnametis, neteistas, nukentėjusiosios atsiprašė, sutinka atlyginti turtinę žalą, taikytinas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 dalis).

A. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019-07-06 23.50 val. iki 2019-07-07 17.01 val. ir nuo 2019-07-25 13 val. iki 2019-07-26 12.33 val., todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 82,05 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios E. M. gydymo išlaidų. Turtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamųjų veiksmus ir atsiradusią turtinę žalą sieja priežastinis ryšys, patys kaltinamieji sutinka atlyginti žalą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina 82,05 Eur suma iš abiejų kaltinamųjų J. A. ir A. M. solidariai.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 359,70 Eur civilinį ieškinį dėl sunaikintų elektroninių stebėjimo įrenginių. Kaltinamąjį A. M. dėl turto pagrobimo išteisinus, civilinis ieškinys dėl 359,70 Eur sumos paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam J. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su garso ir vaizdo įrašais (2 vnt.) - nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti su byla.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - medienos plokštės atraižas ir metalinį vamzdį - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. A. (J. A. ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams.

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. M. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metų 3 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, A. M. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-07-06 23.50 val. iki 2019-07-07 17.01 val. ir nuo 2019-07-25 13 val. iki 2019-07-26 12.33 val.

A. M. (A. M.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 82,05 Eur sumą solidariai iš kaltinamųjų J. A. ir A. M..

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato 359,70 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su garso ir vaizdo įrašais (2 vnt.) - nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti su byla.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - medienos plokštės atraižas ir metalinį vamzdį - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.