Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovams V. Č., T. G. ir G. Č. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

I. A. procesinė pozicija

3. A. V. Č. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena ji ir pilnametystės sulaukę jos vaikai – atsakovai G. Č. ir T. G., be to, bute auginama anūkė A. M. (G. Č. dukra). Vaikai tame bute sulaukė pilnametystės ir liko gyventi. Skola susidarė, kadangi atsakovė neturėjo darbo ir sunkiai vertėsi. Šiuo metu gauna pajamas ir stengiasi tą skolą grąžinti. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 150 Eur suma, (duomenys neskelbtini) – 50 Eur suma. Minėtos sumos sumokėtos UAB „Mano būstas vakarai“. Tačiau 2020 m. rugsėjo pradžioje nuėjusi į savivaldybę sužinojo, kad reikia mokėti nuomą savivaldybei. Taigi šiuo metu gauna dvi sąskaitas iš savivaldybės ir „Mano būstas vakarai“. Raginimus susimokėti gaudavo kiekvieną mėnesį. Per tuos 6 m. su savivaldybe bandė, tačiau nežinojo, kokia nuomos kaina, o visą laiką gaudavo mokėjimus tik iš UAB „Mano būstas vakarai“. Atsakovės mėnesinės pajamos buvo 200 Eur iš Užimtumo tarnybos. Šiuo metu atsakovė gauna 125 Eur pašalpą. Daugiau jokių pajamų negauna. Nuo 2014 m. pajamų neturėjo daug, vaikai buvo nepilnamečiai, todėl įsiskolinimų nepadengė. Žalingų įpročių neturi. Tačiau po dukros nužudymo ir laidotuvių buvo įtraukta į Psichikos centro įskaitą, diagnozuota depresija Šiuo metu sūnus dirba ir padeda pinigais. Pateikė teismui pasižadėjimą, kad vykdys įsipareigojimus, tačiau ten nurodyta neteisingas sąskaitos numeris, šiuo metu teisinga savivaldybės sąskaita atsakovei jau yra žinoma. Atsakovė skolos neginčija, tačiau prašo skolą išmokėti dalimis.

5. A. T. G. su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu yra įsidarbinęs ir norėtų padengti įsiskolinimą. Pilnametystės sulaukė 2015 m., o apie įsiskolinimą sužinojo maždaug prieš vienerius metus, tačiau tuo metu nedirbo. Šiuo metu dirba UAB „Kavesta“, mėnesinės pajamos 700 Eur. Tokias pajamas gauna jau 8 mėn. gyvenamosios vietos nepakeitė ir pats nei vienos įmokos už skolą nesumokėjo. Susidariusį įsiskolinimą galėtų padengti per tam tikrą terminą, mokėdamas po 100 Eur per mėnesį, kadangi dar turi įsiskolinimą antstoliams už baudas. Antstoliams išieškomos nedidelės sumos ir jas išskaičiuoja nuo sąskaitos. Mama (V. Č.) yra gavusi pretenziją, kad sumokėtų įsiskolinimą, nes kitaip iškeldins.

III. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą Nr. 5SD(8.5.27.E)-6047, kurioje nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp nepilnamečių vaikų interesų ir būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti (Tilžės g. 37-5, Šilutėj), savininko interesų gynybą bei siekti racionalaus ginčo sprendimo būdo. Nurodė, kad atsakovės G. Č. šeima skyriui yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai gauta informacija apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurį matė ir ten buvusi nepilnametė A. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) šeimai paskirtas atvejo vadybininkas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos. Nepilnametės tėvas įpareigotas lankytis priklausomybės ligų specialistų konsultacijas. A. G. Černiauskaitė šiuo metu augina dukrą, dalyvauja socialinių įgūdžių ugdymo procese, abu tėvai lanko pozityvios tėvystės užsiėmimus. Šeima pragyvendavo iš motinai skirtos vaiko išmokos bei tėvo A. M. gaunamo darbo užmokesčio. Šiuo metu atsakovė G. Č. su nepilnamete dukra gyvena ginčo bute ((duomenys neskelbtini)), kuriame gyvenimo sąlygos yra iš dalies patenkinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

7. Bylos duomenimis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos (nuomotojos) ir atsakovės V. Č. (nuomininkės) buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. R5-(8.1.11.)-479, pagal kurią atsakovei išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi atsakovė V. Č. (nuomininkė) įsipareigojo išnuomotą patalpa naudoti pagal paskirtį bei mokėti nuomos mokestį (sutarties 1 punktas). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas ne tik nuomininkei – atsakovei V. Č., bet ir jos šeimos nariams: sūnui T. G. ir dukrai G. Č. (sutarties 2 punktas). A. V. Č. šeimos nariai – atsakovas T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir atsakovė G. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra sulaukę pilnametystės, tačiau abu liko gyventi ir faktiškai gyvena ieškovės išnuomotame bute.

8. Ieškovė, remdamasi aplinkybėmis, kad atsakovė V. Č., nevykdė pareigos naudotis patalpomis pagal paskirtį bei pažeidė prievolę, mokėti nuomos mokestį už naudojamas patalpas, prašo iš šios atsakovės priteisti susidariusią skolą, be to, nutraukti nuomos sutartį ir visus atsakovus iškeldinti iš nuomoto būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl skolos priteisimo

9. Ieškovė bylos svarstymui pateikė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raginimas sumokėti įsiskolinimą, susidariusį už buto nuomą. Iš UAB „Mano Būstas Vakarai“ (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. 45, matyti, kad atsakovė be 1 858,38 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo buvo skolinga ir už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas 411,93 Eur (be to, paskaičiuotos 156,62 Eur palūkanos), o iš (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. 71 matyti, kad atsakovė be 1 964,42 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo buvo skolinga ir už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas 447,94 Eur (bet o, paskaičiuotos 185,99 Eur palūkanos).

10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė V. Č. atliko tokius mokėjimus: (1) UAB „Mano Būstas Vakarai“ (mokėtojo kodas 2177050): 2020-09-24 sumokėjo 150,25 Eur, 2020-10-27 – 50,25 Eur o taip pat 2020-11-26, 2020-12-22, 2021-01-25 ir 2021-02-20 atliko keturis mokėjimus po 20,25 Eur; (2) Šilutės rajono savivaldybei: 2020-10-28 mokėjimu Nr. 992139 pervedė 26,51 Eur; 2021-01-25 mokėjimu Nr. 13088 pervedė 26,51 Eur; 2021-02-20 per AB Lietuvos paštas pervedė 26,51 Eur; o 2021-03-15 per AB Lietuvos paštas pervedė 26,51 Eur.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad iš pradžių atsakovei V. Č. buvo siunčiama viena sąskaita iš UAB „Mano būstas vakarai“ (o mokėjimo nurodyme buvo išskirta suma už savivaldybės nuomą, o kita – už pastato administravimą), tačiau nuo 2020-09-01 savivaldybė pati ėmėsi administruoti paslaugas ir siunčia vieną lapelį. Taip pat paaiškino, kad tuo atveju jeigu atsakovė V. Č. mokėjo UAB „Mano būstas vakarai“, nenurodydama, kad mokama už nuomą, sumokėti pinigai buvo įskaityti už pastato administravimą. Galiausiai, ieškovė patikslino, kad remiantis atsiskaitymo žiniaraščių duomenimis, įsiskolinimas už buto nuomą šiuo metu sudaro 2 094,62 Eur (procesinis dokumentas Nr. DOK-19618), o bylos nagrinėjimo metu padaryti atsakovės mokėjimai, adresuoti Šilutės rajono savivaldybei, buvo įskaityti už einamuosius nuomos mėnesius ir nemažina prieš tai susikaupusio įsiskolinimo. Ginčo tarp šalių, kad atsakovės nuomos mokesčio skola yra būtent 2 094,62 Eur byloje nekilo.

12. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamos bylos atveju reikalavimas dėl skolos, susidariusios už gyvenamųjų patalpų nuomą, priteisimo nukreiptas tik atsakovei V. Č.. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pasirinkimą visą reikalavimą dėl skolos priteisimo nukeipti tik atsakovei V. Č., motyvavo tuo, kad kiti atsakovai, nors šiuo metu ir gyvena išnuomotoje patalpose, tačiau nuomos sutarties sudarymo metu buvo nepilnamečiai atsakovės V. Č. vaikai. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą (CK 1.137 straipsnis), teismo vertinimu, toks ieškovės pasirinkimas atitinka dispozityvumą principą (CPK 13 straipsnis).

13. Vadovaujantis CK 6.487 straipsnio 1 dalimi ir 6.583 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. A. V. Č. pareiga mokėti būsto nuomos mokestį buvo numatyta ir 2014-06-12 nuomos sutartieji (jos 1 punkte). Atsakovė pažeidė prievolę nustatytu terminu mokėti nuomos mokestį už naudojamasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis Tilžės g. 37-5, Šilutėje, todėl iš atsakovės V. Č. ieškovės naudai priteistina 2 094,62 Eur skola už būsto nuomą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl skolos išdėstymo dalimis

14. Kaip minėta, atsakovė V. Č. ieškovės patikslinto skolos dydžio neginčijo. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje, atsižvelgiant į atsakovės V. Č. socialinį pažeidžiamumą, finansinę padėtį, sveikatos būklę ir objektyvias galimybes įsidarbinti, susidariusios skolos dydį bei pastangas bylos nagrinėjimo metu reguliariai sumokėti einamąsias nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų įmokas ir pagrindas taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą (CPK 284 straipsnis).

15. A. V. Č. teisme išsakė nuomonę, kad pajėgtų skolą padengti dalimis, o jos pilnametis šeimos narys, atsakovas T. G. nurodė, kad galėtų prisidėti prie skolos dengimo, mokėdamas po 100 Eur per mėnesį. Pripažintina, kad tikslinga prioritetą suteikti savanoriškam 2 094,62 Eur priteistos skolos sumokėjimui. Todėl atsakovei V. Č. suteiktina tokia galimybė ir sprendimo įvykdymas išdėstytina 18 mėnesių laikotarpiui, 17 mėnesių atsakovei mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 116 Eur, o paskutinį (18-tą) mėnesį sumokant likusią skolos dalį (CPK 284 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokėti įsiskolinimą atsakovė turi teisę ir didesnėmis sumomis, bet ne mažiau kaip 116 Eur mėnesiui.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos

16. Sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas reglamentuoja CK 6.611 straipsnis, numatantis, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas <...> nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

17. Šilutės rajono savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimus kaip savivaldybės socialinių būstų nuomininkai laikosi nuomos sutartyje numatytų sąlygų, kurio metu atsakovė buvo įspėta laikytis gero elgesio taisyklių ir netrikdyti aplinkiniams ramybės. Analogiškas patikrinimas buvo atliekamas ir (duomenys neskelbtini), tačiau durys buvo užrakintos ir nuomininkė (atsakovė V. Č.) namuose nerasta. Taigi ieškovė reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovui iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš esmės grindžia sutarties sąlygų mokėti privalomuosius mokėjimus nesilaikymu (ieškovė apskaičiavo, kad mokestis už buto nuomą nebuvo mokamas apie 6 metus, o susidariusio įsiskolinimo suma siekia net 2 094,62 Eur). Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė V. Č. ir jos šeimos nariai, atsakovai T. G. bei G. Č., kaip socialinio būsto nuomininkai, piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė nuomos sutartį, todėl yra pagrindas tiek nuomos sutarties nutraukimui, tiek atsakovų iškeldinimui, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

18. Šios bylos atveju teismas pripažįsta, kad formaliai faktinė situacija atitinka pirmiau paminėtas sutarties nutraukimo nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas (CK 6.611 straipsnis), tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

19. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurią ieškovė prašo nutraukti buvo sudaryta daugiau nei prieš šešerius metus. A. V. Černiauskienė, turėdama teisinį pagrindą, nepertraukiamai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno visą laikotarpį, kartu su savo šeimos nariais (sutarties 2 punktas), t. y. atsakovu T. G. (pilnametystės sulaukusiu 2015 m.) ir G. Č. (pilnametystės sulaukusia 2016 m.), kuri šiuo metu ginčo bute jau augina ir savo mažametį vaiką, dukrą A. M. (gimusią (duomenys neskelbtini)), o taip pat šiuo metu laukiasi dar vieno kūdikio (bylos svarstymui pateikta (duomenys neskelbtini) medicinos pažyma Nr. 8). Aptartos aplinkybės patvirtina atsakovų tęstinį gyvenamųjų patalpų naudojimo pobūdį ir leidžia laikyti jas atsakovo būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme.

20. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos laikytinos atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų yra laikytinas atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020), t. y. teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu jei toks ribojimas turi teisinį pagrindą; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus; taikytinas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.

21. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38, 6.39–6.40 straipsniai). Šios bylos atveju, teismo vertinimu, atsakovų iškeldinimas iš nuomojamo būsto nebūtų proporcinga priemonė ginant ieškovės teisėtus interesus.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė V. Č. ir atsakovė G. Č. yra socialiai remtinos (apie jų finansinę padėties liudija ir ta aplinkybė, kad būtent dėl sunkios turtinės padėties šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais jos 100 proc. apimtimi atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, joms teikiama antrinė teisinė pagalba), vadinasi jų turimas turtas ir pajamos yra itin mažos. A. G. Č. augina mažametį vaiką ir laukiasi antro, nuosavybės teise jokio registruotino turto neturi, šiuo metu vienintelės jos pajamos yra vaikui skiriama mėnesinė išmoka (60,06 Eur). A. T. G. taip pat šiuo metu nedirba, neturi jokio registruotino turto. Tiesa, sveikatos problemos riboja tik atsakovės V. Č. galimybės susirasti darbą (bylos svarstymui pateikta 2020-11-10 išrašas iš medicininių dokumentų, liudijantis apie jos atminties sutrikimus). A. T. G. ir G. Č. yra darbingo amžiaus ir laiko perspektyvoje turi visas galimybes susirasti dirbti, tačiau akivaizdu, kad atsakovai stokoja socialinių įgūdžių tvarkantis su gaunamais, kad ir menkais finansais, bei turimais įsipareigojimais. Tokį vertinimą sustiprina atsakovų elgesys, kai vienas iš šeimos narių (T. G.) gaudavęs pajamų iš darbo teisinių santykių, neteikė prioriteto atsiskaitymui su būsto nuomotoju, o kaip pats nurodė pinigus leidžia kitiems įsipareigojimams (turimoms baudoms) padengti.

23. A. V. Č., T. G. ir G. Č. pasyvumas, ilgą laiką nesusirūpinant nuomos mokesčio už gyvenamąjį būstą mokėjimu, rodo jų nerūpestingą elgesį ir negebėjimą laiku įvertinti, kokios gresia pasekmės už netinkamą ar nesavalaikį nuomos sutarties nuostatų nevykdymą. Kita vertus, sprendžiant dėl griežčiausios taikomos teisinės priemonės nuomininkei (ir jos šeimos nariams), šiuo atveju reikšminga tai, kad bylos duomenys neleidžia spręsti apie atsakovų sąmoningai nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti prievolių vykdymo ieškovei. Atsakovai ieškovės nustatyto įsiskolinimo neneigė, skolą pripažįsta ir mokėti iš esmės neatsisako, pateikė įrodymus, kad nuomos bei komunalinius mokesčius bylos nagrinėjimo metu periodiškai moka (jau minėta, kad V. Č. atliko mokėjimus tiek UAB „Mano Būstas Vakarai“ (2020-09-24 sumokėjo 150,25 Eur, 2020-10-27 – 50,25 Eur o taip pat 2020-11-26, 2020-12-22, 2021-01-25 ir 2021-02-20 atliko keturis mokėjimus po 20,25 Eur), tiek Šilutės rajono savivaldybei (2020-10-28 mokėjimu Nr. 992139 pervedė 26,51 Eur; 2021-01-25 mokėjimu Nr. 13088 pervedė 26,51 Eur; 2021-02-20 per AB Lietuvos paštas pervedė 26,51 Eur; o 2021-03-15 per AB Lietuvos paštas pervedė 26,51 Eur). Tai patvirtina, jog atsakovai deda visas pastangas išsaugoti vienintelę jų turimą gyvenamąją vietą, o jų nuosekli pozicija bylos nagrinėjimo metu, leidžia spręsti kad bendromis pastangomis sugebėtų skolą už nuomą padengti per ilgesnį laikotarpį ir sudaro pagrindą tikėtis, kad ateityje teiks prioritetą būtent visiškam atsiskaitymui su ieškove.

24. Tai, kad skola yra susidariusi už kelių metų laikotarpį, ar, kad atsakovė V. Č. pasyviai reagavo į ieškovės reikalavimus sumokėti skolą, buvo neaktyvus ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje , nepašalina jos, kaip socialiai remtino asmens, teisės į būstą. Nors jos šeimos nariai, vaikai T. G. ir G. Č. šiuo metu jau yra pilnamečiai, tačiau jie ne tik kad, neturi jokių galimybę gyventi atskirai (kitur), tačiau ginčo bute šiuo metu auginamas ir G. Č. mažametis vaikas bei laukiama antrojo, kurių prioritetinė apsauga akcentuojama ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje Nr. 5SD(8.5.27.E)-6047. Taigi atsakovai, kurie neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kaip socialiai remtini asmenys, iš naujo būtų priversti kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo (nuomos), tad iškeldinimas tokioje situacijoje prieštarautų protingumo kriterijui (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

25. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nepagrindžia nuomos sutarties nutraukimo būtinybės ir leidžia spręsti, kad atsakovų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų neatitiktų anksčiau aptarto proporcingumo principo, pažeistų atsakovų, kaip valstybės socialinės paramos gavėjų, teises. Atsižvelgiant į realius atsakovų ketinimus pašalinti nuomos sutarties vykdymo pažeidimus, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių tokią teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, į tai, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovams sukeltų sunkių padarinių, teismas spendžia, kad yra pagrindas atmesti ieškinio dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš nuomojamo būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

27. Ieškinys pareikštas dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo bei skolos priteisimo ir patenkintas iš dalies tik vienos iš atsakovių (V. Č.) atžvilgiu. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o atsakovėms V. Č. ir G. Č. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir jos 100 proc. apimtimi buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nekompensuotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188723322) skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą 2 094,62 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt du euro centus).

Sprendimo dalį dėl 2 094,62 Eur skolos priteisimo įvykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmus 17 mėnesių mokant po 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) kas mėnesį, o 18-tą mėnesį sumokant likusią skolos dalį – 122,62 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.