Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ operatore, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. U. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 22 d., apie 20 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties mokykla, esančia (duomenys neskelbtini). Toje vietoje yra gatvės apšvietimas, bet jis yra labai prastas. Pėsčiųjų takas yra lygiagrečiai gatvės ir jis nėra apšviestas, todėl tamsiau apsirengusį žmogų yra sunku pastebėti. Tuo metu buvo tamsus paros metas, lietingas oras, todėl ji nieko nematė. Važiuodama link sankryžos buvo įsijungusi laisvą pavarą ir važiavo riedėjimo būdu. Tada ji pajuto, kaip į automobilio dešinės pusės priekinį šoną kažkas atsitrenkė ir ji pradėjo stabdyti. Ji jau buvo įvažiavusi į perėją ir iš karto sustojo. Išlipusi iš mašinos nubėgo pasižiūrėti ir pamatė merginą, gulinčią ant šono, ir tuomet suprato, kad ją partrenkė. Mergina buvo praradusi sąmonę. Pasižiūrėjo ar mergina kvėpuoja ir ją pavertė ant šono. Pamačiusi kitoje kelio pusėje esantį vyriškį, sušuko, kad greičiau kviestų greitąją ir jis pasakė, kad jau skambina. Ji visą laiką buvo prie merginos, laikė ją ant šono ir žiūrėjo, kad neatsigultų ant nugaros ir kraujas nebėgtų į gerklę. Tada atvyko policija, viską sužymėjo ir atvykusi greitoji merginą išsivežė. Ji (S. U.) sužalojimų nepatyrė. Toje vietoje leistinas greitis yra 50 km/val., ji niekur neskubėjo ir greičio neviršijo. Prisipažįsta, kad nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, sutinka su medikų nustatytais nukentėjusiosios sužalojimais ir dėl savo veiksmų gailisi. Nukentėjusiosios asmeniškai neatsiprašė, bet po įvykio ji bendravo su nukentėjusiosios mama, kuri tuo metu buvo atsakinga už visus sprendimus. Ji (S. U.) pasakė, kad labai gailisi ir sakė, kad jai skambintų. Nukentėjusiosios mama pasakė, jog nenorėtų, kad ji (S. U.) bendrautų su jos dukra. Pačios nukentėjusiosios kontaktų ji (S. U.) neturėjo ir nori jos atsiprašyti dabar. Jos vairavimo stažas yra apie 10 metų. Dirbant įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jai vairuotojo pažymėjimas nereikalingas. Kai ją sustabdė policija, jie pasakė, kad jos vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs. Kadangi Lietuvoje nebūtina vežiotis vairuotojo pažymėjimo, ji su savimi vežiodavosi tapatybės kortelę ir į besibaigiančią datą nekreipė dėmesio. Paskui ji nuvažiavo į „Regitrą“ ir jai išdavė naują vairuotojo pažymėjimą (2 t., b. l. 13–14).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra S. U. (1 t., b. l. 45–46).

Iš 2024 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos įrašo peržiūros duomenų nustatyta, kad automobilis „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas (1 t., b. l. 47).

Iš vairuotojų registro įrašo peržiūros duomenų nustatyta, kad S. U., 2024 m. kovo 28 d. yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijų transporto priemones ir galioja iki 2034 m. kovo 28 d. (1 t., b. l. 130).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Kaltinamoji S. U. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus.

Pagal kelių eismo taisyklių 30 punkto nuostatas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Kaltinamoji S. U. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiavo ties mokykla, esančia (duomenys neskelbtini). Toje vietoje yra gatvės apšvietimas, bet jis yra labai prastas, o pėsčiųjų takas yra lygiagrečiai gatvės ir jis nėra apšviestas, todėl tamsiau apsirengusį žmogų yra sunku pastebėti. Tuo metu buvo tamsus paros metas, lietingas oras, todėl ji nieko nematė. Važiuodama link perėjos įsijungė laisvą pavarą ir riedėjo, o įvažiavusi į pėsčiųjų perėją pajuto, kad kažkas atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinį šoną ir ji automobilį sustabdė. Išlipusi iš automobilio pamatė gulinčią nukentėjusiąją ir suprato, kad ją partrenkė. Be kaltinamosios S. U. visiško prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir nukentėjusiosios J. L. ir liudytojo E. S. sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, t. y. tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. U. vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama link pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, o esant prastam matomumui ir nebūdama įsitikinusi, jog tuo metu pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nesustabdė automobilio, dėl ko partrenkė nukentėjusiąją, taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu kaltinamoji būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga, važiuodama link perėjos būtų sulėtinusi greitį arba pilnai sustabdžiusi automobilį, taip pat atsižvelgusi į paros metą, meteorologines sąlygas, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, kaltinamosios S. U. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – J. L. sunkiam sveikatos sutrikdymui – atsirasti, todėl tarp S. U. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamoji S. U. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, nenumatė, kad nesiimdama visų atsargumo priemonių ir privažiuodama prie pėsčiųjų perėjos nesulėtinusi greičio ar pilnai nesustojusi, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, paros metą, gatvės apšvietimą, gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio žmonės gali būti sužeisti, tačiau ji, kaip automobilio vairuotoja, pagal esamas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamosios S. U. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi kaltinamoji S. U. 2024 m. kovo 22 d. apie 19.49 val., (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, važiuodama nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį į perėją įėjusią pėsčiąją J. L., ją parbloškė, taip įvyko eismo įvykis, kurio metu J. L. patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji S. U. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją A. U. atsakomybėn (2 t., b. l. 20). Kaltinamoji S. U. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 128–129), bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos įvykdytos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 119–127), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (1 t., b. l. 134, 137), padarytas neatsargus nusikaltimas, padaryta žala yra atlyginta, civilinis ieškinys nepareikštas, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajai yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąją paveiks taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. U. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 19). A. U. neteista (2 t., b. l. 23), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 22), dirba ir yra charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 21), akivaizdu, kad ji yra autoritetas kaltinamajai ir galės jai daryti teigiamą įtaką, nes jas sieja geri tarpusavio santykiai, stiprus emocinis ryšys, jos nuolat bendrauja, gyvena kartu. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. U. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamosios laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, kad kaltinamoji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra atlyginta, į kaltinamosios ir laiduotojos asmenybes ir jas charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamosios ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, į tai, kad laiduotoja dirba ir gauna pastovias mėnesines pajamas, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji S. U. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotina laiduotojos A. U. atsakomybėn su 500 eurų užstatu 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji S. U. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę. Nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką kaltinamoji padarė būdama blaivi, tačiau kaltinamoji nesilaikė Kelių eismo taisyklių 30 punkto nuostatų, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios patirtu sveikatos sutrikdymu. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, atidumo stokos, administracine tvarka dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebausta, anksčiau neteista, negali daryti išvados, kad kaltinamoji sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Teismas vertina, kad kaltinamoji nėra nuolatinė priešingos teisei veiklos vykdytoja ir sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir taptų nepagrįstu suvaržymu, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), neskirtina.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 149–152), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu ir perduoti ją 1 (vienerių) metų laikotarpiui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Užstatas turi būti sumokėtas į Kauno apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 302942349, depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo nurodyme nurodant gavėjo pavadinimą, juridinio asmens kodą, sąskaitos numerį, mokėjimo paskirtį, dalyvaujančius byloje asmenis ir bylos numerį. Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę bei gimimo datą. Sumokėjus užstatą, banko kvito originalą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui.

Išaiškinti S. U., kad jeigu ji, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. U. ir laiduotojai A. U., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.