Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje K. B. kaltinamas tuo, kad 2015 m., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su D. R., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir pastarasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis (K. B.) iš stalčiaus paėmė iš nusirašė svetimus S. M. vardu atidarytos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, naudotojo ID, slaptažodį bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, ir taip neteisėtai įgijo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. M. tapatybės patvirtinimo duomenis – banko „Swedbank“, AB, sąskaitos (duomenys neskelbtini) numerį, naudotojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, kurie yra pakankami finansinėms operacijoms inicijuoti. 2015-10-28, apie 17.27 val., jis (K. B.) kartu su D. R. (duomenys neskelbtini), panaudojant D. R. mobiliojo ryšio telefoną, iš IP adreso (duomenys neskelbtini), panaudodami neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo S. M. tapatybės patvirtinimo duomenis – banko „Swedbank“, AB, sąskaitos (duomenys neskelbtini) numerį, naudotojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją S. M., internetu prisijungė kaip teisėtas sąskaitos (duomenys neskelbtini) naudotojas S. M. ir inicijavo finansinę operaciją – nurodė bankui iš šios sąskaitos pervesti 760 Eur į L. V. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, AB. 2015-10-28, apie 18.04 val., L. V. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 760 Eur ir juos perdavė D. R.. Taip K. B. ir D. R. pasisavino asmenines S. M. lėšas ir minėtam nukentėjusiajam padarė 760 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu K. B. ir D. R. neteisėtai įgijo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. M. asmens tapatybės patvirtinimo duomenis, banko „Swedbank“, AB, sąskaitos (duomenys neskelbtini) numerį, naudotojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, pakankamus finansinei operacijai atlikti, pažeisdami informacinių sistemų apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, inicijavo ir atliko finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą turtą. Šiais savo veiksmais K. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-10-04 nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto esminiams trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad K. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, veikdamas bendrininkų grupe su D. R., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau iš teismo 2016-06-23 nutarties, kuria patvirtintas 2016-06-22 prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, akivaizdu, jog D. R. apskritai nebuvo kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 198¹ straipsnio 1 dalyje. Esant tokiai situacijai iš kaltinamojo akto negalima suprasti, kurias nusikalstamas veikas K. B. padarė vienas, o kurias – veikdamas bendrininkų grupe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime neindividualizuoti kiekvieno iš bendrininkų veiksmai atskirų nusikalstamų veikų padaryme ir neatskleista bendrininkavimo esmė. Iš kaltinimo neaišku, kuriuos K. B. inkriminuotus veiksmus prokuroras laiko sukčiavimu, nes tik konstatuojama, kad minėtas kaltinamasis apgaule įgijo svetimą turtą, bet ir vėl neaišku, kieno naudai (savo ar kitų asmenų) įgijo šį turtą. Be to, iš kaltinimo visiškai neaišku, kurie K. B. inkriminuoti veiksmai priskiriami vienam ar kitam kaltinimui pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Be to, K. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 187 straipsnio tvarka jam surašyto pranešimo apie įtarimą turinio, nes neišdėstytos kiekvienos nusikalstamos veikos aplinkybės atskirai, nurodant, pagal kokį BK specialiosios dalies straipsnį kvalifikuojama kiekviena veika. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą ir trukdo baudžiamąją bylą nagrinėti teisme. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą, kuriuo prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-04 nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti bylą Šilutės rajono apylinkės teismui. Prokuroro manymu, apylinkės teismas nutartyje nenurodė, kokių ir kokia apimtimi ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatytų aplinkybių kaltinamajame akte nenurodė prokuroras ir kurios kaltinamajame akte išdėstytos svarbios veikos aplinkybės neatitinka nusikalstamos veikos požymių. Mano, jog apylinkės teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas, t. y. bylos parengimo nagrinėti teisme metu vertino byloje surinktus įrodymus jų neištyręs, t. y. pasisakė apie kaltinamojo veiką sunkinančių aplinkybių buvimą / nebuvimą. Prokuroro teigimu, K. B. pareikštame įtarime nusikalstamos veikos yra nurodytos ir jų aprašymas atitinka ikiteisminio tyrimo stadijoje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Taip pat šiame procesiniame dokumente (pranešime apie įtarimą), kaip ir kaltinamajame akte, yra nurodyti ir baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsniai, kvalifikuojantys aprašytas nusikalstamas veikas. Pažymi, jog K. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra glaudžiai susijusios ir savo objektyviosios pusės požymiais yra labai panašios, todėl jos kiek įmanoma aiškiau (atskleidžiant nusikalstamų veikų sudėties požymius) yra išdėstytos viename apraše. Mano, jog tokios formos įtarimas neprieštarauja nei BPK 187 str., nei BPK 219 str. 5 p. nuostatoms. Prokuroras sutinka su apylinkės teismo pastebėjimu, jog K. B. veikose ne visiškai tiksliai jo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupe, kadangi K. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ str. 1 d., padarė nebendrininkaudamas, tačiau mano, jog šis netikslumas nėra esminis ir jis netrukdo nagrinėti bylos teisme. Taip pat mano, jog neesminis kaltinamojo akto trūkumas yra ir tai, kad aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., nėra nurodyta, kieno naudai K. B. įgijo svetimą turtą (savo ar kitų asmenų), kadangi ši aplinkybė yra atskleista ikiteisminio tyrimo stadijoje ir ją galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Nurodo, jog K. B. ir D. R. nusikaltimus darė kaip bendravykdžiai, todėl jų, kaip bendrininkų, veiksmai nėra detaliai individualizuoti, todėl ir toks apylinkės teismo nutartyje nurodytas kaltinamojo akto trūkumas nėra esminis ir neužkerta kelio nagrinėti bylą teisme. Skundu nesutinkama ir su tuo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi tiek kaltinamajam K. B., tiek jo gynėjams advokatams pareikštas įtarimas bei kaltinamasis aktas buvo suprantami ir netrukdė pasirengti gynybai. Be to, pažymi, jog K. B. sutiko, kad nagrinėjant bylą teisme būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroro manymu, teismui perduotas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus ir nėra jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl bylos perdavimas prokurorui dėl kaltinamojo akto patikslinimo prieštarauja proceso greitumo bei ekonomiškumo principams ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Mano, jog visus neesminius trūkumus, nurodytus apylinkės teismo nutartyje, galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme.Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nutartis naikintina. BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.BPK 219 straipsnyje išsamiai išvardyti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys laikomas iš esmės neatitinkantis įstatymų reikalavimų tuomet, jei jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardyti BPK 219 straipsnyje, t. y. kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, taip pat šie trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Įvertinus prokuroro K. B. surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuotina, jog teismo nutarties argumentai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-254/2013). Sprendimą perduoti bylą prokurorui teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013). Apygardos teismo vertinimu, Šilutės rajono apylinkės teismas savo nutartyje gana abstrakčiai išdėstė ir lakoniškai aptarė, jo nuomone, BPK 219 straipsnio pažeidimus, padarytus surašant kaltinamąjį aktą, ir nenurodė, kodėl jo nustatytų BPK 219 straipsnio pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyti K. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant šio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį tiek, kiek jos nustatytos remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, o K. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BPK 187 straipsnio nustatyta tvarka jam surašyto pranešimo apie įtarimą turinį. Apylinkės teismo manymu, iš kaltinamojo akto negalima suprasti, kurias nusikalstamas veikas K. B. padarė vienas, o kurias – veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. R., be to, kaltinime nėra individualizuoti kiekvieno iš bendrininkų veiksmai darant atskiras nusikalstamas veikas ir neatskleista bendrininkavimo esmė. Apygardos teismas sutinka su kaltinamąjį aktą surašiusio ir apylinkės teismo nutartį skundžiančio prokuroro pozicija, jog K. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra glaudžiai susijusios, savo objektyviosios pusės požymiais yra labai panašios, todėl jos yra išdėstytos viename apraše, K. B. ir D. R. visas nusikalstamas veikas, išskyrus numatytą BK 198¹ str. 1 d., kurią K. B. turėtų būti kaltinamas padaręs be bendrininko, darė kaip bendravykdžiai, todėl jų, kaip bendrininkų, veiksmai nėra detaliai individualizuoti. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog apylinkės teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nėra esminiai ir neužkerta kelio nagrinėti bylą teisme. Be to, apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog kaltinamajame akte nebuvo tiksliai suformuluota, kieno naudai K. B. įgijo svetimą turtą, tačiau tai akivaizdu ir logiškai išplaukia iš kaltinimo. Svarbu tai, kad K. B. ir jo gynėjai ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė abejonių dėl pateiktų kaltinimų neaiškumo ar nekonkretumo. Pažymėtina, jog įstatymas suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę sukonkretinti K. B. veiksmus tiek, kiek tai leidžia padaryti bylos duomenys ir taip siekti pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Apygardos teismo nuomone, prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje keliamus kaltinamojo akto turiniui reikalavimus, todėl apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo perduoti bylą prokurorui.Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.