- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-1529-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01491-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- I. D.
- Ieškovas
- BUAB „S Media Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2025-904/2017 pagal ieškovės BUAB „S Media Group“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto procesas“, ieškinį atsakovei I. D. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir juo prašo iš atsakovės priteisti 23 656,75 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, už trūkstamą pinigų sumą areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti mokėjimus ieškovei. Nurodė, kad atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, ieškinio sumos dydis (23 656,75 Eur) yra didelis, o didelė ieškinio suma objektyviai didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovės elgesys iki ieškinio padavimo sudaro prielaidas manyti, jog atsakovė gali pasielgti nesąžiningai ir paslėpti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Be to, nurodė, jog nežino atsakovės turtinės padėties, kitų turimų įsipareigojimų ir jų dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-26 nutartimi ieškovės prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei I. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršydamas 23 656,75 Eur reikalavimo sumos, uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Nesant ar nepakankant atsakovės kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, nusprendė areštuoti atsakovės I. D. pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 23 656,75 Eur reikalavimo sumos, leido atsakovei gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.Teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Be to, vertindamas pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą, pripažino, kad reikalavimo suma yra didelė. Konstatavo, jog tikėtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą, neviršijant reikalavimo sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. D. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo nurodė, kad ieškinys grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis. Teigdama, jog atsakovė pasisavino 6 076,81 Eur dydžio lėšas, ieškovė nurodo, jog prie tokios išvados priėjo todėl, jog jai trūksta duomenų nustatyti šių lėšų panaudojimo teisėtumą. Siekdama pagrįsti 17 579,94 Eur dydžio nuostolių kilimą, ieškovė nurodo, jog nuo 2013-05-13 iki 2016-05-13 galėjo būti sudaryti fiktyvūs (apsimestiniai) sandoriai, o kai kurios kasos operacijos ieškovės atstovui kelia pagrįstų įtarimų. Argumentų apie žalos padarymo faktą bei dydį ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais.Atsakovė nuo 2015-03-02 atsistatydino iš UAB „S Media Group“ vadovo pareigų. Bankroto byla UAB „S Media Group“ iškelta 2016-05-02, t. y. praėjus daugiau nei metams po to, kai atsakovė atsistatydino iš direktoriaus pareigų. Faktas, jog atsistatydinusi atsakovė toliau ėjo vieno iš dviejų valdybos narių pareigas, taip pat liko įmonės akcininke, savaime negali patvirtinti atsakovės neteisėtų veiksmų.Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodo, kad rizikos sprendimo įvykdymui nėra. Atsakovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, automobilių stovėjimo aikštelės vieta ir dviračių saugykla. Butą ir automobilio stovėjimo vietą atsakovė įsigijo už 197 815,34 Eur, o 147 000 Eur dalį nuo bendros sumos finansavo bankas pagal kredito sutartį. Dviračių saugykla buvo įsigyta nuosavomis lėšomis už 3 200 Eur sumą. Butas buvo pirktas neįrengtas, tik su daline apdaila. Šiuo metu butas yra visiškai įrengtas, todėl jo reali rinkos kaina kartu su automobilių stovėjimo vieta ir dviračių saugykla, pagal preliminarius atsakovei pateiktus turto vertintojų duomenis, sudaro apie 300 000 Eur. Atsakovės prievolė bankui yra užtikrinta hipoteka, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu atsakovės prievolės bankui dydis sudaro 130 000 Eur, o likusi turto kainos dalis, sudaranti apie 170 000 Eur, galėtų būti panaudota kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Ši suma yra daugiau nei 7 kartus didesnė nei ieškovės reikalaujama suma, todėl atsižvelgiant į turto vertę, atsakovei ieškinio suma nėra didelė.Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tai, jog ieškovei nepavyksta gauti reikalingų duomenų, savaime nepatvirtina, jog atsakovė šiuos duomenis slepia, tokiu būdu bandydama sutrukdyti bankroto administratoriui vykdyti savo pareigas. Atsakovė bendradarbiavo su administratoriumi ir administratoriui prašant pateikė turimus dokumentus.Atsakovė nėra vienintelė ieškovės akcininkė ir valdybos narė, todėl administratoriaus vienareikšmis tvirtinimas, jog būtent ji yra atsakinga už jo nurodytų dokumentų išsaugojimą, yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei I. D. priklausantį turtą, neviršydamas 23 656,75 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-24 nutartis byloje Nr. 2-2396/2013; 2010-04-15 nutartis byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.).
Iš ieškinio reikalavimų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-02 nutartimi UAB „S Media Group“ iškelta bankroto byla Nr. eB2-475-538/2017 ir bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto procesas“, nutartis įsiteisėjo 2016-05-13. Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-02 nutartimi įpareigojo valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
UAB „S Media Group“ vadovo pareigas nuo įmonės įsteigimo 2012-09-07 iki 2015-03-02 (t. y. iki jos atsistatydinimo) ėjo atsakovė I. D. Vėliau atsakovė nors ir nebėjo įmonės vadovo pareigų, tačiau iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2016-05-02) buvo viena iš dviejų ieškovės valdybos narių ir 50 proc. ieškovės akcijų akcininkė. Pažymėtina, kad po atsakovės atsistatydinimo kitas asmuo įmonės vadovu paskirtas nebuvo. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė įrodinėja, jog patyrė 23 656,75 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro bankroto administratoriui neperduoti pinigai ir pinigų ekvivalentai už 6 076,81 Eur sumą ir pagal galbūt fiktyvius sandorius išgryninti pinigai – 17 579,94 Eur suma. Administratorius šiuo metu neturi galimybės ieškovei priklausantį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, todėl ieškovė neturi piniginių lėšų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
Iš ieškinio turinio nustatyta, jog ieškinys grindžiamas įstatymu nustatytų ir fiduciarinių pareigų pažeidimu, įmonei nenaudingų sandorių sudarymu, taip pat ir laikotarpiu, kai įmonei vadovavo atsakovė I. D., turto dalies neišsaugojimu ir (ar) pasisavinimu, todėl yra pagrindas išvadai, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir išnagrinėjus bylą iš esmės pagal pateiktus įrodymus galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, ar ieškinys nėra preliminariai nepagrįstas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, todėl nenagrinėtini atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo.
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad taikomo arešto mastas neviršija ieškinio kainos (23 656,75 Eur), taip pat nurodė taikomo arešto eiliškumą, t. y. areštavo atsakovei I. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir tik nesant ar nepakankant atsakovės kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto nusprendė areštuoti atsakovės I. D. pinigines lėšas. Dėl nurodytos aplinkybės konstatuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia ekonomiškumo principo, atsakovei turint nekilnojamojo turto, antstolis nukreips turto areštą į šį turtą ir atsakovės teisės disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis nebus suvaržytos.
Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, bankrutuojanti įmonė turi 11 083,80 Eur nepatenkintų kreditinių reikalavimų bankroto byloje Nr. eB2-475-538/2017, įmonė nuo atsakovės atsistatydinimo 2015-03-02 iki bankroto bylos iškėlimo 2016-05-02 neturėjo vadovo, ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog atsakovė nėra perdavusi viso bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Aplinkybė, kad atsakovė turi savo vardu registruoto turto, nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, nes ieškovė byloje įrodinėja nesąžiningą atsakovės elgesį, todėl atsakovės veiksmai gali sukliudyti vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.